Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Veikli Kulių krašto bendruomenė: „Norime, kad Kuliuose būtų gera ir gyventojams, ir atvykėliams“

Veikli Kulių krašto bendruomenė: „Norime, kad Kuliuose būtų gera ir gyventojams, ir atvykėliams“

Ar žinote, kur vyksta unikalus Sofijos festivalis, švenčiamas „Sambrėškis“, kur iki šiol stipriai jaučiama Vaižganto dvasia? Plungės rajone esantys Kuliai maloniai stebina tuos, kurie iki tol manė, kad mažuose miesteliuose nėra ką veikti ar pamatyti. Šią klaidingą nuomonę paneigia ir Kuliams suteiktas 2019-ųjų mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardas. Čia ne tik vyksta išskirtiniai renginiai, suvažiuoja žinomi mūsų šalies ir užsienio menininkai, bet ir veikia aktyvi vietos bendruomenė, siekianti kurti aplinką, kurioje būtų gera visiems – čia gyvenantiems ir atvykstantiems. Apie kultūrinį, bendruomeninį šio jaukaus Žemaitijos miestelio gyvenimą kalbėjomės su Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ pirmininke, Kulių kultūros centro kultūrinių renginių organizatore Agne Alčauskiene ir bendruomenės valdybos nare Lina Jociene.

Kulių miesteliui – 230 metų. Nuotr. autorius A. Šimkevičius
Bendruomenės pirmininkė A. Alčauskienė

Aktyvistų kaita – naudinga

Iniciatyva kurti bendruomenę Kuliuose kilo 2003 metais. Nuo tada bendruomenei pirmininkavo dabartinė Kulių seniūnijos seniūnė Daivutė Petrauskienė, Arvydas Liutika, Zita Zaborienė. O nuo 2016 metų pabaigos prie bendruomenės vairo – Agnė Alčauskienė. Kartu su pirmininke bendruomenės reikalais rūpinasi ir dešimt valdybos narių. Šių metų gale laukia nauji valdybos ir bendruomenės pirmininko rinkimai. Pašnekovių manymu, valdybos narių ir vadovo kaita yra išties naudinga: nauji nariai ne tik pakeičia galbūt jau pavargusius nuo aktyvaus darbo, bet ir įneša gaivaus oro gūsį. Nauji žmonės – naujos idėjos. Bendruomenė šiuo metu vienija 71 Kulių seniūnijos gyventoją.

Kulių krašto bendruomenė stengiasi skatinti kaimo gyventojų aktyvumą, siekia, kad į organizacijos veiklą įsijungtų kuo daugiau įvairių žmonių, kurie kartu rūpintųsi miestelio gerove, bendrautų ir tobulėtų.

Paklausta, ar gyventojai noriai įsitraukia į bendruomenės veiklas, L. Jocienė šypteli, kad kuliškiai nuo seno reiklūs sau ir kitiems, linkę patikrinti naują žmogų, todėl aktyvumas ateina su laiku: „Tai ypač pajutome 2017 metais, kai darbą bendruomenėje pradėjo naujai išrinkta valdyba ir bendruomenės pirmininkė. Tačiau štai jau praėjo beveik treji metai ir jaučiame, kad žmonės vis labiau prisideda prie veiklų, renginių. Paprašius visada pagelbėja. Ir patys imasi iniciatyvos, siūlo savo idėjas.“

Susitikimas su Telšių vyskupu ordinaru K. Kėvalu

Darbų niekada netrūksta

Nors bendruomenė gyvuoja jau daugiau nei penkiolika metų, darbų turbūt neįmanoma pritrūkti, jų visada gausu. „Kartais mes patys darbų prisigalvojame – tai reiktų kažką sutvarkyti, tai kažką įdomesnio laisvalaikio praleidimui įrengti ar surengti. Tada imam daryti, tvarkyti, būna, ir nuvargstame. Iškyla mintis: kam čia reikia? Bet kitą dieną ir vėl toliau darom“, – šypsosi A. Alčauskienė.

