Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Sumani ir veikli bendruomenė turtina Svėdasų miestelio gyvenimą

Sumani ir veikli bendruomenė turtina Svėdasų miestelio gyvenimą

Svėdasai – ypatingas miestelis. Nors nedidelis, tačiau turtingas: apdovanotas gamtos kūriniais, turintis garbingą istorinę praeitį, išugdęs daug žymių žmonių, kadaise apdainuotas Juozo Tumo-Vaižganto. Didžiausiu savo turtu – jį mylinčiais ir puoselėjančiais žmonėmis – šis Anykščių rajono kampelis didžiuojasi iki šiol. Veikliausieji, susibūrę į asociaciją „Svėdasų bendruomenė“, deda daug pastangų, kad jis taptų dar patrauklesne vieta gyventi ir atvykti pasisvečiuoti.

Truputis istorijos

Pasak Valentino Repšio, pirmieji žingsniai bendruomenės link Svėdasuose buvo žengti prieš daugiau nei keturiasdešimt metų, kai miestelio jaunimas užsidegė vietinio techninio sporto entuziasto Vidmanto Augulio sumanymu steigti Jaunimo klubą. Tada jaunimas taip aktyviai kibo į veiklą, kad papuolė į saugumo akiratį. Mat tais laikais Visuomeninių organizacijų įstatymo net nebuvo.

1997-aisiais miestelyje buvo įkurta pirmoji viešoji įstaiga rajone – Svėdasų televizija. Šioje veikloje panoro dalyvauti net 22 asmenys. 2001-ųjų rudenį trys bedarbiai įsteigė „STV klubą“. Anot V. Repšio, ši įstaiga ir buvo „bendruomenės centro prototipas, kurio veiklos tikslas – žvalgyti žmogiškuosius išteklius, burti miestelio aktyvistus, kaupti geras idėjas ir bandyti atnaujinti Svėdasų televizijos transliacijas.“

Pasak V. Repšio, idėją kurti bendruomenę pasiūlė Jaunimo kultūros ir paramos centro „Versmė“ direktorė Birutė Astrauskienė, turinti projektų rašymo patirties. Iš pradžių aktyvistų būrelį viliojo galimybė, pasinaudojant projektinėmis lėšomis, skiriamomis bendruomenių veiklai, susikurti darbo vietas. Tačiau tuometė steigėjų grupės vadovė Alma Švelnienė viešai pareiškė, kad bendruomenės kūrimas tik dėl pinigų gali privesti prie nesusipratimų ir netgi pykčių, ir organizacijos steigimas buvo atidėtas. Ilgą laiką nepavyko rasti bendro sutarimo dėl to, kaip apibrėžti kuriamos bendruomenės modelį. Kilo klausimas, kaip turėtų atrodyti tokia organizacija, kurioje prioritetas ne pinigai, o moralė.

Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkė Aldona Širvinskienė iš vieno renginio parvežė Lietuvių pilietinių organizacijų forumo programinius dokumentus. Juose buvo akcentuota, kad sumaištis ekonomikoje ir gyvenime yra smunkančios dorovės pasekmė, ir kviečiama priešintis plintančiam blogiui. Tai sustiprino supratimą, kad bendruomenę reikia kurti moralinių nuostatų pagrindu. Vienas iš bendruomenės steigimo iniciatorių Romualdas Repšys pasiūlė remtis krikščionybės principais. Taip veiklą pradėjo moralioji bendruomenė.

Ji savo nuostatas išdėstė taip: „Kiekvienas bendruomenės narys yra laisva asmenybė, nevergaujanti žalingiems įpročiams bei tradicijoms ir visada galinti laisvai pasirinkti. Vienas žmogus gali daug, jeigu jis yra aktyvus ir sugebantis uždegti, bet nuveikti didelius darbus gali tik darnus kolektyvas. Bendruomenėje nėra nei „geriečių“, nei „blogiečių“. Visi turi įgimtą blogio dozę, bet visi turi ir vienodas galimybes juo atsikratyti, nepriklausomai nuo gabumų ar visuomeninės padėties. Bendruomenę vienija siekis gyventi pagal Dekaloge išdėstytus moralinius principus.“

Bendruomenę stiprinančios veiklos

Svėdasų bendruomenė, kaip asociacija, vienuolika metų veikia socialinės apsaugos, kultūros, švietimo, sporto, aplinkosaugos srityse. Organizacijai šiuo metu vadovauja pirmininkas Arvydas Kilius ir asociacijos tarybos pirmininkė Asta Fjellbirkeland.

Asociacijos veikla ypač suaktyvėjo, kai 2015-aisiais buvo atidaryti Svėdasų bendruomenės namai ir imtasi daugybės projektų įgyvendinimo. Įsirengus patalpas, imta rūpintis viešosiomis erdvėmis. Projektinėmis lėšomis sutvarkyta miestelyje šalia Alaušo ežero esanti pakrantė, įrengta maudykla, erdvė aktyvaus poilsio, edukaciniams ir kultūriniams renginiams.

2016 metais organizacija įgyvendino Socialinių paslaugų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotą projektą „Nori gyventi sau, gyvenk kitiems“, kurio tikslas – stiprinti Svėdasų bendruomenės veiklą siekiant pagerinti gyvenimo kaimiškoje vietovėje kokybę ir didinti socialinę vietos gyventojų integraciją. Projekto laikotarpiu buvo surengta Jaunų šeimų diena, stovykla jaunimui, skirta dailininko, skulptoriaus, pedagogo, moderniosios lietuvių akvarelės pradininko Kajetono Sklėriaus 140-osioms gimimo metinėms pažymėti, ir piešinių paroda. Parengtas informacinis leidinys apie maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas Svėdasų apylinkėse, sukurtas tinklalapis, skirtas skleisti informacijai apie Svėdasuose teikiamas paslaugas, skatinti verslumui. Surengti psichologijos mokymai asmeninėms savybėms stiprinti, vadybos ir reklamos kūrimo mokymai, apželdinimo kursai, ekskursija į botanikos sodą.

Įgyvendinant minėtą projektą taip pat surengta kūrybinė edukacinė medijų stovykla jaunimui. Stovykloje jauni žmonės buvo mokomi kitomis akimis pažvelgti į Svėdasų kraštą, suvokti, išryškinti ir kitiems papasakoti apie tai, kad čia gyventi gera. Stovyklautojai turėjo galimybę atskleisti savo kūrybingumą, mokėsi dirbti komandose, sužinojo apie naujovių taikymą kuriant videoproduktą. Stovyklos metu sukurti du filmai apie Svėdasus.

2016 metais laimėtas projekto „Neskubėk teisti, skubėk suprasti“ finansavimas. Projektu siekta didinti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų integraciją į bendruomenę teikiant pagalbą įveikiant sunkumus dėl įvairių priklausomybių, stiprinant kultūrinius ir socialinius įgūdžius. Projekto pradžioje suorganizuota kelionė prie jūros – į Klaipėdą ir Palangą. 56 žmonių grupė aplankė delfinariumą, stebėjo delfinų bei jūros liūtų pasirodymus, dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, vėliau susipažino su Klaipėdos senamiesčiu, pasigrožėjo jūra nuo Olando kepurės, o saulę palydėjo nuo Palangos tilto.

Įdomus būdas pažinti savąjį kraštą

Ne vienus metus Svėdasų bendruomenės iniciatyva miestelyje organizuojamos orientacinės varžybos, siekiant, kad gyventojai ir svečiai geriau pažintų savo kraštą. 2015 m. orientacinis žaidimas buvo sėkmingai parduotas kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo paslauga. Tai paskatino bendruomenės aktyvą ir toliau kurti žaidimo trasas, jas pritaikyti komercinei veiklai, nes, norint remti įvairių amžiaus grupių gyventojų iniciatyvas, būtina didinti bendruomenės finansinį savarankiškumą.

2016 metais sukurta dar viena orientacinių varžybų trasa ir ją pasiūlyta išbandyti projekto partneriams – Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos bendruomenei. Rugsėjo 20-oji gimnazijoje – netradicinio ugdymo diena, skirta Vaižganto gimtadieniui. Orientacinės varžybos suteikė galimybę mokiniams dar kartą prisiminti vietas, susijusias su rašytoju, geriau pažinti jo išgarsintus Svėdasus.

Dėmesys jaunimui

2016 metais Svėdasų bendruomenė įgyvendino projektą „Pokytis – tai kelionė“. Juo siekta skatinti vietos jaunimo socialinę įtrauktį, ugdant jo verslumą, mokant realizuoti savo galimybes, ugdant kultūringą ir kūrybingą asmenybę, formuojant pozityvų socialinį elgesį. Projekto metu jaunimas mokėsi muilo, žvakių gamybos, floristikos, dalyvavo suvenyro, reprezentuojančio Svėdasų bendruomenę, kūrimo kūrybinėse dirbtuvėse, orientaciniame žaidime „Svėdasų istorijos“, o prieš Kalėdas gamino dovanėlių vienišiems savo krašto žmonėms. Jaunimas taip pat mokėsi, kaip reklamuoti ir realizuoti savo gaminius. Projekto veiklos padėjo ugdyti jų pilietiškumą, socialinius įgūdžius dalyvaujant visuomenei naudingoje savanoriškoje veikloje, skatino jaunus žmones kokybiškai ir turiningai leisti laisvalaikį.

2016 m. buvo įgyvendintas dar vienas projektas „Gyventi – reiškia veikti!“ Jis buvo rengiamas atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo interesus, pomėgius, siekiant burti juos aktyviai veiklai vietos bendruomenėje, ugdyti pilietiškumą ir bendruomeniškumą, skatinti savarankišką mąstymą ir kūrybiškumą organizuojant renginius. Projekto dalyviai dalyvavo žygyje partizanų takais Šimonių girioje. Anot Virginijos Valikonytės, žygio metu buvo pasakojamos istorijos apie partizanų kovas, uždegtos atminimo žvakutės prie partizanų kapų. Žygeiviai įveikė apie 20 kilometrų trasą. Žygyje jauni žmonės pajuto bendrystės, atsakomybės už kitus jausmą, susipažino su savo krašto istorija, ugdėsi pagarbą tėvynainiams ir jų idėjoms.

2016 metų spalį, Svėdasų miestelio tradicinės rudens šventės „Derliaus kraitė“ metu, buvo suorganizuotas Vietos talentų konkursas. Šio konkurso svarbiausias tikslas – suteikti jauniems žmonėms galimybę išbandyti profesionalų scenos apšvietimą, įgarsinimą ir padėti atskleisti meninius sugebėjimus, padėti jiems įveikti baimes, nepasitikėjimą savimi, sudaryti galimybę ištarti sau „aš tai padariau“. Anot V. Valikonytės, vykdant projektą pakilo Svėdasų bendruomenės, kaip institucijos, prestižas, išaugo jaunimo pasitikėjimas jos nariais, sumažėjo atskirtis. Tikimasi, kad jaunimas ir į projektą įtraukti vaikai iš socialinės rizikos šeimų, įgavę pasitikėjimo, išsakys ne vieną savo asmeninį ar šeimos skaudulį ir problemas bus galima spręsti bendromis jėgomis.

Daugiau atsakomybės jauniems žmonėms

2016 m. po vienos projektinės veiklos (savaitę trukusios medijų stovyklos) susikūrė neformali jaunimo grupė „SVD būrys“, vienijanti keliolika jaunuolių. Atsižvelgiant į jų norus, buvo parengtas ir įgyvendintas projektas „SVD būrys veikia“, kurio pagrindinis tikslas – skatinti jaunimą atsakingai elgtis, turiningai leisti laisvalaikį, ugdytis savarankiškumą ir pilietiškumą, kuriant naudą vietos bendruomenei. Jaunimui suteikta galimybė patiems inicijuoti jiems įdomias veiklas, jas organizuoti ir vesti, pajausti atsakomybę už prisiimtus įsipareigojimus, išmokti skirstyti ir racionaliai bei tikslingai naudoti lėšas.

Projekto metu jaunimas organizavo lauko tinklinio varžybas, protmūšį. Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir minint LR Konstitucijos 25-metį protmūšiui pasirinkta aktuali tema – LR Konstitucija ir Lietuvos bei Anykščių rajono politika. Jaunuoliai, kaip sąmoningi piliečiai, suprasdami, kad teks atlikti pareigą tėvynei – tarnauti Lietuvos kariuomenėje, taip pat išbandė save dviejų dienų žygyje kartu su Lietuvos savanoriais.

Originalus šimtmečio paminėjimas

Itin gražiai Svėdasuose praėjusiais metais buvo paminėtas Valstybės atkūrimo šimtmetis. Kaip pasakoja Asta Fjellbirkeland, Vasario 16-ąją renginiai prasidėjo šv. Mišiomis bažnyčioje, o po jų visi rinkosi į centrinę miestelio aikštę. Čia Svėdasų skautai pakėlė valstybės vėliavą. Visi vieningai ir darniai giedojo valstybės himną. Po šios iškilmingos ceremonijos svėdasiškiai sugužėjo į kultūros namų salę. Svėdasų bendruomenė dalijo žmonėms savo pačių rankomis pagamintas trispalves vėliavėles ir peteliškes.

Šventės veiklų sumanytojas kraštotyrininkas Raimondas Guobis pristatė Šimtmečio svėdasiškių paveikslų galeriją. Čia puikavosi Svėdasuose bei apylinkėse gimusių Lietuvai nusipelniusių žmonių portretai. Tai savanoris, kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Matulevičius, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, Kauno meno mokyklos kūrėjas, lietuviškos akvarelės pradininkas Kajetonas Sklėrius ir jo brolis dailininkas, pulkininkas Alfonsas Sklėrius, pasižymėjęs kovose už nepriklausomybę, Vyčio kryžiumi apdovanotas majoras Jonas Motiejūnas-Valevičius, dvasininkai, marijonų ordino vienuoliai Aleksandras Bublys ir Steponas Matulis, dailininkas Jonas Rimša, operos solistas Aleksandras Kutkus, rašytojai Stepas Zobarskas ir Bronė Buivydaitė, mokytojas, visuomenininkas Vladas Baleišis ir kt.

Gimnazistė Aušrinė Neniškytė pristatė dar 1935 m. padarytas kankles, prisiminė jas padovanojusį savo senelį Bronių Neniškį, išmokiusį jomis groti paprastą melodiją „Ant kalno karklai siūbavo…“ Ši melodija nuskambėjo ir šventės metu Aušrinės lūpose. Vėliau skambėjo patriotinės dainos, posmai ir muzika.

Vasario 17-ąją beveik 40 gimnazijos šaulių ir skautų dalyvavo R. Guobio organizuotame Šimtmečio atminties žygyje.

„Svėdasynėje“ – pramogos kiekvienam

Svėdasų bendruomenė kartu su partneriais organizuoja liepos mėnesį vykstančią tradicinę miestelio šventę „Svėdasynė“. Šių metų renginio metu vyko orientavimosi varžybos „Atrask ir pažink Svėdasus“, persmelktos garsiojo svėdasiškio, rašytojo, visuomenininko Juozo Tumo-Vaižganto biografijos ir kūrybos pažinimo. Kaip pasakojo R. Guobis, varžybų dalyviams teko ne tik greitai bėgti, bet ir plaukti baidarėmis, Beragio ežero akmenukus išsimainyti į apelsinus, pereiti labirintą prie mokyklos, atlikti užduotį muziejuje, įveikti rebusą prie Vaižganto paminklo, surasti laisvą „Taksi“ automobilį, kad galėtų kuo greičiau įveikti ilgiausią kelio etapą iki mažosios Marikonių dvaro koplytėlės. Joje reikėjo paskaičius Vaižganto pasakojimą apie lino kančią sudėlioti paeiliui lino darbus. Taip pat reikėjo koplytėlėje suradus žvakę uždegti ją ant Vaižganto tėvų kapo, sudėlioti frazę „Aš esu Svėdasai“.

Šventės metu taip pat vyko sportinės ir intelektinės varžybos, nestigo pramogų, dalyvius viliojo mugė, pasiplaukiojimas baidarėmis Alaušo ežere. Mažiausieji dūko „Mikučio gamtininko kampelyje“, vyresnieji stumdė šaškes „Dėdžių ir dėdienių“ erdvėje. Vyko saldainių rinkimo, vandens pilstymo čempionatai, kaklaraiščio rišimo, kasos iš virvių pynimo ir kitos varžytuvės.

Moterys mėgavosi kūno puoselėjimo malonumais improvizuotame SPA kabinete. Mugėje savo gaminius siūlė vėlimo meistrai, mezgėjos, audėja, krepšių pynėjai, dekoratyvinių gėlių gamintojai, tapytojai. Šventėje skambėjo liaudies dainos, atliekamos Svėdasų kultūros namų saviveiklininkų, populiariosios dainos, profesionali šokių trenerė kvietė dalyvius pajudėti zumbos ritmu. Vėliau visi vaišinosi grikių koše, namine gira ir pyragu.

Nuo protmūšių iki gerumo akcijų

Be kitų veiklų, bendruomenė taip pat skatina gyventojų fizinį aktyvumą, organizuodama mankštas, sporto varžybas, prisideda prie gyventojų saugumo stiprinimo, įsitraukdama į įvairių institucijų vykdomus projektus, organizuoja „Blusų turgelius“, protmūšius.

Svėdasų bendruomenė vykdo įvairias gerumo akcijas. 2018 metais, Rudenėlio šventės metu, buvo surengtas aukcionas, prie kurio prisijungė ir bendruomenės jaunimas. Aukciono metu surinktos lėšos buvo išdalytos šešioms sunkiai besiverčiančioms Svėdasų seniūnijos šeimoms. Kita akcija vyko prieš Kalėdas. Vienišiems ir pagyvenusiems žmonėms Svėdasuose buvo išdalyta 70 dovanų. Maisto produktų, higienos reikmenų, drabužių ir namų tekstilės atnešė 16 geradarių, pinigais parėmė „Carito“ organizacija ir 14 miestelėnų. Sušildyti vienišų ir pagyvenusių žmonių širdis padėjo ir Svėdasų skautų pagamintos dovanėlės.

Semiasi patirties svetur

Svėdasų bendruomenė, siekdama pokyčių, kuria ir vykdo projektus, kurių metu rengia mokymus. 2016 metais vykdytas suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo projektas „Žmogiškųjų išteklių lobynas“, finansuojamas iš „Erasmus +“ programos lėšų. Bendruomenės atstovai dalyvavo tarptautiniuose kursuose Portugalijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje. Sėmėsi žinių, kaip sukurti ir valdyti europinius projektus, kaip suderinti Europos vystymo planą su konkrečios organizacijos prioritetais, kaip teikti paraiškas, planuoti veiklas, biudžetą, stebėti projekto eigą, kurti ir pristatyti ataskaitas, kaip sėkmingai susirasti partnerių iš kitų šalių ir kt.

Miestelį puošia kūrybingi žmonės

Svėdasai – gamtos grožiu apdovanotas šalies kampelis, kurį dar labiau puošia čia gyvenantys kūrybingi žmonės. Anot bendruomenės atstovų, miestelyje tvarkosi visi: ir senutėliai, ligų prispausti, ir jauni, ir čia jau nuolat nebegyvenantys, bet tėvų namus išsaugoję žmonės.

Įvertinusi tai, 2015 metais bendruomenė pirmąkart surengė gražiausios ir tvarkingiausios sodybos konkursą. Vertintojus nustebino sodybų šeimininkų išradingumas. „Sodybose sugulė gimtųjų palaukių akmenys, vietą atrado įdomios medžių šakos, kelmai, žievės, kankorėžiai. Kaip puošybos akcentai pasirenkama skalda, dekoratyvinės plytelės, pinti daiktai, nebenaudojami buities rakandai. Daugelyje sodybų lelijų akimis žvalgosi tvenkinėliai, kai kuriose trykšta fontanai. Ir, žinoma, gėlės. Sienas aplipusios vyniojasi raganės, galvas kelia puošnūs jurginai, žvalgosi kanos, įvairiomis spalvomis blyksi lobelijos, petunijos, astros, kvapnieji žirneliai, šalavijai, gvaizdūnės, kardeliai. Netgi rūtos. Sodybose gausu dekoratyvinių medelių, krūmų, retesnių augalų, reikalaujančių ypatingos priežiūros. Susodinę visų sodybų augalus į vieną vietą, turėtume puikų botanikos sodą“, – įspūdžiais dalijosi konkurso iniciatoriai, nusprendę šį konkursą organizuoti ir toliau.  

„Lietuvės“ redakcija

Bendruomenės archyvo nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: