Pradinis / Sportas / Žinomi Lietuvos sportininkai papasakojo apie netikėtą savo karjeros pradžią

Žinomi Lietuvos sportininkai papasakojo apie netikėtą savo karjeros pradžią

Nuolatinės treniruotės, laisvalaikio su draugais keitimas į sporto salę, valios pastangos ir užsispyrimas – tai bene dažniausiai daug pasiekusių Lietuvos sportininkų įvardijama sėkmės formulė, padėjusi jiems pelnyti  pripažinimą ir netgi užlipti ant olimpinės pakylos. Ne paslaptis, jog beveik visų jų karjera prasidėjo dar ankstyvame amžiuje, mokykloje, o kai kuriems iki atrandant savo pašaukimą teko išbandyti ir ne vieną kitą sporto šaką.

Štai lengvaatletė Airinė Palšytė save realizuoti bandė ir krepšinio aikštelėje, ir baleto pamokose, ir netgi grojo pianinu bei dainavo chore. Paradoksalu, tačiau tarpmokyklinės lengvosios atletikos varžybos penktoje klasėje, kai tarp vyresnių moksleivių šuolio į aukštį rungtyje ji užėmė trečią vietą, nulėmė visą jos tolesnį gyvenimą – A. Palšytę tuomet pastebėjo jos dabartinė trenerė Tatjana Krasauskienė.

„Už tai, kas esu dabar, turėčiau būti dėkinga būtent sportui. Ši veikla mane išmokė labai daug dalykų ir manau, kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų tuo užsiimti. Tai yra begalinės emocijos, didžiulės intelektinės galios, atsakomybė, tam tikra rutina ir režimas. Be to, sportas gali tapti smagia veikla, kurioje galima atrasti naujų draugų, džiaugtis, kad esi sveikas, ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų“, – „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje sakė A. Palšytė.

Kitai tituluotai Lietuvos lengvaatletei Austrai Skujytei nuo mažens buvo pranašaujama dailininkės ateitis. Nors gebėjimo piešti ji neprarado iki šiol, meilė sportui, anot jos, užgožė viską ir neleido ilgam apsistoti ties viena sporto šaka.

 „Treneris man žadėjo disko metikės karjerą, tačiau, pradėjusi intensyviai treniruotis, supratau, kad vis ta pati sporto šaka man pradeda greitai atsibosti. Tai pastebėjo ir treneris, jis man suteikė daugiau įvairovės ir taip atradau save daugiakovėje“, – pasakojo A. Skujytė.

Lietuvos olimpinė čempionė Rūta Meilutytė taip pat užsimena, jog plaukimas jos gyvenime atsirado visai dėl kitų priežasčių ir apie profesionalią karjerą net nebuvo minties. Dabar ji džiaugiasi tapusi sektinu pavyzdžiu jaunajai kartai ir galėdama populiarinti šią sporto šaką Lietuvoje.

„Plaukimą pradėjau lankyti paraginta močiutės ir tėčio. Jie mane pirmą kartą ir atvedė į baseiną norėdami, kad būčiau saugi vandenyje ir nuvažiavus vasarą prie ežero jiems nebūtų baisu, jog nemoku plaukti. Be to, turėjau šiek tiek problemų dėl nugaros, tad viskas susidėjo. Įdomiausia, kad tai turėjo būti tik laikinas užsiėmimas, iki kol išmoksiu plaukti“, – šypsenos neslėpė R. Meilutytė.

Dviratininkas Gediminas Bagdonas yra įsitikinęs: „Kol esi jaunas, gali bandyti viską.“  Tuo vadovaudamasis sportininkas yra išbandęs ne vieną sporto šaką. Jaunystėje G. Bagdonas žaidė rankinį, krepšinį, futbolą, iki kol atrado dviračių sportą ir susipažino su skirtingomis jo rūšimis – BMX, kalnų dviračiais ir galiausiai apsistojo ties plento dviračių lenktynėmis. Įdomu tai, kad savo pirmąjį nuosavą dviratį G. Bagdonas irgi laimėjo varžybose.

„Anksčiau net nesuprasdavau, kad yra ir profesionalus sportas, ne tik mėgėjiškas, o didžiausia motyvacija buvo tiesiog noras sportuoti dėl savęs, savo užsibrėžtų tikslų. Tiek sporte, tiek gyvenime, visų pirma, reikia aiškiai žinoti, ko sieki. Jeigu pradėjai kažką daryti, visada svarbiausia eiti iki galo, nemesti visko pusiaukelėje ir maksimaliai siekti to, ko nori. Visada reikia eiti tik pirmyn“, – pabrėžė jis.

Mintimis apie savo karjeros pradžią, sporto svarbą gyvenime ir pergalių kainą „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje su moksleiviais šį sezoną pasidalijo daugiau nei 30 olimpiečių ir kitų žinomų Lietuvos žmonių. Buvo parodytos 29 laidos ir daugiau kaip 100 reportažų iš visos Lietuvos. Tam prireikė nuvažiuoti maždaug 13 tūkst. kilometrų ir pakalbinti apie 250 tūkst. moksleivių iš sportiškiausių šalies mokyklų.

 „Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

Alfredo Pliadžio nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top