Anot jos, daugiausia laiko reikalauja projektų rašymas, vykdymas, tinkamas ataskaitų pateikimas. Tačiau rezultatai visada džiugina. Prieš kelerius metus bendruomenė, bendradarbiaudama su Plungės rajono savivaldybe, miestelyje renovavo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, sutvarkė Kulių pirmosios užtvankos pakrantes, atnaujino miestelio želdynus. Bendruomenė savo sporto aikštelėje šiemet įrengė lauko treniruoklių zoną, atnaujino mažosios architektūros elementus. „Norime, kad Kulių krašto žmonėms ir vis gausiau atvykstantiems turistams būtų ką pamatyti, nuveikti, kur pailsėti. Labai tikimės, kad pavyks netolimoje ateityje realizuoti poilsio zonos parkelyje už kultūros namų idėją“, – planais dalijasi bendruomenės pirmininkė.

Daug dėmesio skiriama ir veikloms, kurios didintų gyventojų užimtumą, skatintų aktyvų gyvenimo būdą. Pašnekovės džiaugiasi, kad bendruomenės sporto aikštelėje šiltuoju metų laiku visad pilna žmonių. Rudenį ketinama kviesti gyventojus į Kulių gimnazijos sporto salę, kur sportinėms veikloms vadovaus profesionali trenerė. Planuojama įsigyti ir naujo sporto inventoriaus. Kad tam turėtų finansavimą, bendruomenės aktyvistams teko „roges ruošti“ vasarą ir suspėti pateikti paraiškas dalyvauti atitinkamų finansavimo programų konkursuose, paskelbtuose dar ankstyvą pavasarį.

Bendruomenės aktyvistams taip pat norisi labiau išnaudoti miestelio centre esančius bažnyčiai priklausančius pastatus, kurie įtraukti į kultūros vertybių registrą. Idėjų, ką būtų galima juose nuveikti, nestinga ir pamažu rengiamasi jas įgyvendinti.

Dar vienas organizacijos rūpestis – gauti finansavimą miestelyje esančio parko tvarkymo darbams. Pirmasis etapas jau baigtas – projektas parengtas, belieka po truputį jį įgyvendinti. Jei tai pavyktų, Kuliai turėtų dar vieną poilsio, renginių ir edukacijų erdvę.

Anot pašnekovių, neretai sunku pasverti, kuris darbas – reikalaujantis daug laiko ir investicijų ar tiesiog paprasta, nebrangiai kainuojanti realizuota idėja – labiau pradžiugina žmones. Kartais reikia tiek nedaug – kad ir tiesiog ant plytelių nupieštos lauko šaškių lentos…

Ypatingas dėmesys kultūrai

Kulių miestelyje vyksta nemažai renginių. Vieni jų turi ilgametes tradicijas. Tai Valstybės ir Nepriklausomybės atkūrimo dienų minėjimai, miestelio vasaros šventė, meilės deivės Mildos šventė, Jonkelio festivalis. Ne vienus metus Kuliai švenčia „Sambrėškį“ – šviesos žibintų šventę, gruodžio padėkos vakarą.

Miestelis garsėja jau trečius metus rengiamu Sofijos festivaliu, kurio iniciatoriai ir rengėjai yra Kulių krašto bendruomenės nariai Valentinas ir Raimonda Masalskiai. Festivalis pavadintas Kuliuose gyvenusios šviesios asmenybės – rašytojos, pedagogės, moterų judėjimo skatintojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu. Jis kasmet ne tik vis labiau „užkrečia“ vietos bendruomenę kultūra, bet ir pritraukia minias žiūrovų iš aplinkinių miestų. Nemokamuose festivalio renginiuose pasirodo aukšto lygio atlikėjai, menininkai, aktoriai, muzikantai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tokių tolimų kraštų kaip Japonija ar Trinidadas ir Tobagas. Šių metų liepą į Sofijos festivalį susirinko net 70 dalyvių – jaunų ir brandžių menininkų iš penkių pasaulio šalių, – vyko daugiau nei 20 renginių, dirbtuvių ir susitikimų.

Šiais metais Kuliai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Anot bendruomenės pirmininkės, šis vardas puošia ir įpareigoja. „Stengiamės sudaryti visas sąlygas gyventojams pajusti įvairiapusę kultūrą čia pat, gimtajame miestelyje, patiems tapti jos dalimi, išlaisvinant kūrybingumą, ugdyti tautinę savimonę. Ir, be abejo, norime, kad žmonės pažintų savo gimtąjį kraštą, jo istoriją“, – sako A. Alčauskienė.

Kulių bažnyčia

Puoselėjamas Juozo Tumo-Vaižganto atminimas

Prieš porą metų, padedant aktyviems bendruomenės nariams Zuzanai Jankevičienei ir Andriui Petraičiui, senosios klebonijos rūsiuose buvo atkurtas Kulių krašto muziejus, kuriame svarbi vieta tenka Juozo Tumo-Vaižganto atminimui. J. Tumas-Vaižgantas 1898–1901 metais buvo Kulių bažnyčios vikaras, atkeltas čia iš Mosėdžio. Kuliuose jis rūpinosi uždraustos lietuviškos spaudos gabenimu ir platinimu, globojo knygnešius, redagavo žurnalą „Tėvynės sargas“ ir rašė „Pragiedrulius“. Kulių bažnyčios šventoriuje, minint J. Tumo-Vaižganto 120-ąsias gimimo metines, pastatytas jam skirtas ąžuolo paminklas. Jaunasis vikaras gyveno dviaukščiame klebonijos pastate. Tame pat, kur pas kleboną V. Jarulaitį gyveno jo dukterėčia Sofija Kymantaitė – būsimoji Čiurlionienė.

Atvykusieji į ekskursijas dažnai pamini, kad Kuliuose vis dar stipriai jaučiama Vaižganto dvasia, miestelyje gausu jo atminimo ženklų. „To ir siekiame – kad žmogus į pasaulį pažvelgtų „pro Vaižganto akinius“ – juk šalia kasdienybės visada yra kultūros, istorijos, meno šviesulių“, – sako L. Jocienė.

Tradicinių amatų ir meno puoselėtojai

Kuliai gal ir nebūtų kuo nors išsiskiriantis miestelis, jeigu ne jame gyvenantys istorija besidomintys, meną, kultūrą vertinantys ir kuriantys, darbštūs žmonės. Kiek čia rastume amatų, meno puoselėtojų! Pasak pašnekovių, dažnas kuliškis turi kokį amatą ar meninį pomėgį, tačiau yra tokių, kurie tai daro visą gyvenimą.

„Mokytojos Reginos Malakauskienės siuviniai, žaislai, papuošalai džiugina per Kaziuko muges. Jei Kulių gimnazijoje vaikai ruošia spektaklį – visada žinom, kad bus spalvinga, gražu, įdomu. Juk visos dekoracijos, kostiumai Reginos rankomis pasiūti. Garbaus amžiaus sulaukęs Stasys Šilas vis dar drožinėja, jo rankose gimsta nuostabūs medžio drožiniai. O štai Kulių krašto muziejaus iškaba padaryta drožėjo amatą laisvalaikiu pamėgusio Pauliaus Stonkaus rankomis. Sūrininkų amatą pasirinkę Aleksandra ir Marius Riaukos garsina Kulius sūriais. O kur dar meno kolektyvai – jau 22 metus gyvuojantis Mirgos ir Audroniaus Gulbinskių vadovaujamas mišrus folkloro ansamblis „Vaisgamta“ neseniai grįžo iš Portugalijos, kur rodė savo koncertinę programą. O mišrus vokalinis ansamblis „Vivo“ aktyviai koncertuoja tiek Plungės rajono, tiek kitų miestų kultūriniuose renginiuose. Ansamblio „varikliukas“ – visą savo gyvenimą muzikai paskyrusi Kulių krašto Garbės pilietė, pedagogė Giedrutė Idzelienė“, – tradicinių amatų ir meno puoselėtojus vardija pašnekovės. 

