Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / Užpaliečių kultūrinei veiklai istorinė diena – baigiamieji Utenos miesto šventės akcentai

Užpaliečių kultūrinei veiklai istorinė diena – baigiamieji Utenos miesto šventės akcentai

Išgirdus žodį „istorija“ pasąmonėje dažniausiai sukirba istoriniai politiniai vingiai. Šį sykį į istoriją žvilgtelkime tautos kultūrinio ugdymo kontekste. Grįžkime šimtmečiu atgal, kai kūrėsi Lietuvos šaulių sąjunga, kurioje dėmesys vienodai dalijamas karybai, sportui ir kultūrai.

Visuomenės edukacija šaulių būriuose kuriantis orkestrams, vaidinimo grupėms, teatrams pasklido po visą Lietuvą. Ne išimtis ir Užpaliai (Utenos r.). Tai matyti iš išlikusių oficialių raštų (1931–1932 m.) – Užpalių šaulių būrio tarybos prašymų perleisti būriui prie valsčiaus valdybos namų esančius sandėlius – tvartus, kuriuos perėmę savo žinion šauliai suremontuotų įrengdami salę susirinkimams ir vaidinimams bei šaulių skaityklą-knygyną. Teigiama, kad, neturėdami „savo tinkamos pastogės susirinkimams daryti, negali tinkamai veikti ir auklėti visuomenės“, taip pat pastebima, kad turėdami pastogę galėtų kartu su kitomis Užpaliuose esančioms organizacijoms bei draugijoms „varyti visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą“.

1937–1939 m. Užpaliuose vyksta šaulių namų statyba. Vartydami archyvinius dokumentus sužinome, kad 1954 m. sausio mėnesį Užpalių šaulių namuose atsiranda kultūros namų direktoriaus pareigybė, pradedami rodyti kino filmai. Laiko tėkmėje nesustodama rutuliojasi kultūrinė veikla, kurioje nepamiršta ir bendrystė su šauliais.

Minint Lietuvos šaulių sąjungos šimtmetį ir aštuoniasdešimtmetį Užpalių šaulių pastato, kuriame nuo seno neblėsta aktyvi kultūrinė veikla, Utenos kultūros centro iniciatyva užpalėnams padovanota 2019 metų Utenos miesto šventės baigiamoji diena.

Šurmulys miestelyje prasidėjo bemaž su saulės patekėjimu. Šios kartos miestelėnai tokio sujudimo nebuvo matę. Tai būtų galima palyginti su prezidento Antano Smetonos apsilankymu Užpaliuose, kuris aprašomas 1927 metų rugsėjo 9 d. dienraštyje „Lietuva“, ir Liaudies ūkio pasiekimų paroda Kaušylos pievoje. Abu šiuos įvykius mena kelios nuotraukos, kino juostoje užfiksuoti interviu su senoliais, kurių jau nebėra tarp mūsų, ir vyresniųjų užpaliečių negausūs atsiminimai iš tėvų pasakojimų. Šių metų šventė, kaip įprasta šiam laikmečiui, labai gausiai fiksuota mobiliaisiais telefonais. Atsidūrėme laikmetyje, kai galime skelbti konkursą, kas ilgaamžiškesnis – skaitmeninis archyvas ar rankomis apčiuopiama nuotrauka? Tikėkimės, kad atsakymą pateiks mūsų anūkai, o dabar stabtelkime baigiamojoje Utenos miesto šventės dienoje – miestelėnų iškyloje Užpaliuose. 

Uždaroma Vytauto gatvė, kurios gale, šalia Šaulių pastato – dabartinio Utenos kultūros centro (UKC) Užpalių skyriaus pastatoma didžiulė lauko scena profesionaliems atlikėjams. Utenos kultūros centro darbuotojų komanda kartu su Užpalių skyriaus darbuotojomis, Užpalių seniūnijos, gimnazijos talkininkais, pulkininko Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės Utenos šaulių 902 kuopos jaunųjų šaulių Užpalių būrio nariai, prekybininkai – visi organizaciniame šurmulyje laukiant svečių, tiek žiūrovų, tiek atlikėjų.

Rimtis ir susikaupimas šventų mišių metu Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje, Šaulių žygio rikiuotė, Užpalių seniūno sveikinimas, užpaliečių himnu tapusios dainos „Užpaliai, gražus miesteli mažas“ (žodž. Bronės Balčiūnienės, muz. Almos Pūdymaitienės) atlikimas – tai oficialioji dalis prieš atveriant šaulių pastato – UKC Užpalių kultūros skyriaus duris. Istorinė nuotraukų paroda, menanti pastate vykusias kultūrines veiklas ir bendrystę su šauliais, UKC Užpalių skyriaus saviveiklinių kolektyvų pasirodymas, Užpalių kino kronikų demonstravimas, Plk. P. Saladžiaus 9-osios rinktinės vadės Astos Tidikienės kalba – tai priminimas kultūrinėmis veiklomis, gražiomis iniciatyvomis, nelaukiant atlygio, atlikti gerus darbus Tėvynės labui. Anot šaulių vadės, daugelyje miestelių šaulių namai pastatyti pačių šaulių. Vieni medžio turėjo, kiti pinigus aukojo, dar kiti patys dirbo. Šaulių namai tapo tautos namais, kad žmonės rinktųsi dalytis bendromis mintimis, gerai praleisti laiką burdamiesi į ansamblius, teatrus ar kitus kolektyvus. Taip palaipsniui, pildydami šalies kultūrinę istoriją savo veiklomis, atėjome į šiandieną, kai vienoje scenoje, viename renginyje sutelpa ir profesionalusis menas, ir mėgėjų veikla, kuria gali mėgautis miestelių gyventojai. 

Birutė Minutkienė

Nuotraukos Jono Bučelio ir Adolfo Sinkevičiaus

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: