Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Vajasiškio bendruomenės „Senolių kaimas“ traukia ir tautiečius, ir užsieniečius

Vajasiškio bendruomenės „Senolių kaimas“ traukia ir tautiečius, ir užsieniečius

Kaip atgaivinti nykstančius kaimus, juose puoselėtas tradicijas? Šis klausimas kirba ne vienam, kuriam rūpi jo gimtojo krašto ateitis, kultūrinis išskirtinumas, svarbus senolių atminimas. Kad per šimtmečius puoselėtos tradicijos nežlugtų, su jomis galėtų susipažinti kuo daugiau žmonių, itin rūpinasi Zarasų rajono Vajasiškio bendruomenė, įkūrusi „Senolių kaimą“. Tai tarsi gyvas muziejus, kurio lankytojai kartu su kaimo gyventojais nusikelia į XIX amžių ir žibalinės lempos šviesoje mokosi amatų, paprastų buitinių darbų su senoviškais įrankiais. Šią vietą atranda ne tik šalies gyventojai, bet ir užsienio turistai. Čia lankėsi ir apie bendruomenės veiklą gražiai atsiliepė ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Stiprina žmonių bendrystę

2007 m. įkurta Vajasiškio bendruomenė vienija apie 80 narių iš 33 parapijinių kaimų. Nuo pat pradžių jai vadovauja veikli visuomenininkė Genovaitė Sarokina, šiuo metu dirbanti seniūnaite. Pagrindinė bendruomenės veikla – edukacinių programų vykdymas „Senolių kaime“, kultūrinių renginių organizavimas. Bendruomenė bendradarbiauja su kelionių agentūromis ir gidais. To rezultatas – kaime, kuris turi 34 gyventojus, savaitgalį kartais apsilanko daugiau nei 200 žmonių.

G. Sarokina pasakoja, kad Vajasiškyje ir jo apylinkėse anksčiau buvo daug audėjų, kitų amatų puoselėtojų, žmonės daug laiko leisdavo kartu. „Seniau, kai dar nebuvo televizorių, kaimo gyventojai vakarais sueidavo kaimynas pas kaimyną, susinešdavo savo darbo įrankius ir kartu darbuodavosi, bendraudavo. Kas ausdavo, verpdavo, kas megzdavo, kas pintines pindavo. O jeigu dar būdavo ir muzikantas – pagrodavo, kiti pašokdavo. Žmonės buvo labai draugiški. Mums kilo idėja atgaivinti tokį senolių kaimą, parodyti ir kitiems, kaip anksčiau lietuviai gyveno, kaip ramiai, gražiai leisdavo vakarus“, – pasakoja bendruomenės vadovė.

„Senolių kaimo“ veikloje dalyvauja apie 15 žmonių. Vieni žavi savo pasirodymais, moko įvairių amatų, muzikuoja, kiti parduoda savo produkciją ar teikia apgyvendinimo paslaugas. Taip bendruomenė ne tik gauna pelno iš savo veiklos, bet ir puoselėja savo tradicijas ir kultūrą.

Pamoko ir verpti, ir sviestą mušti

Per trijų valandų trukmės programą bendruomenės nariai pamoko svečius verpti, austi, vyti virves, mušti sviestą, drožti šaukštus. Atvykėliai, tarp kurių dažniausiai būna ir vaikų, klausosi moterų sekamų pasakų, gražios tarmės, dainuoja liaudies dainas ir pritariant armonikai smagiai trypia tikroje vakaronėje. Daugeliui tai – naujas, įdomus patyrimas. „Būna, kad paaugliai, atsisėdę prie staklių, klausia, kaip įjungti motoriuką. O būna ir tokių, kurie nežino, iš ko gaminamas sviestas. Čia ne tik papildo savo žinias, bet ir praktiškai išmėgina įvairias veiklas. Džiugu, kad jaunimas domisi ir galime jiems padėti prisiliesti prie senolių gyvenimo, atrasti naujų dalykų“, – šypsosi Genovaitė.

Vietos gyventojai džiaugiasi matydami judėjimą, galėdami pabendrauti su atvykėliais. Jiems ši veikla – malonumas ir pramoga. Ypač ji svarbi vyresnio  amžiaus žmonėms. Bendruomeninė veikla didina jų užimtumą, leidžia jiems įprasminti savo patirtį ir žinias.

Lankytojai taip susižavi vietos žmonėmis, jų nuoširdumu, svetingumu, meile savo tradicijoms, čia tvyrančia senoviška, jaukia atmosfera, kad ne tik vėl atvyksta patys, bet ir atsiveža kitų žmonių. Geri atsiliepimai plinta iš lūpų į lūpas.

Vajasiškyje apsilanko ir nemažai užsieniečių. Neseniai bendruomenė rengė programą atvykėliams iš bene dešimt šalių. Čia yra linksmai trypę ir italai, ir studentai iš Indijos. „Pastarųjų čia buvo atvažiavęs visas autobusas. Mums tai buvo didelis netikėtumas ir įdomi patirtis“, – šypsosi bendruomenės vadovė, skaičiuojanti, kad per metus sulaukiama apie 40 grupių.

Susipažinę su senojo kaimo žmonių buitimi, atvykėliai sėdasi ragauti šeimininkių su meile gamintų senovinių valgių: kopūstienės, bulvių su pačių susiplaktu sviestu, silkės su česnaku, skanauja naminių pyragų ir keptų sūrių, atsigaivina namine kmynų gira. Valgoma tik su mediniais šaukštais ir šakutėmis – kaip senovėje.

Socialinį verslą sėkmingai plėtojanti bendruomenė tai, ką uždirba, investuoja į savo veiklos plėtrą, gerinimą. Pavyzdžiui, pernai pasistatė senovinę lauko krosnį su pastoge renginiams. Čia buvo smagu net ir Naujuosius metus sutikti.

„5000 žvaigždučių viešbutis“

Bendruomenė savo išradingumu stebina dažną atvykėlį. Rodos, viskas apgalvojama iki smulkmenų. Net ir nakvyne pasirūpinama tokia, kuri leistų pasijusti tarsi nusikėlus į praeitį. Vienas iš originalių sumanymų – „5000 žvaigždučių viešbutis“. Tai trikampiai nameliai, kuriuose pakloti bendruomenės narių pasiūti šienikai – šiaudų prikišti čiužiniai. Ant tokių senovėje žmonės ir miegodavo. Ypač šie nameliai patinka vaikams.

Intriguojantį „5000 žvaigždučių“ pavadinimą bendruomenės pirmininkė paaiškina paprastai: „Kai naktį įsižiūri į giedrą dangų, gali suskaičiuoti 5000, o gal ir 6000 ar daugiau žvaigždžių.“

Į „Senolių kaimą“ žmonės atvažiuoja ir švęsti įvairių asmeninių, šeimos švenčių – jubiliejų, krikštynų, rengia giminių susibūrimus. Dažnas sako, kad kavinės jiems atsibodusios, jie pasiilgę tikro naminio maisto, namų jaukumą leidžiančios pajusti aplinkos, išskirtinės veiklos. Į Vajasiškį giminės suvažiuoja iš visos Lietuvos ir netgi iš užsienio.

Nustebino ir Prezidentę

2013 m. „Senolių kaimas“ sulaukė ir žymios viešnios – pačios Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Pasak bendruomenės pirmininkės, jai buvo įdomu, kaip tuštėjantį kaimą, kuriame nėra užimtumo, darbo, žmonės savo iniciatyva sugebėjo paversti gyvu, nuolat lankomu.

„Dabar, kai jau tiek padaryta, nebesinori nuleisti rankų“, – sako bendruomenės vedlė, nenuilstamai besidarbuojanti organizacijos labui daugiau nei 10 metų. Jos įsitikinimu, kai norisi, viskam galima rasti laiko. Tuo labiau kai matai, kad žmonės džiaugiasi, noriai dalyvauja. „Yra malonu daryti kitam gera“, – sako pašnekovė.

Netrūksta Vajasiškyje ir švenčių. Tradiciškai švenčiamos Velykos, Motinos, Tėvo dienos, Joninės. Bene daugiausia žmonių sutraukia Oninės – į šventiškas šv. Mišias Vajasiškyje iš aplinkinių vietovių ir visos Lietuvos susirenka apie 500 žmonių!

Valstybines šventes bendruomenė mini prie Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto aukuro, sukrauto iš akmenų, kurie buvo sunešti iš visų 33 parapijinių kaimų. Šioje išskirtinėje bendruomenės vietoje kasmet uždegant ugnį minima Laisvės gynėjų diena, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Valstybės diena.

Itin gražiai bendruomenė šiemet paminėjo Valstybės atkūrimo šimtmetį: nuvėlė šimtą Lietuvos vėliavos spalvų varpelių ir padarė varpų medį. Jis dabar puošia bendruomenės namus. Taip pat šia proga pasiuvo 13 metrų vėliavą ir paleido nuo bažnyčios varpinės.

Pagalba ateina neprašytai

Sumanios bendruomenės veikla nelieka neįvertinta rajono ir netgi šalies mastu. 2016 m. apdovanojimuose „Lietuvos kaimo spindulys“ jai buvo įteiktas apdovanojimas už tradicijų puoselėjimą. Rajone buvo įvertinta kaip versliausia bendruomenė. Dalyvauja įvairiose šventėse ir dažnai pelno apdovanojimus. Vis dėlto labiausiai bendruomenės pirmininkę džiugina, kad per tuos daugiau nei 10 metų sustiprėjo žmonių bendrystė.

Pašnekovės manymu, norint suburti veiklią bendruomenę svarbiausia yra daug bendrauti su žmonėmis, nenutolti nuo jų. Jos jau nebestebina, kai žmonės, net ir negyvenantys šiame krašte, ateina į pagalbą pavyzdžiui, sužinoję apie rengiamą šventę pasisiūlo pakoncertuoti. Kilusieji iš Vajasiškio ar aplinkinių vietovių džiaugiasi matydami, kad kaimas gyvas, jame vyksta judėjimas, ir patys mielai atvažiuoja pabūti, jiems smagu prisidėti, kuo gali.

Inga Nanartonytė

Bendruomenės archyvo nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top