Kas gali geriau žinoti miesto, miestelio ar kaimo gyventojų poreikius bei problemas nei vietos bendruomenės? Vis daugiau žmonių buriasi į pelno nesiekiančias organizacijas, kad sutelkę jėgas imtųsi patys keisti tai, kas jų netenkina, drauge ieškotų problemų sprendimo būdų ir siektų geresnio, kokybiškesnio gyvenimo. Tiesa, bendruomenės nėra visagalės, vargu ar jos išspręs emigracijos, nedarbo, socialines problemas, nors vis dažniau bandoma atsakomybę už tai užkrauti ir joms. Vis dėlto bendruomenė yra didžiulė jėga, kuri gali tikrove paversti žemiškus žmonių norus, susijusius su gyvenamąja aplinka, gerokai praturtini jų socialinį ir kultūrinį gyvenimą ir padėti atsiskleisti jų gebėjimams per įvairiausias veiklas, naudingas tiek jiems patiems, tiek kitiems gyventojams. Tikėdama tuo, Širvintose gyvenanti Alytė Skeberienė prieš trejus metus į bendruomenę ėmė telkti miesto žmones. Nors pradžia nebuvo lengva, ji džiaugiasi, kad per šį laikotarpį pavyko bendruomenės narius užkrėsti optimizmu, energija, įkvėpti noro imtis savanoriškos veiklos, sudaryti sąlygas jų saviraiškai. „Žmonės pajuto bendros veiklos prasmę. Dabar galiu drąsiai teigti, jog bendruomenės jėga – tikėjimas, kad MES GALIM“, – sako 2013 metais įkurtos Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė.
Nuo labdaringos veiklos iki bendruomenės įkūrimo
Kaip kilo sumanymas įkurti bendruomenę? Pasak A. Skeberienės, viskas prasidėjo nuo inicijuotos labdaringos veiklos: „Dar prieš bendruomenės įkūrimą ėmiausi iniciatyvos padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Buvo pavasaris, o tuo metu žmonės organizuoja įvairias talkas, kuopia namus ir randa daug nenaudojamų, bet vis dar savo funkcijų nepraradusių daiktų: buities rakandų, technikos, baldų, žaislų, drabužių. Jie lyg ir nebereikalingi, tačiau išmesti gaila. Tad kreipiausi į miestiečius siūlydama šių daiktų neišmesti ir jais pasidalyti. Sulaukiau daug skambučių, žmonės noriai dalijosi. Tada susisiekiau su seniūnijos darbuotojais, socialiniais darbuotojais. Jie nurodė šeimas, kurioms tuo metu labai reikėjo tokios pagalbos. Taip viskas ir įsisiūbavo – sutikau bendraminčių, kilo naujų idėjų. Tada ir atėjo laikas kreiptis į miestiečius, pakviesti juos į susitikimą. Jame buvo pristatyta idėja įsteigti bendruomenę – suburti mieste gyvenančius ar dirbančius asmenis imtis bendros veiklos, drauge spręsti miesto bendruomenės problemas, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą, kurti geresnes ir oresnes gyvenimo sąlygas mieste, puoselėti švarią, gražią ir sveiką aplinką. Susirinkusieji pritarė, kad ir veiklos norisi, ir pakovoti už savo miestą reikia. Kaipmat pasipylė susirinkusiųjų komentarai, pasakojimai apie problemas, su kuriomis jie susiduria ir kurių vieni išspręsti nepajėgūs. Taip viskas ir prasidėjo.“
Šiuo metu Širvintų miesto bendruomenės, kaip organizacijos, narių sąrašą sudaro 50 žmonių. Tačiau bendruomenės veikla domisi ir į ją įsitraukia gerokai daugiau Širvintų gyventojų.
Širvintiškių bendruomenė savo laiką, darbą, idėjas skiria ne tik savo organizacijos nariams. Bendruomenę suprasdama plačiąja prasme, stengiasi ieškoti mieste iškilusių problemų sprendimų ir būdų, kaip gyvenimą Širvintose padaryti geresnį ir saugesnį. Tam ji inicijuoja susitikimus su valdžios atstovais, išsako savo pastabas, nebijo nurodyti trūkumų, klaidų. A. Skeberienės teigimu, nors bendruomenės neatliks valdžios funkcijų, tačiau jos gali įvardyti visuomenės poreikius, reikalauti kokybiškų paslaugų: „Visuomenė turi jaustis valstybės šeimininke, žmonės turi žinoti savo teises bei tinkamai jomis naudotis ir pareikalauti iš valdžios institucijų jas užtikrinti.“
Vos po kelerių metų – reikšmingas įvertinimas
Nors širvintiškių organizacija skaičiuoja dar tik trečius metus, ji jau yra gana plačiai žinoma ir matoma, dalyvauja įvairiuose projektuose ir nevengia savęs pristatyti visuomenei.
2015 m. Kėdainių arenoje rengtoje nacionalinėje bendruomenių šventėje-sąskrydyje „Tai mes!“ Širvintų miesto bendruomenė buvo pagerbta ir apdovanota nominacijos „Už nuveiktus darbus“ statulėle bei padėkos raštu. Šio apdovanojimo širvintiškiai susilaukė už labdaringą veiklą ir visuomenines iniciatyvas, viešųjų erdvių gerinimą.
Bendruomenės pirmininkė pažymi, kad propaguodami savo veiklą širvintiškiai nori ne pasigirti, o paskatinti žmones prisijungti, bendrauti, rasti sau įdomios veiklos. „Bendruomenės tinklalapyje ir „Facebook‘o“ paskyroje visada kviečiame miestiečius į savo organizuojamus renginius, išvykas. Esame labai aktyvūs, ir mūsų veikla įvairiapusė, todėl, apsilankę mūsų renginiuose, žmonės įsilieja į bendruomenę. Norint prisijungti prie mūsų veiklos, net nebūtina įstoti į bendruomenę. Nesąrašiniais bendruomenės nariais laikome visus savo simpatikus“, – bendruomenės atvirumą visiems širvintiškiams pabrėžia A. Skeberienė.
Bendruomeninė veikla – dovana miestui
Veikli moteris prisipažįsta, kad porą pirmųjų metų pirmininkauti bendruomenei buvo sunkiau, nes visi organizaciniai rūpesčiai krito ant jos pečių. „Tačiau, savo darbu įrodžius, kad mes tikrai pajėgūs įveikti sunkumus, padaryti vienokius ar kitokius darbus, pasiekti užsibrėžtus tikslus, jau ir bendruomenės nariai noriai imasi iniciatyvos“, – džiaugiasi pašnekovė. Visiems čia yra ką veikti: ir sportinė bei meninė veikla, ir renginių organizavimas, ir administravimo darbai, ir socialinė veikla ir t. t.
Pirmasis renginys, kurį bendruomenė organizavo, buvo akcija „Darom“. Ji bendruomenės nariams jau tapo tradicinė. Prie šios akcijos kasmet kviečiamos prisidėti ir kitos miesto organizacijos bei miesto gyventojai. Šiais metais nesitenkinta vien šiukšlių surinkimu – dešiniajame Širvintos upės krante bendruomenės nariai ir kiti pagalbininkai kirto menkaverčius krūmynus, pažeistus medžius, tikėdamiesi, kad ilgainiui jų pastangomis ši apleista, sąvartynu paversta vieta taps dar viena poilsio ir rekreacijos zona miestiečiams.
Bendruomenė inicijavo ir pėsčiųjų tako šalia Širvintų miesto paplūdimio sutvarkymą. Pateikę aplinkosaugos projekto „Aš galvoju“ paraišką ir gavę finansavimą, mieste įrengė naujas smėliadėžes daugiabučių kiemuose, atnaujino vaikų žaidimų aikšteles, pastatė sūpynes. Dalyvaudama Vietos bendruomenių programose padovanojo miestui lauko treniruoklius, atnaujino krepšinio aikšteles, įrengė šiukšliadėžes šunų ekskrementams; gautos lėšos buvo skirtos ir naujametės eglės papuošalams.
Didelio visuomenės atgarsio ir pritarimo, verslininkų palaikymo ir pasitikėjimo sulaukė bendruomenės inicijuota labdaros akcija „Padovanok Kalėdų žvaigždę“. Surinktos lėšos panaudotos Neįgaliųjų draugijai (skalbimo mašinoms, automobilių padangoms, kompiuteriams pirkti), Igno Šeiniaus paminklo kūrimo darbams, Socialinių paslaugų centrui (skalbimo mašinai, fotoaparatui pirkti), organizacijai „Gelbėkit vaikus“ (kanceliarinėms prekėms pirkti), Širvintų Arkangelo Mykolo bažnyčios vargonams restauruoti bei naujiems suolams gaminti.
Bendruomenės pastangomis Širvintos išgarsintos pirmą kartą įrašant miesto vardą į Lietuvos rekordų knygą. „Esame įregistravę Lietuvos rekordą „Daugiausia iškirptų ir suklijuotų popierinių žiedų“. Tokia gėlių pieva jaunieji miestiečiai Vaikų gynimo dienos proga papuošė savivaldybės aikštę įrodydami, kad ir jų mažos rankelės gali prisidėti prie miesto puošimo“, – pasakoja A. Skeberienė.
Širvintų senjorai labai džiugiai priėmė bendruomenės organizuotą akciją „Kavos puodelis Tau“. Šios akcijos metu Širvintų kavinėse miesto senjorai buvo nemokamai vaišinami kava ar arbata. Taip buvo siekiama suteikti senjorams galimybę susitikti su bičiuliais viešose vietose, pasižmonėti.
Bendruomenė rengia nemažai švenčių, kurių dalis jau yra tapusios tradicinės. Kiekvienais metais kartu su Kielių medžiotojų klubu organizuoja šventę „Širvintų miesto bendruomenės medžioklės ypatumai“. Medžiotojai širvintiškiams skaito pažintines paskaitas bei rengia išvykas į gamtą stebėti gyvūnų. Šiais metais bendruomenė organizavo „Džentelmenų dieną“ bei šventę „Tu – MOTERIS“, o paskutinį liepos savaitgalį Širvintų gyventojus pakvietė net į tris renginius – žvejybos ir tinklinio varžybas bei irklenčių pramogą. Tikimasi, kad šie didelio susidomėjimo sulaukę renginiai taip pat taps tradiciniai.
Bendruomenės nariai kartu švenčia ir naujametes šventes, o rudenį – Grybų šventę. Linksmai minėdami bendruomenės įkūrimo dieną širvintiškiai kasmet parodo vaidinimą ir surengia sporto varžybas.
Vos per trejus metus nuveikta išties daug. Tačiau A. Skeberienė teigia, kad neįgyvendinta dar daugybė idėjų, kurios gimsta kone kasdien. Šiuo metu ketinama surengti atviras tapybos pamokas miestiečiams – plenerą prie Širvintų tvenkinio. Svarstoma galimybė organizuoti „Dieną su neįgaliuoju“, „Briedžio rago“ nominacijos teikimą, „Karjeros dienas“. Ketinama kalbinti garbaus amžiaus miestiečius jungtis į Senjorų klubą, vykdyti projektinę veiklą ir taip gauti finansavimą jų veiklai, pomėgiams. Niūriuoju sezonu norima kartu su Širvintų biblioteka organizuoti renginį miestiečiams „Arbatėlė su Širvintų rašytoju ar poetu“. Svarstoma galimybė jungtis prie „Saugios kaimynystės“ projekto. Pasak bendruomenės pirmininkės, svajonėse – ir šokių vakarai suaugusiesiems, ir „Mamų turgelio dienos“, ir tautodailės muziejaus įkūrimas. Jos teigimu, įgyvendinti kai kurias svajones labai trukdo tai, kad bendruomenė vis dar neturi patalpų.
Jaunuoliai naudingos patirties semiasi Jaunimo klube
A. Skeberienės iniciatyva buvo įkurta ne tik Širvintų miesto bendruomenė, bet ir Jaunimo klubas. „Jau po pirmojo bendruomenės gyvavimo pusmečio pasikviečiau keletą aktyvių Širvintų miesto jaunuolių į susitikimą. Diskutavome apie asociacijos „Širvintų miesto bendruomenė“ Jaunimo klubo kūrimo galimybes. Jaunimo atstovams papasakojau apie bendruomenės veiklą, supažindinau juos su bendruomenės įstatais. Jaunuoliai papasakojo apie jaunimo planus. Kalbėjomės apie tai, kaip vykdyti jaunimo iniciatyvas, projektinę veiklą. Aptarėme komandos būrimo, idėjų vystymo, veiksmų planavimo bei finansavimo paieškos, viešinimo variantus. Jaunimui buvo pasiūlyta ne tik vykdyti mokytojų ar būrelio vadovų jiems primestas veiklas, bet ir patiems organizuoti ir kurti savo renginius rūpinantis viskuo – nuo idėjos kūrimo iki finansų paieškos ir atsiskaitymo už juos. Taip ir gimė Jaunimo klubas“, – pasakoja A. Skeberienė.
Jaunimo klubas subūrė apie 20 jaunuolių. Dabar jie jau baigė mokyklą ir skirstysis studijuoti į įvairius Lietuvos miestus, o rudenį ateis nauja Jaunimo klubo karta. Pasak pašnekovės, jaunimas labai greitai užsidega noru imtis veiklos, turi daugybę idėjų, tačiau kartais, kai reikia jas įgyvendinti, skirtingai nuo suaugusiųjų, jaunuoliams „pritrūksta parako“.
Yra ir kuo džiaugtis, ir ką gerinti
Pasakodama apie gyvenimą Vilniaus apskrityje esančiame Širvintų mieste, pašnekovė randa ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko apgailestauti: „Išties gyvename gražiame, jaukiame mieste. Puiki yra ir šio rajono geografinė padėtis, leidžianti gyventojams turėti geras susisiekimo sąlygas su sostine ir taip spręsti darbinės veiklos problemas. Rajonas nedidelis, tad beveik visi vienas kitą vienaip ar kitaip pažįsta. Tad galime džiaugtis, kad ir nusikalstamumas čia palyginti nedidelis. Tačiau dar daug neišspręstų problemų rajone neleidžia mėgautis ir džiaugtis oriu gyvenimu. Rajone labai trūksta erdvių jaunimo laisvalaikiui, sportinei veiklai, poilsio ir rekreacijos galimybių tiek jaunimui, tiek senjorams, tiek vienišiems žmonėms, tiek šeimoms. O ir politinės rietenos šiuo metu tikrai nepadeda žmonėms jaustis čia laimingiems, jaučiamas susiskaldymas. Tačiau kiekvienas čia pažįstame nuostabų draugišką kaimyną, malonią padavėją kavinėje, paslaugų policininką – yra daugybė šiltų žmonių, kurie padeda vieni kitiems.“
Draugiški kitoms organizacijoms ir atviri visuomenei
Nuo pat bendruomenės įkūrimo jos pirmininkė stengiasi megzti ryšius su kitomis bendruomenėmis, dalytis su jomis gerąja patirtimi ir iš jų mokytis. „Kurdama bendruomenę siekiau ne konkuruoti su kitomis tokio pobūdžio organizacijomis, o palaikyti bendruomeniškumą, draugystę, savitarpio pagalbos ryšius, – pabrėžia pašnekovė. – Jau pirmaisiais bendruomenės gyvavimo mėnesiais užmezgėme draugystės ryšius su kolegomis, o kartu ir mokėmės, sėmėmės iš jų patirties. Aplankiau kelias bendruomenes, susitikau su jų pirmininkais, pasikviečiau, supažindinau ir pristačiau juos savo bendruomenei. Esame ne tik aktyvūs, bet ir draugiški bei atviri visuomenei. Visada atsiliepiame į kitų bendruomenių kvietimus ir aktyviai dalyvaujame jų renginiuose. Tad dabar tikrai drąsiai galiu teigti, kad turime daug draugų.“
Širvintų miesto bendruomenė neapsiriboja ryšiais vien tik su savo rajono bendruomenėmis – lanko ir kaimyninių rajonų bendruomenes, o šiais metais užmezgė ryšius ir pasirašė bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį su Ukrainos Charkovo srities visuomenine organizacija. Taip pat palaiko ryšius su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis institucijomis, klubais. Bendruomenė inicijavo Nevyriausybinių organizacijų tarybos, Širvintų miesto vietos veiklos grupės įkūrimą rajone.
Dideli reikalavimai bendruomenėms ir per mažas valstybės dėmesys
Širvintų miesto bendruomenės atstovai yra aktyvūs įvairių susitikimų bei konferencijų dalyviai. Neseniai dalyvavusi konferencijoje „Vietos bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos: veikla, plėtra ir bendradarbiavimas“, A. Skeberienė atskleidžia joje aptartas opiausias bendruomenių problemas: „Konferencijoje politikai deklaravo, kad valstybės dėmesio ir paramos vietos bendruomenėms niekada nebus per daug, kad savanoriškas žmonių būrimasis į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą yra svarbi sąlyga stiprėti pilietinei visuomenei, kuri suprantama kaip piliečių gebėjimas jungtis į nuo valstybės nepriklausančias asociacijas ir aktyviai domėtis viešaisiais reikalais. Kaip būtų šaunu, jei politikų žodžius antrintų jų darbai. Konferencijos dalyviai išsakė savo mintis, kad, deja, daugelis bendruomenių Lietuvoje nesulaukia nei to dėmesio, nei paramos. O ir ne viena bendruomenė sukurta būtent politikų norams remti, jų sprendimams pritarti ir įgyvendinti. Daug klausimų ir nepasitenkinimo pastabų buvo išsakyta dėl priimto naujo finansavimo mechanizmo modelio. Bendruomenės kalbėjo apie tai, jog programų ir projektų įgyvendinimas reikalauja tokių didelių pastangų ir laiko, kad atima bet kokį norą dalyvauti tose programose, jog yra daug problemų dėl pačių programų paskelbimo ir jų atrinkimo bei įgyvendinimo, dėl atsiskaitymo formų, turto apskaitymo, ataskaitų. Konferencijoje buvo ir pritariančiųjų naujajam finansavimo modeliui, nes senasis nebuvo tiesiogiai skiriamas teritorinėms bendruomenėms, jis daugiau tenkino savivaldos interesus. Buvo nusiskųsta pinigų savivaldybių teikiamų programų projektams dalijimu pagal principą „myliu – nemyliu“, „mano ar svetimas“, neteikiant informacijos, kaip tie pinigai skirstomi, kokiais prioritetais remiamasi.“
A. Skeberienės manymu, valdžia vis dar nesupranta, kad aktyvios vietos bendruomenės pakelia vietos savivaldos kokybę. „Viena vertus, jos padeda savivaldybės institucijoms, kita vertus, jos kontroliuoja vietos valdžios politikus ir biurokratus. O gal būtent ši kontrolė ir nepageidautina?“ – svarsto ji.
Konferencijoje dalyvavę bendruomenių atstovai turėjo daug klausimų, pastabų ir pasiūlymų rengėjams. Taip pat buvo išsakyta minčių apie vietos bendruomenių įstatymo kūrimą. „Bendruomenėms, jų veiklai labai trūksta įstatymų bazės. Juk kartais savivalda pasinaudoja bendruomenėmis tiek, kiek jai patogu ir naudinga. Valdžiai patogu turėti „savo“ bendruomenę, teikti jai finansavimą“, – sako A. Skeberienė.
Pasak jos, daug kritikos buvo pažerta ir dėl pačios konferencijos organizavimo: joje trūko praktinių įžvalgų. „Juk reikia realios paramos, realių politikų žingsnių, o ne postringavimų prieš rinkimus“, – pažymi pašnekovė.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bendruomenės jau sulyginamos su verslo įmonėmis ir joms bandoma užkrauti valdininkų darbus. „Jos neturi jokių lengvatų buhalterinės apskaitos srityje, yra užverstos ataskaitų ruošimu, įvairiais reikalavimais, nors veiklą vykdo neatlygintinai, t. y. be jokio užmokesčio, – pažymi pašnekovė. – Dabar bendruomenėms bandoma užkrauti tuos darbus, kuriuos pagal savo darbo pobūdį turėtų dirbti atlygį už tai gaunantys valdininkai. Bendruomenėms bandoma užkrauti ir atsakomybę už rūpinimąsi socialiniais reikalais, darbo vietų kūrimą ir net emigracijos stabdymą. Bendruomenių pirmininkai akcentavo, kad bendruomenių projektai dažnai įvykdomi turint kelis kartus mažesnį finansavimą negu tas, kurį panašiems projektams vykdyti gauna savivaldybės.“
Pašnekovė nepalankiai vertina neretai konferencijose, susitikimuose su politikais išgirstamą bendruomenėms keliamą reikalavimą imtis spręsti emigracijos problemas Lietuvoje. „Bendruomenėms ant pečių jau bandoma užkrauti tas problemas, kurių niekaip neišsprendžia keliatūkstantinė politikų ir valdininkų armija. Kokio sprendimo tikimasi? Bendruomenė ieškos sprendimų ir dirbs darbą, o valdininkai gaus už tai atlygį? Bendruomenės sudaro palankias sąlygas gyventojų saviraiškai, bendravimui, tačiau ekonominių problemų Lietuvos mastu jos neišspręs. Be renginių, žmonėms reikia dar ir duonos“, – atvirai nuomonę išsako A. Skeberienė.
Pasak pašnekovės, šiandien bendruomenėms dar daug ko stinga: „Trūksta bendradarbiavimo su valstybe, su savivalda mechanizmų. Nesuteikiama pakankamai galimybių dalyvauti kuriant ir suteikiant paslaugas, priimant sprendimus. Valdžia sugalvojo, nusprendė, padarė, o ar pasitarė su gyventojais, ar išsiaiškino jų prioritetus? O ir finansavimo šaltinių trūkumas slopina entuziazmą. Vien iš entuziazmo nepragyvensi.“
Svarbiausia – žmonių tikėjimas savo jėgomis
Paklausta, kokie yra esminiai dalykai norint suburti bendruomenę, A. Skeberienė pažymi, kad vien išsiuntinėti skelbimų tikrai nepakanka. Susirinkusius žmones reikia užkrėsti idėja, išgirsti jų norus ir mintis, pasidalyti vizijomis, padėti suprasti, kad jie GALI. Pašnekovė džiaugiasi dabar turėdama išties stiprią, tvirtą bei vieningą komandą ir pabrėžia, kad žmones itin vienija bendra savanoriška veikla.
A. Skeberienės manymu, suburti bendruomenę mieste daug sunkiau nei kaime, tačiau ir miestuose vis labiau jaučiamas tokių bendruomenių poreikis ir svarba: „Kaimo žmonėms būdingas kur kas gilesnis bendrumo jausmas. Į bendruomenę įstoja beveik visi kaimo gyventojai, ypač jei kaime nėra bibliotekų, kultūros centrų. Net jei tokie ir yra, tai dažniausiai bendruomenių ir kultūros namų veiklos sujungiamos, o bendruomenių pirmininkais paprastai tampa bibliotekų ar kultūros centrų direktoriai. Džiaugiuosi, kad ir miestuose procesas įsibėgėja. Gal jis kiek lėtesnis, nes miesto žmonės labiau linkę į individualizmą, tačiau ir jie nori bendrauti. Vis dėlto ne tik noras bendrauti ir drauge linksmintis buria žmones. Šiandieninė visuomenė ima suprasti – siekti bendrų tikslų yra lengviau drauge. Bendruomenė įgyja svarią jėgą sprendžiant iškilusias problemas, darant įtaką miesto ar rajono vadovams, formuojantiems ateities vizijas, planuojant ir strateguojant pokyčius toje vietovėje, kurioje gyvena bendruomenės nariai.“
Paklausta, ką patartų dar tik besikuriančioms ar veiklą ne taip sėkmingai vykdančioms bendruomenėms, A. Skeberienė pabrėžia, kad bendruomenė gyvybinga tik tada, kai imamasi bendros veiklos. Tik ši dažnai reikalauja neatlygintino darbo ir asmeninio laiko. „Remiantis psichologo A. Maslaw poreikių hierarchijos teorija, žmonių poreikių tenkinimas eina pagal tam tikrą seką – nuo vien fiziologinių poreikių patenkinimo žemiausiame lygmenyje iki savęs realizavimo aukščiausiame lygmenyje. Man pasisekė, kad gyvenime sutikau labai daug žmonių, jau pasiekusių aukštesnį lygmenį. Tad naujai besikuriančioms bendruomenėms linkiu neprarasti vilties, nebijoti, kad laikui bėgant atsisijos tie, kurie siekė tik savo asmeninių tikslų“, – mintimis dalijasi bendruomenės pirmininkė.
Ir mažame mieste – daug galimybių realizuoti save
Nors A. Skeberienė vadovaujasi nuostata, kad geriausiai apie žmogų gali papasakoti jo darbai, ir jaučiasi nejaukiai kalbėdama apie save, vis dėlto atskleidžia šiek tiek savo gyvenimo detalių. Prie gerųjų pokyčių Širvintų mieste aktyviai prisidedanti moteris kadaise nepabijojo gimtojo Vilniaus, kuriame baigė kelis universitetus ir įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį, iškeisti į nedidelį Širvintų miestą. Čia ji atvyko prieš beveik 30 metų pagal tuo metu gautą paskyrimą, sukūrė šeimą, augino vaikus ir nuolat stengėsi dalį savo laiko skirti ir visuomeninei veiklai. „Esu socialus, komunikabilus žmogus, apie kurį visą laiką sukasi žmonių būriai, – pasakoja A. Skeberienė. – Įvairioms organizacijoms vadovavau mokykloje, buvau grupių siela universitetuose. Atvykusi į Širvintas, dalyvaudavau įvairiuose renginiuose ir pati juos organizuodavau, kūriau klubus. Man patinka ši veikla. Dabar, kai vaikai jau užaugo, ir vėl galiu daugiau laiko skirti visuomeninei veiklai.“
Pašnekovė labiausiai džiaugiasi tuo, kad per tuos vadovavimo bendruomenei metus pavyko žmonėms įkvėpti optimizmo ir tikėjimą, jog kartu jie gali nuveikti labai daug.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
Komentarų: 1
Šaunuolė, tokie žmonės kaip Jūs – žavi.