Pradinis / Lietuvos jaunimas / Vaikų konferencijoje suaugusieji galėjo tik klausyti

Vaikų konferencijoje suaugusieji galėjo tik klausyti

Gegužės 31 dieną LR Seime įvyko jau tradicinė unikalaus pobūdžio vaikų konferencija „Lietuvos vaikų balsas“, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Tai ne talentų ar dainų konkursas. Šiame renginyje iš tribūnos įvairiomis jiems rūpimomis temomis vėl kalbėjo tik Lietuvos vaikai, o suaugusieji galėjo tylėdami jų išklausyti.

Piešinio autorius –  5 m. Tautis Ramunskevičius (Vilkaviškio lopšelis-darželis „Eglutė“)

Konferenciją rengia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Edukologijos ir socialinio darbo institutas, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas, VO „Gelbėkit vaikus“, UAB „Šviesa“ ir Artūro Noviko džiazo mokykla. Prieš trejus metus startavusi iniciatyva sulaukia vis daugiau Lietuvos moksleivių ir mokytojų dėmesio, palaikymo ir šiltų atsiliepimų. Pasak Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorės Brigitos Kairienės, nors viešojoje erdvėje plačiai diskutuojama įvairiais su vaikais susijusiais klausimais, tačiau vaikai į tokius svarstymus dažniausiai nekviečiami, o jei ir išsako savo nuomonę, tai į ją beveik neįsiklausoma. „Prieš porą metų pagalvojome, kad net ir vaikams skirtuose renginiuose kalba tik suaugusieji, todėl nusprendėme surengti visiškai kitokio pobūdžio renginį“, – pasakoja B. Kairienė.

Šiemet pranešimus parengė 63 skirtingo amžiaus vaikai iš visos Lietuvos. Piešinių konkursui savo darbus atsiuntė net 485 vaikai. Savo darbuose ir pranešimuose jie atskleidė jiems rūpimas problemas, perteikė santykį su Lietuva ir pilietiškumu, gamta, šeima, draugais, nupiešė savo svajones ir rūpesčius.

Kas rūpi vaikams?

Ankstesniais metais vaikai kalbėjo apie santykius su tėvais, bendravimą, net mokslo metų ilginimą, o šiemet nemažai jų išsakė įdomių minčių apie tai, ką reiškia būti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio piliečiu. Ketvirtokas Matas iš Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio rašo: „… nors gyvenu savo mažame miestelyje – esu pasaulio pilietis. Bet koks mano veiksmas turi įtakos visai planetai. Kol esu mažas, galiu daryti tik mažus dalykus: be reikalo nenaudoti vandens ir elektros, padėti tėvams rūšiuoti šiukšles, saugoti broliuką ir už save silpnesnius, šypsotis kitiems, svajoti apie gražius dalykus…“ Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos mokinys septynmetis Tomas siūlo: „Pradėkime nuo savo kiemo. Jeigu kiekvieno iš mūsų kiemas, gatvė, bus tvarkingi, šiukšlės bus rūšiuojamos, tai nuo to bus ir Žemei gyventi lengviau.“

Ugnė, kuri mokosi Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos 4 klasėje, didžiuojasi: „Kai kiti žmonės mano šalies vardą taria pagarbiai, aš pasijuntu esanti PASAULIO PILIETĖ. Geras jausmas – būti pasaulyje, su pasauliu, būti PASAULIO PILIETE.“ O Saulė iš Alytaus r. Miroslavo gimnazijos 5 klasės pasižada: „…aš branginsiu savo kalbą, papročius, savo kaimą ir jo žmones, būsiu darbšti ir sąžininga, nes aš ir esu dalelė savo kaimo, dalelė gražaus Dzūkijos regiono, dalelė Lietuvos ir dalelė pasaulio, o mes visi kartu – tai visas pasaulis.“

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos aštuntokė Mūza svarsto: „Galvodama apie tai, prisimenu šviesaus atminimo Joną Meką. Kokia stiprybė išsaugoti lietuviškumą, puoselėti vakarietiškas tradicijas ir suvokti, jog namai – ne lokacija, o kultūra… Manau, būtent žmogiškumas visus pasaulio piliečius gali suvienyti aukščiau santvarkų ir bet kokius nesutarimus paversti absurdu.“

Povilas iš Vilniaus Gabijos gimnazijos teigia: „Būti pasaulio piliečiu yra nuostabu. Kuo toliau, tuo daugiau atsiveria galimybių paprastam žmogui: esi lietuvis ir svajoji tapti kosmonautu – tu gali tai pasiekti Europos kosmoso agentūroje, esi malaizietis ir nori projektuoti ilgiausius pasaulio tiltus – tu gali mokytis bet kokiam pasaulio kampely, gali daryti tarptautinę karjerą, gali su visais susikalbėti.“ Jo svajonė kada nors turėti ne tik Lietuvos, o Europos Sąjungos, vėliau ir Žemės planetos pasą… Povilui pritaria Elada iš Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos: „Šiandien PASAULIS man yra atvira laisvė – tai mano likimo dovana, nes gimiau tinkamu laiku.“

Tačiau vaikai išsako ne tik savo požiūrį ar svajones, bet ir kritiką bei rūpesčius. Štai Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos mokinys Radvilas aštriai kritikuoja Lietuvos švietimo sistemą, kuri „nepajėgi užtikrinti iniciatyvių, brandžių ir motyvuotų asmenybių ugdymo – asmenybių, kurios prisiimtų atsakomybę už ekonomines, socialines bei ekologines problemas ir imtųsi jas spręsti…“  Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivis Vilius susirūpinęs dėl pasaulio taikos ir saugumo: „Ar tikrai mes, žmonės, šiandien galime vadinti Žemę saugiais namais? Jeigu valstybės ir toliau rinksis agresijos kelią ir varžysis tik tose srityse, kurios naikina gyvybę, o ne sieks ją brandinti ir turtinti, prasmingo ir laimingo gyvenimo perspektyva pradings nežinomos ateities rūke.“

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsniuose  numatyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, garantuojama teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši konvencija įtvirtina ir vaiko teisę reikšti savo nuomonę jam priimtinais būdais.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: