Kolumbija dažnam asocijuojasi ne tik su pietietiškais ritmais ar magiškojo realizmo tėvu rašytoju Gabrieliu Garcia Marquezu, bet ir su aromatinga kava, egzotiškais kvapais ir šiek tiek laukine pietietiška laisve. Šiai šaliai skirto devintojo festivalio „In Latino“ rengėjai kalbasi su kavos entuziastu, jos ruošimo čempionu Domu Ivoniu, taip pat su Kolumbijoje gimusiu, tad puikiai jos virtuvę pažįstančiu Jurgiu Didžiuliu ir su papuošalus iš palmių vaisių sėklų kuriančia Vilija Karalevičiūte.
Kolumbija – kavos Meka
Domas Ivonis 2011 m. dalyvavo Pasaulio kavos ruošimo čempionate Kolumbijoje. Ten jis pamatė, koks ilgas ir sunkus kavos kelias iki mūsų puodelio. Tačiau tai Domą įkvėpė ir padėjo jam atrasti kavą iš naujo. „Kiekvienam kavos virėjui nuvykimas į kavą auginančią šalį, ypač į Kolumbiją, yra pats didžiausias tikslas, kurį būtų galima lyginti su musulmono nuvykimu į Meką. Nuo tų metų ir prasidėjo mano kavos skrudinimo įmonės veikla“, – sako 2011 m. Lietuvos kavos ruošimo čempionas.
Kolumbija siekia tiekti pačią kokybiškiausią kavą ir pateikti daugybę skirtingų šio gėrimo rūšių. Tik šioje šalyje kavos derlius nurenkamas du kartus per metus. Kolumbietiška kava pasižymi sodriomis, labai gerai subalansuotomis, uoginėmis ar vaisinėmis (dažniausiai tai vyšnios ir trešnės) skonio savybėmis.
Kavos skonį gali sugadinti cukrus, išankstinės nuostatos ir senumas. Domas teigia, jog kava reikia mėgautis be jokių išankstinių nusistatymų, reikia nebijoti rūgštumo, negalvoti, kad kava bus būtinai karti. Tik tada, pasak pašnekovo, galima pajusti tikrąjį šio gėrimo skonį ir aromatą. Rekomenduojama mėgautis tik šviežia kava, nes ji, kaip ir duona, yra tinkama vartoti tik tam tikrą laiką.
Iš šviežiai skrudintų Kolumbijos pupelių Domas ruoš kavą festivalio „In Latino“ lankytojams renginyje „Kavos istorijos ir degustacijos“.
Kolumbiečių virtuvėje karaliauja kukurūzų miltai
Festivalio „In Latino 2014“ ambasadorius Jurgis Didžiulis teigia, jog Kolumbija turi penkis unikalius kultūrinius regionus, o kiekvienas jų – savitą virtuvę. Kolumbiečiai mėgsta prieskonius, tačiau, skirtingai nuo meksikiečių, jie negamina labai aštrių patiekalų. Jų virtuvėje dominuoja kukurūzų miltų patiekalai. Regionuose prie jūros, žinoma, valgoma daug jūros gėrybių, kalnuotų vietovių gyventojai gamina daug įvairių patiekalų iš bulvių, kurių Kolumbijoje – daugiau nei keturiasdešimt rūšių. Žinoma, kolumbiečiai mėgaujasi egzotiškais vaisiais, kurių dažnas lietuvis nėra net ragavęs.
Paprašytas įvardyti tradicinį kolumbiečių patiekalą, Jurgis nedvejodamas pamini arepą. Tai kukurūzų miltų paplotėlis. Viename regione juos kepa orkaitėje, kitame – verda, dar kitur – gamina su sūriu ir skirtingais padažais. „Nuvykęs į Kolumbiją visada prisivalgau daug arepų“, – sako Jurgis, festivalio „In Latino“ uždarymo vakarą (spalio 16 d.) žadantis gaminti šiuos paplotėlius.
Papuošalai iš egzotinių vaisių sėklų
Vilija Karalevičiūtė su šeima keletą metų gyveno Ekvadore. Čia atrado save iš naujo ir ėmė gaminti papuošalus iš įvairių palmių vaisių sėklų, daugiausia – iš ekvadorinės drambliapalmės (Phytelephas Equatorialis) sėklos, dar vadinamos augaliniu dramblio kaulu.
Nepabūgusi gana ilgo papuošalų gaminimo proceso (nuo sėklų surinkimo, džiovinimo, žievės nuvalymo, poliravimo, pjaustymo, dažymo iki vėrimo), Vilija ryžosi gaminti aksesuarus, padedančius atskleisti tikrąją moters prigimtį. Paklausta, kokioms moterims šie papuošalai skirti, Vilija nedvejodama atsako, jog visoms, nes „visose slypi laukinis moters pradas, tikroji moteriška energija, didi meilė“.
Menininkė prasitarė, jog greitai vėl trauks į kelionę. „Jau svajoju apie Kolumbijos ir Brazilijos džiunglių gėrybes“, – savo artimiausius planus atskleidžia pašnekovė.
Dalyvauti Vilijos kūrybinėse dirbtuvėse „Moteriška tropikų elegancija“ bus galima spalio 13 d.
Devintasis festivalis „In Latino“ vyks 2014 m. spalio 9–16 dienomis. Šiemet didžiausias dėmesys bus skiriamas Kolumbijai: kinui, muzikai, fotografijai, maistui ir kitiems jos kultūros atspindžiams. Tačiau, kaip ir kasmet, „In Latino“ supažindins ir su kitomis Lotynų Amerikos šalimis. Dauguma festivalio renginių nemokami. Projektas remiamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kūrybinės veiklos, autorinių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšomis.
Organizatorių inf.
Nuotraukos – iš pašnekovų asmeninių archyvų