Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / Užpaliečiai gyvenimo ir istorijos verpetuose

Užpaliečiai gyvenimo ir istorijos verpetuose

Gūsingiems vėjams blaškantis po Lietuvą šių metų kovo mėnesio pradžia nestokoja datų, kviečiančių lietuvį burtis prie lietuvio. Paskutinę mėsiedo dieną išvarius žiemą sunkoka paklusti gavėnios ramumui vengiant didesnių pasilinksminimų, nes po šalį pasklidę gėlių, dažniausiai tulpių, žiedai žvaliai nuteikia prisimenant Tarptautinę moters dieną, kitos dienos kalendoriaus lapelis skelbia Lietuvos vardadienį, dar toliau – šalies Nepriklausomybės atkūrimo diena. Tik spėk suktis džiugiuose gyvenimo ir istorijos verpetuose.

Kovo 11-osios koncertas Užpaliuose

Šiandien šis sujudimas jau praeitis, atgulanti į prisiminimus ar užrašus. Beje, diskutuotina, kiek šių švenčių minėjimų liko užfiksuota ateities kartoms, ypač galvojant apie atokiau nuo didmiesčių vykusias veiklas. Utenos rajono užpaliečiai minėtąją savaitę tikrai nesnaudė. Regis, kur bepasisuksi, išgirsi užpalietišką šnektą, sustiprintą menų sinteze.

Kovo mėnesio sujudimas, kaip ir pridera pagal šių metų kalendorių, prasidėjo Užgavėnėmis. Kad tradicinis Užpalių kultūros skyriaus ir gimnazijos persirengėlių „triūsas“ būtų stipresnis, į pagalbą atskubėjo Utenos III amžiaus universiteto folkloro ansamblis „Seklytėla“, kuriam vadovauja užpalietė Dalia Magylienė. Pavasariniai lūkesčiai dainomis, žaidimais ir rateliais aidėjo įvairiose miestelio vietose.

Užgavėnių persirengėliai

Bundančios gamtos užpalietišku alsavimu dalintasi ir Utenoje. A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje įvyko Giedrės Sunklodaitės tapybos darbų ciklo „Graži moteris“ atidarymas, kurio pradžią skelbė Utenos meno mokyklos saksofonininkų ansamblis, vadovaujamas Evaldo Beinoravičiaus. Skirtingais metų tarpsniais Užpalių mokyklos duris varstę mokinukai tapo meno puoselėtojais. Evaldas save surado muzikuodamas, o Giedrė tapyboje. Kūrėja, nemažai laiko praleidusi emigracijoje, atviravo, kad pažindama kitas šalis visada jutusi Lietuvos, gimtinės spalvas, kurios pasilieka ne tik paveiksluose, bet ir papuošaluose, vienetinėse suknelėse, pagal vaikų piešinius sukurtuose žaisluose ir visur, kur tik nuveda mintis su galimybe padėti spalvotą tašką.

Gerai, kad savo minčių prieš tūkstantį dešimt metų (1009 m. kovo 9 d.) nevaržė raštininkas Kvedlinburgo analuose užfiksuodamas žmogžudystės faktą. Įvykis džiaugsmo neteikiantis, bet mums, lietuviams, lemtingas, nes Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltinuose. Vadinasi, pasauliui jau buvome žinomi ir turėjome savo sienas su savitu gyvenimo būdu. Lietuvių išskirtinumus bei panašumus su kitomis tautomis Užpalių kultūros skyriaus meninės saviraiškos kolektyvas, remdamasis Maironio raštais, priminė programoje „Mūsų prabočiai“ Kirdeikių (Saldutiškio sen., Utenos r.) laisvalaikio salės lankytojams. Dainos, poezija, mįslės, šmaikštūs pasakojimai užpaliečių tarme ir etnografinė dokumentika papildė vieni kitus meninėje programoje, skatinančioje susimąstyti, kiek Jono Mačiulio-Maironio maždaug prieš 130 metų užrašyto lietuviško savitumo perdavėme vieni kitiems. Dabartinės Lietuvos realijas užpaliečių saviraiškos grupė pristatė Sirutėnų bendruomenėje (Sudeikių sen., Utenos r.). Programoje „… esi tu viena“ meniniu žodžiu ir etnografine dokumentika į Lietuvos nepriklausomybę atkūrusią kartą žvelgiama motinos, einančios per Lietuvą, mintimis.

Jei paatvirautume sau, tektų prisipažinti, jog augdami, sukūrę šeimas, sulaukę brandos vis naujai vertiname asmeninį santykį su tėvais. Panašiai ir savęs, kaip Lietuvos piliečio, indentifikavimas kinta priklausomai nuo mūsų amžiaus, nuotaikos, patirčių realizuojant užmojus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo data suvienija visas kartas. Mažiausieji Užpalių dainininkai, vadovaujami Nijolės Navikienės, koncertavo Vilučiuose (Užpalių sen.), o Leliūnų kultūros skyriaus (Utenos r. Leliūnų sen.) scenoje dainavo trijų amžiaus grupių vaikai, vadovaujami Edmundo ir Aušros Gutauskų. Patys mažiausieji dar ir eiles, skirtas Lietuvai, deklamavo. Leliūniškių programą papildė Užpalių etnografinė dokumentika (aut. Algimantas Juknys, Vytautas Juknys, Birutė Minutkienė), kurioje įamžinta Lietuvoje jau nebeegzistuojanti sielininko profesija, labai retai kur besutinkamas kalvio amatas bei savamokslis medžio drožėjas, nepabijojęs parašyti laiško prezidentui Antanui Smetonai ir gavęs atsakymą.

Per vieną savaitę su meninėmis programomis pakeliavus po Utenos rajoną neliko užmarštyje ir Užpalių žiūrovai. Parodyta jungtinė Užpalių (vad. Birutė Minutkienė), Daugailių (vad. Jūratė Paliulienė ir Petras Leleika), Vyžuonų (vad. Ramunė Miečiūtė) ir Sudeikių (vad. Aušrelė Baltuškienė) kultūros skyrių programa. Užpaliečių darbai ir laisvalaikis prisiminti nuotraukų parodoje. Viena iš daugelio nuotraukų kviečia diskutuoti, ar kadras, kuriame prezidentas Antanas Smetona, užfiksuotas tikrai Užpaliuose, jei taip, tai kurioje miestelio vietoje? 

Lankydamiesi vieni pas kitus, bendraudami, dėliodami taškus nežinomuose ar neužrašytuose istorijos puslapiuose paliekame prasmingą indėlį puoselėdami šalies istoriją.

Birutė Minutkienė

Nuotraukų autoriai: Jurgita Gudelienė, Alė Šulcienė, Giedrė Sunklodaitė, Saulius Šližys, Aušra Gutauskienė, Loreta Cigelskienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: