Pradinis / Mokslas ir švietimas / Terapijos metu pravirksta ir psichoterapeutai

Terapijos metu pravirksta ir psichoterapeutai

Alijanto tarptautinio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti – kiek psichoterapeutų terapijos metu pravirksta patys. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ašarą nors kartą braukė net 72 proc. gydytojų. Tyrimo, kuriame 684 tiriamieji internete pildė apklausas, metu paaiškėjo ir nemažai netikėtų dalykų.

Tyrimas parodė, kad verkimas nėra taip smarkiai susijęs su psichoterapeutų demografiniais rodikliais, kaip antai, lytimi, charakterio savybėmis, empatija, neurotizmu ir kitais asmenybės bruožais, o kur kas labiau su unikalia psichoterapeutų klinikine patirtimi ir jų specializacija.

Įdomu tai, kad nors ir daugiau praktikos turintys vyresnio amžiaus psichoterapeutai kasdieniniame gyvenime verkia rečiau, nei jaunesnieji jų kolegos, tačiau terapijos metu išvystame atvirkščią variantą. Vyresnio amžiaus psichoterapeutai terapijos metu verkia daugiau, nei jaunesnieji jų kolegos. Keli vyresni šio tyrimo dalyviai teigė manantys, kad per daugelį jų praktikos metų, jie įprato nesikrimsti dėl savo ašarų terapijos metu.

Mokslininkus nustebino tai, kad nepastebėtas ryškus skirtumas tarp moterų ir vyrų. Nors moterys kasdieniniame gyvenime verkia dvigubai dažniau nei vyrai, per terapiją jos linkusios susilaikyti. Tuo tarpu vyrai kasdieniniame gyvenime pravirksta rečiau, negu per terapiją.

Įdomu ir tai, kad verkimo ypatumai priklausė ir nuo specializacijos. Pavyzdžiui, visi psichoanalitinės krypties atstovai terapijos metų yra verkę, tačiau tą patį galima pasakyti tik apie beveik 50 proc. tyrime dalyvavusių biheivioristinės-kognityvinės terapijos atstovų.

Dauguma dalyvių teigė, kad nors ir įsijaučia į paciento istoriją, bet vengia rodyti ašaras dėl dviejų priežasčių – vieni mano, kad tai yra žalinga jų ir pacientų santykiams, kita dalis teigia, kad tai nėra profesionalu. O kaip jaučiasi pacientai? Tyrime teigiama, kad vieni pacientai jaučia, jog gydytojas nuoširdžiai juo rūpinasi ir jį supranta, sustiprėja ryšys tarp psichoterapeuto ir paciento. Kita vertus, kai kurie pacientai pasimeta, jaučia patys turį pagelbėti gydytojui. Tyrime tik pusė psichoterapeutų teigė, kad po konsultuojančiųjų pravirkimo, santykis su pacientu pagerėjo.

Tyrėjai teigia, kad tyrimas nėra skirtas parodyti, jog verkimas tikslingai gali būti naudojamas  terapeuto ir kliento santykių gerinimui, tačiau mano, jog jis gali parodyti kitiems terapeutams, kad neverta nerimauti dėl savo ašarų terapijos metu.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

LSBP-logo-h-525px

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: