Pradinis / Augalų pasaulis / Specialisčių patarimai, kaip formuoti gėlynus

Specialisčių patarimai, kaip formuoti gėlynus

Tikriausiai ne vieno namuose ant palangių jau sužaliavo daržovių, prieskonių ir gėlių daigeliai. Kovo–balandžio mėnesiais skelbiama daržo augalų sezono pradžia. Sodybų ar namų šeimininkai nori, kad pavasarį sutvarkytuose jų kiemuose kuo anksčiau pradėtų skleistis žiedai ir kad jie kuo ilgiau puoštų aplinką. Kaip tinkamai ir iš kokių gėlių reikėtų formuoti gėlyną, kad jis mus džiugintų žiedais kuo ilgiau, klausiame Vilniaus universiteto Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorių Kristinos Balnytės ir Viktorijos Juozulynaitės.

Kaip pasirinkti augalus?

Gėlyno dekoratyvumas sezono metu priklauso nuo pasirinktų augalų ir jų komponavimo, priežiūrai skirto laiko ir finansų.

Dažniausiai gėlynui parenkame daugiamečius, dvimečius, vienmečius, svogūninius, gumbasvogūninius augalus. Kokiomis proporcijomis atskirų grupių augalų reikėtų auginti, priklauso nuo šeimininko užgaidų.

Planuojant augalų išdėstymą didesniame ar mažesniame sklype, reikėtų įvertinti esamas aplinkos sąlygas – dirvos pralaidumą, drėgnumą, pH, apšvietimą dieną, vyraujančius vėjus, reljefo ypatybes ir kt. Labai svarbu atsižvelgti į tai, iš kur dažniausiai žiūrėsite į gėlyną.

Saulėtoje vietoje patartina sodinti daugiamečius astrus, flioksus, alūnes, karpažoles, šalavijus, šilokus, miskantus ir kitus varpinius augalus. Dalinio pavėsio plote geriau augs astilbės, auskarėliai, melsvės, bruneros, bergenijos, rodžersijos, poraičiai, raktažolės.

Iš vienmečių gėlių reikėtų parinkti atsparesnes rūšis ar jų veisles: serenčius, didžiuosius žioveinius, paprastąsias lobelijas, patagonines verbenas, meksikinius žydrūnus, kvapiąsias razetas, raudonžiedžius šalavijus, taškuones, saulėgrąžas – žemaūges arba daugiagraižes veisles ir kt.

Jūsų gėlyną pagyvins bei naudos duos ir prieskoniniai, vaistiniai ar daržoviniai augalai. Geriau rinktis įdomesnes, spalvingesnes veisles – bazilikus, pankolius, krapus, raudonėlius, artišokus, rūgštynes, salotas, petražoles ir kt.

Gėlyno formavimo taisyklės

Perkaskite, išrinkite piktžoles, įterpkite tinkamų (geriau granuliuotų, ilgai veikiančių, skirtų tam tikroms grupėms) trąšų. Priemolio dirvą palengvinsite, įterpdami durpių arba kompostinės žemės.

Pirmiausia suplanuokite daugiamečių augalų (pagal aukštį, spalvas ir amžių) išdėstymą. Augalai turi būti gerai matomi gėlyne. Kai žiūrima iš visų pusių, augalus pradėkite sodinti nuo centro. Terasoje – nuo tolimiausio taško.

Priešais puošnumą po peržydėjimo prarandančius augalus (pvz., bijūnus) galima sodinti astilbes, korėjines chrizantemas ir kt. Tarp atskirų augalų grupių palikite platesnius tarpus – augalai geriau išryškės ir bus patogiau juos prižiūrėti.

Kuriant gėlyną, svarbu atsižvelgti ir į spalvų derinimo taisykles. Geriausiais spalviniais deriniais laikomi raudona su žalia, oranžinė su mėlyna, geltona su violetine. Spalvos papildys viena kitą ir atrodys intensyvesnės. Ne tokie efektingi ir darnūs, tačiau leistini deriniai yra raudona su geltona, geltona su mėlyna, žalia su violetine. Nerekomenduojama derinti oranžinės su raudona, geltona, mėlynos su violetine. Jeigu parinksite šviesių atspalvių gėles, jų žiedais grožėsitės ir vėlų vakarą.

Augalų sodinimas

Šilumą mėgstančias vienmetes ar daugiametes gėles sodinkite po šalnų. Jaunus augalus nuo kaitrios saulės galite apsaugoti uždengdami juos tamsinimo tinklu, akytomis plastiko dėžutėmis ir kt. Kai kurias vienmetes gėles galima sėti tiesiai į dirvą (ešolcijas, laibenius, medetkas ir kt.).

Pirmiausia susodinkite ilgaamžius ir didesniais kerais augalus (bergenijas, bijūnus, šiurkščiuosius astrus, melsves, smidrus, gaures, vienadienes ir kt.), vėliau – smulkesniais kerais, kuriuos reikės dažniau atjauninti (astilbes, alūnes ir kt.).

Greitai plintančius augalus sodinkite gėlyno pakraštyje ar atskirkite takeliais, specialiomis ribojimo juostomis ir pan. (mažoji žiemė, bizantinė notra, krūminis astras, šliaužiančioji vaisgina ir kt.).

Svogūnines ir gumbasvogūnines gėles (pvz., visžales juodgrūdėles, šilokus ir kt.) sodinkite atokiau nuo vejos ar tako, už žemesnių daugiamečių augalų.

Nesodinkite greta imlių miltligei augalų (pvz., pentinių, kurpelių, šluotelinių flioksų). Alergiją sukeliančius augalus, tokius kaip diktonai, rūtos, patartina sodinti atokiau nuo vejos ar tako.

Priežiūros ypatybės

Daugiamečius augalus, žydinčius anksti pavasarį, patartina persodinti po peržydėjimo, o jautresnius šalčiams – rugpjūčio mėn. Gėles, ne tik daržoves ar uogas, reikėtų patręšti pavasarį, vasarą ir rudenį.

Po pirmo peržydėjimo pakirpkite iki jaunų lapų burbulius, rasakilas, žiognages, Andersono tradeskantes. Kai kuriuos aukštus daugiamečius (šiurkštusis astras, rudeninė saulainė), vienmečius (šluotelinė kochija, paprastoji kosmėja) augalus galima pakirpti 1–2 kartus iki pusės metro (birželio pab.–liepos pr.). Kerai bus žemesni, kompaktiškesni, vėliau žydės. Nukirpkite rykštenių ir bandrenių žiedynus, rytinių aguonų dėžutes, kad gėlyne neplistų sėklos. Jei yra mažų vaikų, ricinžolėms neleiskite subrandinti sėklų, nes jos yra nuodingos.

Vijokliniams augalams (kobėjams, sukučiams, pelėžirniams ir kt.) parinkite erdvesnę vietą, naudokite specialius karkasus ir segtukus.

Per visą sezoną reikėtų šalinti peržydėjusius žiedus, nudžiūvusius lapus, laiku nurinkti kenkėjus (šliužus), ir Jūsų gėlynas išliks puošnus nuo pavasario iki vėlaus rudens.

Parengė Liudmila Januškevičienė, naujienos.vu.lt
Silviu Daniel Tataru nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: