Pradinis / Šeima ir sveikata / Tyrimas: mokymosi priemonės moko lyčių stereotipų

Tyrimas: mokymosi priemonės moko lyčių stereotipų

Vadovėliai suteikia žinių, bet kartu mokiniams perduoda išankstines nuostatas apie lyčių vaidmenis ir skirtingą vyrų ir moterų traktavimą. Prie šios išvados priėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su ekspertais atlikusi pirmąją tokią vadovėlių analizę lyčių aspektu ir plika akimi nematomų stereotipų radusi net muzikos, geografijos ir matematikos mokymosi priemonėse.

Pixabay.com nuotr.

Tyrimo metu buvo analizuojamos 32 šeštoms–septintoms klasėms skirtos mokymo(si) priemonės. Pasirinktos tos priemonės, kurios išleistos ne vėliau nei 2011 metais ir yra naudojamos ugdymo įstaigose šiuo metu arba bus naudojamos netolimoje ateityje.

„Gėlininkė turi tulpes ir narcizus (…), ūkininkas atvežė į turgų pomidorus, (…). Jonas visą savaitę žvejojo, (…) tėtis nudažė … tvoros  (…), mama nusprendė padaryti meduolių pyragą su bananais, (…) tėtis sumanė nusipirkti automobilį“, – tokiomis situacijomis pradedami sąlyginiai uždaviniai matematikos vadovėliuose, iš kurių mokosi dabartiniai moksleiviai.

Anot vadovėlius analizavusių ekspertų, tokie uždaviniai remiasi stereotipinėmis prielaidomis apie mergaičių ir berniukų pomėgius bei interesų sritis: moterys „pristatomos“ prie gėlių ir puodų, o vyrai siejami su techniniais buities darbais, žvejyba, automobiliais, verslumu.

Ypač dideli lyčių atvaizdavimo skirtumai pastebėti viename katalikų tikybos vadovėlyje. Leidinyje paskelbtose istorijose beveik visuomet pagrindinius vaidmenis atlieka vyriškos lyties atstovai: berniukai, vaikinai, vyrai, senoliai. Moteriškos lyties veikėjoms pagrindiniai vaidmenys yra tekę mažiau nei penktadalyje pateiktų istorijų.

Dalyje dorinio ugdymo vadovėlių moteriškos lyties veikėjos neretai vaizduojamos kaip antraeilės, veikiančios šalia pagrindinių veikėjų vyrų, pavyzdžiui, būna tos, kurios rūpinasi ir guodžia. Dažniausiai jos yra be vardų arba neturi jokių kitų jų tapatybes atskleidžiančių charakteristikų.

Moteriškos lyties veikėjos taip pat vaizduojamos kaip puoselėjančios ir akcentuojančios savo išvaizdą. Pavyzdžiui, vadovėliuose galima aptikti istoriją apie merginą, kuri yra nepatenkinta savo išvaizda, tyrinėja save veidrodyje. Kitas pasakojimas skirtas mergaitei, kuri norėtų grožio priemonių rinkinio. Rasta ir daugiau istorijų: mergina nenori dalyvauti jaunimo susibūrimuose, nes yra negraži; mergaitės kalbasi apie tai, kaip svarbu pasipuošti einant į teatrą; mama pakiša pykstančiai mergaitei veidrodį, kad toji pamatytų, kaip jos, piktos, bruožai atsispindės ir įsirėš veide.

Kalbant apie vyriškos lyties personažus, pastebima, kad vyrų atliekamų vaidmenų įvairovė yra didesnė – jie sportuoja, domisi įvairiais dalykais, nepaklūsta taisyklėms, išmintingai pataria, keliauja, garbingai elgiasi ir pan. Etikos vadovėliuose vyriškos lyties personažai neproporcingai dažnai užsiima vieša veikla: keliauja, perka ir parduoda, vadovauja šaliai arba veikloms.

„Kadangi vadovėlių turinys dažniausiai atspindi kultūrinę aplinką, nekeista, kad juose galima atrasti ir labai populiarią stereotipinę nuostatą, jog vyras turi būti „kietas“, vadinasi, negali rodyti savo emocijų, būti liūdnas, ko nors bijoti. Etikos vadovėliuose radome akivaizdžių pavyzdžių: „Vyras privalo mokėti apsiginti. Vyras turi atsakyti už savo poelgius“, „Aliuk, tu nepyk ant manęs ir būk vyras – neverk, – sakau jam, puikiai žinodamas, kad jis nukentėjo per mane“, – ištraukas cituoja ekspertai.

Gamtos mokslų vadovėlyje rasta ir tokia užduotis: „Kokio didumo jėgą turi kelti vaikino, kurio kūno masė yra 40 kg, raumenys, kad jis prisitrauktų prie skersinio?“ Ekspertai tikina, kad moksleiviams matant taip suformuluotas užduotis gali kilti grėsmė, kad bus stiprinama maskulinizmo nuostata, jog „tikri“ vyrai turi būtinai pasižymėti fizine ištverme, stiprumu, sportiškumu.

Kitame dorinio ugdymo vadovėlyje, analizuojant tėvynės temą, pateikiama tokia samprata: „Tėvynė – tai ir mūsų dvasios pasaulis, protėvių kalba, religija, dorovinį ir intelektinį turinį vienodai įtaigiai perteikia ne tik protėvių kapai ar mylimosios veidas, bet ir mūsų motinos ašaros, santūrus tėvo apkabinimas.“ Pasak studijos autorių, tekste yra aiškinama apie tėvynės svarbą, tačiau, nagrinėjant temą, stereotipinės lyčių ypatybės gali likti nepastebėtos, taip sutvirtinant nuostatą apie motinų emocingumą ir tėvų santūrumą. „Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį į lyčių vaidmenis ir temos kontekste pakalbėti apie motinų ir tėvų vaidmenų bei savybių įvairovę“, – pataria ekspertai.

Analizuojant geografijos mokymo priemones, pastebėta, kad ten dominuoja vyriškos lyties veikėjų žygdarbiai bei pasiekimai, pavyzdžiui, Aleksandras Makedonietis užkariavo žemes, aprašomos Kristupo Kolumbo, Vasko da Gamos ir kitų vyrų kelionės. Tačiau pavyzdyje apie Kristupo Kolumbo kelionę minima tarsi labai nereikšminga detalė, jog šio keliautojo ekspediciją finansavo Ispanijos karalienė. Tai labai svarbus, deja, vienintelis faktas apie moters įtaką, galią pasaulyje. Geografijos mokymosi priemonėse moterų vaidmuo yra antrinis, jų darbai lieka įvertinti nepakankamai.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, įvertinusi studijos rezultatus, pabrėžė, kad mokyklose naudojami vadovėliai ir kita mokymosi medžiaga turėtų būti rengiama ypač kruopščiai, nes prasprūdusios stereotipinės nuostatos apie lytis – atviros ar užslėptos – daro didelę įtaką moksleiviams, jų suvokimui apie moterų ir vyrų vaidmenis.

 „Vadovėliuose esančia medžiaga moksleiviai dažnai nelinkę abejoti, nes vadovėlį laiko patikimu žinių šaltiniu, todėl klaidinantys lyčių stereotipai gali itin lengvai paveikti moksleivius. Toks stereotipų formavimas neabejotinai skatina lyčių nelygybę visuomenėje“, – tvirtina A. Skardžiuvienė.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: