Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Veikli bendruomenė praturtina Mankiškių kaimo gyvenimą

Veikli bendruomenė praturtina Mankiškių kaimo gyvenimą

Neretai miestų, miestelių gyventojai skundžiasi įdomių veiklų, kultūrinių renginių ir pramogų trūkumu. O ką daryti, jeigu gyvenamojoje aplinkoje nėra nei kultūros centro, nei mokyklos, nei bibliotekos? Patiems prasmingų veiklų susigalvoti! Taip ir elgiasi aktyvūs Radviliškio rajono Mankiškių kaimo gyventojai, 2007 metais susibūrę į bendruomenę. 

Įgyvendino seną viziją

Jau vienuoliktus metus mankiškiečius nepailstamai buria Zita Augienė. Nors atėjus laikui rinkti naują pirmininką moteris tikėjosi sulaukti pamainos, vis dėlto tarybos buvo paprašyta toliau vadovauti bendruomenei, kurioje šiuo metu 84 nariai. Toks prašymas nė kiek nestebina – sunku rasti žmogų, labiau atsidavusį šiai visuomeninei veiklai ir degantį noru padėti, dirbti gyventojų labui. „Man patinka būti tarp žmonių, su jais dirbti, bendrauti. Visą gyvenimą man norisi judėti, kažką daryti, sėdėti namie be jokios veiklos tiesiog negaliu“, – sako Zita.

Bendruomenės pirmininkė Zita Augienė

Iš Klaipėdos kilusi Z. Augienė kiek mažiau nei pustrečio šimto gyventojų turinčiame Mankiškio kaime gyvena jau keletą dešimtmečių. Čia, vyro gimtinėje, įleido šaknis, užaugino vaikus, čia ir pasiliko. Veiklos trūkumu, rodos, niekada nesiskundė.

Vos tik atsikrausčiusi, Zita jau turėjo savitą šio kaimo viziją. „Kai čia atvykau dirbti ir gyventi, buvo kolūkis, vidury kaimo telkšojo pelkė. Nuo pat jaunų dienų norėjau, kad čia būtų įkurtas parkas, kur žmonės galėtų maloniai leisti laiką, kur būtų vandens telkinys vaikams maudytis, paplūdimys“, – pasakoja Z. Augienė.

Įkūrus bendruomenę, ši vizija pamažu virto tikrove: šiandien buvusios pelkės vietoje tyvuliuoja tvenkinys, vasaromis ne tik vietinius, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus vilioja įrengtas paplūdimys, poilsio zona.

Bendruomenės pirmininkė prisimena, kaip gyventojai rovė krūmus, kelmus, plušėjo iš peties, nes noras kaime turėti poilsio zoną, kurioje vasarą vyktų renginiai, karštomis dienomis būtų galima nusimaudyti ar pasideginti, buvo didžiulis. Padedama seniūnijos, bendruomenė teritorijos pakraščius apsėjo žole, pasodino medelių, įsirengė alpinariumą. Ši 2013 metais atidaryta poilsio zona tapo tikra kaimo puošmena. Dabar čia įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės, laipynė vaikams, treniruokliai, tad vasarą aktyvios veiklos galimybių gyventojams netrūksta.

Pasak pašnekovės, įrengti poilsio zoną kainavo daugiau nei 92 tūkstančius litų, iš kurių daugiau kaip 82 tūkstančiai – europinė parama. Kitą dalį pinigų mankiškiečių sumanymui įgyvendinti skyrė rajono savivaldybė.

Svajoja apie jaukius bendruomenės namus

Mintimis grįždama į bendruomeninės veiklos pradžią, Z. Augienė sako, kad vienas svarbiausių pirmųjų darbų buvo rasti patalpas. „Susikūrėme ant asfalto, – šypteli Zita. – Supratome, kad jokios veiklos nepavyks vykdyti neturint patalpų, todėl iš buvusios mokyklos pastato savininko išsinuomojome salę ir kabinetą.“ Tiesa, jo būklė nebuvo itin gera. Iš Žemės ūkio ministerijos gavus valstybės paramą pastato renovacijai, jame buvo sudėtos naujos durys ir langai. „Kai jau, rodos, buvo daug nuveikta, pasibaigus nuomos sutarčiai bendruomenei grėsė vėl likti be stogo virš galvos, – prisimena Z. Augienė. – Laimei, rajono valdžia nupirko šį pastatą ir išnuomojo mums dešimčiai metų.“

Ilgainiui bendruomenė apsirūpino sporto įrenginiais – įsigijo stalo, teniso stalus, – kad vietos žmonės galėtų čia leisti laisvalaikį prastu oru ar šaltuoju sezonu.

Z. Augienė atskleidžia, jog šiuo metu jos pagrindinė svajonė – suremontuoti visą pastatą ir paversti jį akiai patraukliu, kad jame būtų jauku ir patiems, ir svečiams. Link to judama mažais žingsneliais. O kol kas bendruomenei puikiai sekasi įgyvendinti smulkesnius projektus, padedančius siekti esminių organizacijos tikslų –ugdyti gyventojų bendruomeniškumą, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą, puoselėti papročius. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais buvo skirtas finansavimas net keturiems projektams.

Padeda plėsti vaikų akiratį

Daug dėmesio bendruomenė skiria vaikams – stengiasi plėsti jų akiratį organizuodama įvairiausias ekskursijas po Lietuvą. Pavyzdžiui, jaunieji mankiškiečiai jau lankėsi Dinozaurų pramogų parke, „Lokės pėdoje“, Žvėrinčiuje, Japoniškame sode, keliavo į Ignaliną, Molėtus, Klaipėdą, Vilnių ir t. t. „Kaimo vaikai mažiau kur važinėja, mažiau pamato nei gyvenantieji miestuose. Stengiamės kuo daugiau jiems parodyti. Kiekvienais metais išsiruošiame bent į dvi ekskursijas, kartais – ir į tris. Atskirai rengiame ekskursijas ir suaugusiesiems. Vos išlipę iš autobuso žmonės jau ragina galvoti, kur važiuosim toliau“, – šypsosi Zita.

Šių metų birželį mankiškiečiai leidosi į šeimų išvyką – rinkosi seneliai su anūkais, tėvai su vaikais. Bendruomenei įgyvendinant Radviliškio rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Keliauk. Pamatyk. Išmok“, penkiasdešimt vietų autobusu šeimos vyko susipažinti su Kauno įdomybėmis. „Pirmas sustojimas buvo Petrašiūnuose. Čia suaugusieji ir vaikai dalyvavo edukacinėje ledinukų gamybos programoje. Buvome supažindinti su saldainių gamybos istorija, saldumynų gaminimo subtilybėmis. Vėliau patys gaminome saldainius. Po edukacinės programos vykome į Pažaislio vienuolyną, prie Kauno marių. Apžiūrėjome vienuolyno ansamblį, pasivaikščiojome prie Kauno marių, – įspūdžiais dalijasi bendruomenės pirmininkė. – Paskutinis kelionės etapas buvo Kauno zoologijos sodo lankymas. Visiems išvyka labai patiko.“

Tai buvo dvidešimt trečia kelionė per dešimtį bendruomenės gyvavimo metų. „Tačiau tai – ne riba, ruošiamės keliauti ir ateityje. Nors aplankėme daug Lietuvos vietovių, noras pažinti savo kraštą ir toliau kviečia keliauti. Dar šią vasarą žadame aplankyti Zarasus, pabuvoti Klaipėdos delfinariume, aplankyti atnaujintą Jūrų muziejų“, – dalijasi planais Z. Augienė. Vaikai išvykų metu ne tik pramogauja, bet ir susipažįsta su Lietuvos istorija, kultūra.

Bendruomenės nariai nepamiršta palepinti vaikų ir per įvairias šventes: rėmėjų lėšomis jiems kasmet organizuoja naujametę šventę, kiekvieną nudžiugina dovanomis. Bendradarbiauja su Šiauliuose esančios adventistų bažnyčios bendruomene, kuri iš Vokietijos vaikams atveža dovanų – kiekvienam pagal amžių.

Nors bendruomenę sudaro daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, Z. Augienės teigimu, vaikai, jaunimas irgi itin aktyvūs, noriai įsitraukia į įvairias veiklas. Bene gausiausiai jie susirenka į Valstybės dienos minėjimą – parke prie ežeriuko liepos 6 dieną kartu visi drauge – ir dideli, ir maži – gieda „Tautišką giesmę“.

Svarbiausia – bendravimas

Praėjusiais metais Mankiškių bendruomenė šventė veiklos dešimtmetį. Pasak Z. Augienės, per tuos metus bendruomenė patyrė visko, bet gerų patirčių buvo daugiau ir noro dirbti žmonių labui vis daugėja. Jubiliejus buvo paminėtas tradiciškai kas dvejus metus organizuojamoje Žolinės šventėje „Mano gimtinė, mano namai“, į kurią susiburia ne tik esami, bet ir kitur gyvenantys kraštiečiai. Renginio metu pakelta kaimo vėliava, atidengta bendruomenės dešimtmečiui skirta atminimo lenta. Šio jubiliejaus proga tautodailininkas Stanislovas Špukas iškalė saulę. Ji šiuo metu puikuojasi Mankiškių parkelyje ant bendruomenės jubiliejui paminėti pastatyto paminklinio akmens. Šventės metu kaimo bendruomenės iš gėlių ir žolynų sudėjo gėlių kompozicijas, buvo eksponuojami vaikų piešiniai žolynų tema ir nuotraukos, kuriose įamžintos bendruomenės dešimties metų akimirkos.

Pašnekovės teigimu, kaip ir turbūt kiekvienoje bendruomenėje, yra aktyvesniųjų grupelė ir tų, kuriuos reikia paraginti, pakviesti asmeniškai. Jos manymu, bendruomeninė veikla pirmiausia yra darbas su žmonėmis, bendravimas. „Jeigu ką nors organizuodamas tik pakabinsi skelbimą, kviečiantį žmones prisidėti ar dalyvauti, – nieko nebus. Su kiekvienu reikia pasikalbėti, paskambinti, pasiteirauti, ar atvyks į šventę… Mankiškiečiai yra išties geranoriški. Pavyzdžiui, kai planavome parke sodinti už projekto lėšas pirktas pušeles, pakviečiau gyventojus ateiti ir kiekvieną nuo savo šeimos pasodinti po pušelę. Susirinko tiek daug žmonių, kad ne visiems buvo darbo“, – prisimena Z. Augienė.

Nuo tada, kai kaimo mokykla ir biblioteka buvo uždarytos, iki įsikuriant bendruomenei čia nevykdavo jokių švenčių. Mankiškių bendruomenei pavyko kiek išjudinti vietos kultūrinį gyvenimą. „Meno kolektyvų neturime, todėl kviečiamės įvairius šalies atlikėjus ar kolektyvus. Žmonėms tokie renginiai yra atgaiva. Ne visi gali nuvažiuoti į miestą, į kultūros namus: vieni neturi automobilio, kai kuriems neleidžia sveikata. O į mūsų organizuojamus renginius jie mielai ateina“, – sako Z. Augienė, kurią bendruomeninėje veikloje labiausiai įkvepia galimybė padėti žmonėms, rengti ir įgyvendinti projektus krašto gyventojų labui.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: