Lapkričio 14 d., šeštadienį, minima Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ši diena visame pasaulyje pradėta minėti 1991 metais siekiant atkreipti dėmesį į augantį sergamumą diabetu, ligos prevenciją ir kontrolę. Cukrinis diabetas, kuriuo serga apie 390 mln. pasaulio ir daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, dažnai neturi žymesnių klinikinių simptomų, tačiau negydomas gali rimtai pakenkti organizmui. Kokie požymiai signalizuoja apie ligą ir kaip prireikus padėti šalia esančiam diabetikui?
Pasak vaistininko Arturo Nastaravičiaus, greitas gyvenimo tempas retam leidžia tinkamai pasirūpinti sveikata. Dažnu atveju cukriniu diabetu susirgęs asmuo nė neįtaria, kad serga: tai paaiškėja tik patikrinus gliukozės kiekį kraujyje. Pagrindiniai požymiai, signalizuojantys apie ligos atsiradimą – padidėjęs troškulys, kintantis kūno svoris, blogai gyjančios žaizdos, niežulys, sumažėjęs darbingumas. Tačiau pasikliaujant vien šiais simptomais diabeto diagnozuoti negalima. Pastebėjus pirminius simptomus rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris, atlikęs tyrimus, patvirtintų arba atmestų šią hipotezę.
„Cukrinį diabetą gali sukelti daugybė priežasčių, tačiau pagrindinės jų – paveldimumas, infekcijos bei netinkama mityba. Rizikos grupei priklausantys asmenys turi nuolat profilaktiškai tikrintis, nes, laiku diagnozavus ligą ir pradėjus gydymą, galima užkirsti kelią komplikacijoms – ūminėms arba lėtinėms – atsirasti“, – dėmesį atkreipė vaistininkas.
A. Nastaravičiaus teigimu, netinkamas gliukozės kiekis kraujyje gali išderinti daugelį organizmo funkcijų. Įtakos ūminėms komplikacijoms (hipoglikemijos, hiperglikemijos) atsirasti turi netinkamai paciento vartojami vaistai, gydymasis ne pagal gydytojo rekomendacijas, nesubalansuota mityba, fizinis krūvis.
Lėtinės ligos komplikacijos, pasak šeimos gydytojos Raimondos Lukminės, pasireiškia įvairių kūno sistemų, organų sutrikimais: ilgainiui blogėja rega, galvos smegenų kraujotaka, širdies ir inkstų veikla, atsiranda nervų sistemos pažeidimų – galūnių aptirpimas, jautrumo praradimas, skausmai.
„Dar viena iš svarbesnių cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinė pėda – gali baigtis galūnės amputacija. Todėl labai svarbu sergant tvarkingai prižiūrėti pėdas, nagus, kad pavyktų išvengti odos pažeidimų, kurie negydant gali komplikuotis“, – perspėjo R. Lukminė.
Šeimos gydytojos teigimu, kovoti su diabetu be specialistų pagalbos nėra paprasta, tad dalis sergančiųjų daro nemažai klaidų, taip apsunkindami ligos eigą. Kai kurie netinkamai dozuoja vaistus, neseka gliukozės kiekio kraujyje. Kai žmogus serga cukriniu diabetu, negydant ar nesant pakankamam gydymo efektyvumui dėl aukšto gliukozės kiekio kraujyje gali ištikti ketoacidozinė koma. Ji prasideda bendru silpnumu, iš burnos užuodžiamas acetono kvapas, sausta oda. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kviesti greitąją pagalbą.
Esant priešingam variantui – kraujyje gerokai sumažėjus cukraus – ligonis tampa nervingas, agresyvus ar sutrikęs, pabąla, jį krečia drebulys, pila prakaitas, jaučiamas didelis alkis, pradeda linkti kojos, darosi silpna, skauda galvą. Tai – hipoglikemijos priepuolio simptomai, galintys atsirasti dėl netinkamos mitybos, padidėjusio fizinio krūvio, per didelio kiekio glikemiją mažinančių medikamentų ar alkoholio vartojimo.
„Pastaruoju atveju ligoniui būtina duoti greitai įsisavinamų angliavandenių: cukraus, gliukozės tablečių, bananų, natūralių sulčių, pieno ar medaus, o vėliau – pusę duonos riekės (pastaroji – lėčiau įsisavinamų angliavandenių šaltinis). Jeigu hipoglikemijos priepuolio ištiktam pacientui nebus duota gliukozės kiekį padidinančių angliavandenių, jis gali prarasti sąmonę, o priepuolis gali pereiti į hipoglikeminę komą“, – sakė vaistininkas A. Nastaravičius.
Sveikatos sistemos specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik padėti jau sergantiems cukriniu diabetu, bet ir padėti laiku diagnozuoti šią ligą. Spėjama, kad tikrasis sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje yra gerokai didesnis, nei skelbia oficiali statistika (per 100 tūkst. gyventojų). Mat nemažai gyventojų, turinčių rizikos veiksnių, mažai žino apie šią klastingą ligą, vengia tikrintis sveikatą ar neranda tam laiko. Diabetą diagnozuojant per vėlai, gydymas yra apsunkinamas, kyla komplikacijų grėsmė. Todėl, pastebėjus pirmuosius galimus simptomus, delsti neverta – patariama kreiptis į gydytoją dėl reikiamų tyrimų atlikimo.