Stengiasi sudominti ir jaunimą

Nors Kulių miestelyje galime sutikti daug jaunimo, bendruomenė tikrųjų narių (t. y. mokančių nario mokestį) iki 30 metų turi nedaug. A. Alčauskienės manymu, taip yra todėl, kad iki 30 metų žmonės dažniausiai kuria savo šeimos lizdą, augina vaikus. Jiems svarbu susitvarkyti savo gyvenimą. O kai vaikai paauga, dažnai tampa įdomu ir kas „už tvoros“ miestelyje darosi, ko trūksta, ką galima pakeisti… Vis dėlto paprašius jaunimas stengiasi padėti renginiuose, prisideda prie veiklų organizavimo ir noriai patys jose dalyvauja. „Kadangi renginių ir užsiėmimų pasiūla šiais laikais tikrai didelė, o ir didesni miestai kuliškiams yra ranka pasiekiami, mums tenka labai pasistengti kuriant naujas, patrauklias veiklas jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, norėdami sudominti jaunimą Kulių krašto istorija organizavome pažintinį orientacinį žaidimą „Pažink Kulius“, – pasakoja L. Jocienė.

Įvertinti rajono ir šalies mastu

Veiklūs, savo krašto labui atsidavusiai dirbantys kuliškiai buvo pastebėti ir įvertinti šalies lygmeniu. Praeitais metais vykusiame Žemės ūkio ministerijos konkurse „Tautos šimtamečiai ąžuolai“ Kulių gyventojai tapo net trijų nominacijų Telšių apskrityje laureatais. Bendruomenė gavo Šimtmečio tautiškiausios bendruomenės vardą, o jos pirmininkė A. Alčauskienė pelnė nominaciją „Už pagalbą ir gerą žodį“. Kuliškė Giedrutė Idzelienė pripažinta Šimtmečio mokytoja. Tad laukiama į Kulius atvykstant net trijų stelmužiukų – specialiai auginamų Stelmužės ąžuolo palikuonių.

A. Alčauskienė ir L. Jocienė džiaugiasi, kad bendruomenės darbai pastebimi nacionaliniu lygmeniu, tačiau prisipažįsta, jog maloniausia, kai įvertina savi. Šią vasarą rengtame Plungės rajono bendruomenių sąskrydyje Kulių krašto bendruomenė gavo veikliausios bendruomenės apdovanojimą.

Sėkmės receptas

Pašnekovės įsitikinusios, kad bendruomenines organizacijas kaimuose, miesteliuose kurti verta, nes tai – raktas į aktyvesnį, įdomesnį ir bendruomeniškesnį gyvenimą. Kokią įtaką šios organizacijos veikla turėjo Kuliams? „Bendros veiklos suvienijo iki tol menkai bendravusius ar tik iš matymo pažįstamus žmones, padėjo spręsti įvairias problemas“, – esminę naudą įvardija veiklios moterys.

Jų manymu, tam, kad bendruomenė būtų gyvybinga, aktyvi, svarbu, kad tiek pirmininkas, tiek jo komanda atsakingai ir rimtai žiūrėtų į bendruomeninę veiklą: „Veiklios bendruomenės niekada nebus, jei jos žmonės bus pasyvūs, vengiantys siūlyti ir prisidėti, nes tada ir aktyviam bendruomenės lyderiui nusvirs rankos. Ir atvirkščiai – jei pirmininkas negalės skirti didelės dalies savo laiko bendruomenės veikloms ir interesams, tai ims stabdyti ir organizacijos aktyvą. Tad tikriausiai sėkmės receptas yra vienas – aktyvi komanda ir žiūrėjimas ta pačia kryptimi.“

Išgyvena renesanso amžių

Nuo 2016-ųjų bendruomenės pirmininko pareigas einanti iš Kretingalės miestelio kilusi A. Alčauskienė veiklos stygiumi Kuliuose nesiskundžia. Su vyru Artūru augina keturias atžalas, iš kurių vyriausiajam penkiolika metų, o mažajai – aštuoneri. Šiuo metu dirba įmonėje „Kulių prūdas“ administratore ir Kulių kultūros centre kultūrinių renginių organizatore. Laisvą laiką tenka paskirstyti ne tik vaikams, bendruomeninei veiklai, bet ir folkloro ansambliui „Vaisgamta“, kuriame dainuoja ir šoka kartu su vyru ir jauniausiąja dukra.

A. Alčauskienė į bendruomenę įsitraukė paaugus vaikams ir panorusi susirasti bendraminčių, užsiimti įdomia veikla. Iš pradžių svarstė Kuliuose organizuoti jaunų šeimų klubą. Tačiau bendruomenės nariai jai ir kitoms jaunoms šeimoms pasiūlė atskiros organizacijos nesteigti, įsijungti į bendrą veiklą, kartu ją atnaujinant, pagyvinant. Taip ir padarė. Neilgai trukus Agnė sulaukė pasiūlymo tapti bendruomenės vadove. Neatsisakė. „Manau, žmonės apsidžiaugė, kad kažkas sutiko eiti šias pareigas. Reikia pripažinti, kad jos „nedėkingos“ – veiklos daug, o atlyginimas už tai nemokamas, – tad norinčiųjų dirbti už dyką ne tiek jau ir daug“, – pripažįsta pašnekovė.

Tąkart keitėsi ne tik pirmininkas, bet ir dalis valdybos – kai kurie liko iš vyresniųjų, tačiau įsiliejo ir jaunesnių. Nauja valdžia, nauji, jaunesni žmonės su naujomis idėjomis, svajonėmis ir darbais įnešė naujų vėjų ir sujudino visą bendruomenę. Turbūt ne veltui sakoma, kad Kuliai dabar išgyvena renesanso amžių. „Mes norime gyventi gražesnėje, geresnėje, saugesnėje aplinkoje, kurioje veiklos rastų ne tik vaikai, bet ir jaunimas bei suaugusieji. Tam ir dirbame“, – svarbiausią motyvacijos šaltinį įvardija pirmininkė.

Šventės akimirka. Iš kairės – Kulių seniūnė D. Petrauskienė, kultūros centro direktorė M. Gulbinskienė, bendruomenės pirmininkė A. Alčauskienė.

Vienas lauke ne karys

Didžiausi A. Alčauskienės pagalbininkai – bendruomenės valdybos nariai. Moteris džiaugiasi darbščia, iniciatyvia, iššūkių nebijančia komanda ir tuo, kad organizacijos veiklose visada padeda Kulių seniūnija, kultūros centras, gimnazijos bendruomenė. Tai pagrindiniai partneriai tiek projektiniuose, tiek kasdieniuose darbuose. „Vienas lauke ne karys: vienas nei darbų visų nudirbsi, nei projektų įgyvendinsi, o ir minčių bei idėjų būryje daugiau“, – sako moteris.

Prie idėjų įgyvendinimo prisideda ir kiti bendruomenės nariai, pagalbos ranką ištiesia vietos verslininkai ir ūkininkai. „Geri tie kuliškiai, darbštūs, negailintys gražių žodžių, prisijungiantys organizuojamose veiklose, besirūpinantys aplinka ir miestelio gerove, nes juk tik nuo mūsų pačių, nuo visų seniūnijos gyventojų priklauso, kokioje aplinkoje gyvename ir kas supa mūsų vaikus. Kol kas džiaugiuosi žiūrėdama į tai, kas vyksta mūsų miestelyje. Tikiu, kad nesustosim ir vis gerinsim esamą situaciją“, – sako pozityvumo nestokojanti bendruomenės pirmininkė, kviesdama kiekvieną apsilankyti Kuliuose.  

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: