Vaidotas Kalvelis – paprastas paprasto vaiko tėtis. Jis ir verslą iš pirmo žvilgsnio sukūrė visai paprastą – ėmė statyti medinius namelius vaikams. Tie, kas dar atsimena vaikystę, o ji yra nepamirštama, dabar tikriausiai iškart iškilo prisiminimai apie pačių sukonstruotus ir sulipdytus namelius. O kiekvieno tikro vaiko svajonė buvo ir bus – nuosavas medinis namelis. Nesvarbu kur, medyje, lauke, kambaryje, svarbu, kad būtų tik jo. Būtent apie tokias paprastas svajones ir jų įgyvendinimą mes ir kalbėjomės su šios idėjos įgyvendintoju V. Kalveliu. Juk visi stebuklai slypi paprastuose dalykuose. Pasak M. K. Čiurlionio, daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami; vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato, kitiems dėl to, kad jų nesupranta…
Vaidotai, esate vaikų svajonių pildytojas. Papasakokite, kaip kilo idėja gaminti medinius namelius vaikams?
Medinių namukų idėja kilo ne taip jau ir netikėtai. Gimus mūsų atžalai, nenuoramai mergaitei Saulei, galvojome apie žaislus, kurie lavintų jos vaizduotę, būtų ilgaamžiai, ir su kuriais žaisdama ji galėtų save realizuoti. Be to, prisiminėme ir savo vaikystes. Tikriausiai nerasime nei vieno žmogaus, kuris būdamas vaiku nesvajojo apie slaptą namelį, kuris priklauso tik jam ir jo draugams. Tuomet dar iškilo prisiminimai, kaip būdavo smagu namuose statyti visokias pavėsines iš paklodžių, apklotų ir kitų namuose rastų priemonių… Ir kaip greitai paskui jas sugriaudavo pakilęs vėjas, užklupęs lietus arba vakaras, kai viską reikėdavo išardyti, nes jau būdavo laikas miegoti… Būdamas vaiku dažnai pasvajodavau ir aš, kad norėčiau savo namuko. Taigi ir kilo idėja, kad reikia pabandyti kažką panašaus padaryti į nuosavą namuką mūsų dukrai. Tikriausiai dabar mintyse galvojate, kokia čia problema? Juk prekybos centruose pilna namelių, kokių tik nori. Tačiau būtent, prekybos centruose esantys plastikiniai nameliai manęs netenkino, būtent tokie namukai man neglostė širdies. Norėjosi iš medžio… Norėjosi, kad vaikas pats galėtų žaisti ne tik namuke, bet ir su namuku… Kad tam tikra prasme tas namukas būtų gyvas, kvepėtų medžiu. Juk niekas nepaneigs, jog tvyro visai kitokia atmosfera namuose, kurie apsupti medžio darbų ar baldų. Taip viskas ir prasidėjo… Namukas Saulei buvo pirmasis blynas…
Sakoma, kad pirmas blynas būna prisvilęs… Beje, gal jau turėjote patirties dirbdamas su mediena?
Na, gal nebuvo visai prisvilęs, bet, aišku, iš visų mano padarytų namukų, jis mažiausiai pavykęs, tačiau pats nuoširdžiausias. Tiek daug šiltų minčių, svajonių buvo primąstyta jį gaminant. Dar ir mano patirtis – konstruoti, apdirbti medieną, viską apskaičiuoti, įsivaizduoti galutinį rezultatą tuomet buvo minimali. Statybose esu dirbęs tiek, kiek ir daugelis vaikinų, bet tik tiek. Su šiuo namuku praktika tik prasidėjo.
Tikriausiai savo dukrai turėtumėte padėkoti už šią verslo idėją.
Galėčiau pasakyti, kad Saulės buvimas pastūmėjo pradėti verslą. Dabar jau turiu ir kitokių užsakymų. Ne tik namukų, bet ir visokių dėžučių, pavėsinių. Kuo toliau, tuo daugiau visokių namelių regiu savo vaizduotėje… Man smagiausia, kad galiu juos daryti visokius, ir žinau, kad jie visi bus tikrai skirtingi.
Kodėl reiktų rinktis tokį namuką, o ne iš žaislų parduotuvės?
Emociškai mes jaučiamės geriau, kai namuose yra medinis, o ne plastikinis žaislas. Nuo pat pradžių, kai sugalvojome, kad reikia namuko, buvo aišku, jog būtų gerai, jei vaikas galėtų ant to namuko teplioti. Pats išpaišyti, dažyti, klijuoti. Žinoma, gali ir tėvai ant jo pateplioti… Toks namukas jau nuo savo gimimo dienos keičiasi, auga kartu su vaiku. Spalvotų piešinių jame daugėja… Esu skaitęs, kad tinkama strategija lemia gerus rezultatus. Manau, šis posakis tinka mums. Beje, Saulės namuką dabar išnešėme į lauką. Šlampa jis ten, bet negaila. Bus kitas.
Ar spėjate įgyvendinti visus užsakovų norus?
Norėčiau įgyvendinti bent pusę projektų, kuriuos esu sugalvojęs… Bet turiu tik dvi rankas… Padarai kažką, o jau galvoje dėliojasi kitas darbas. Tai susiję ne tik su namukais. Džiugu, kad idėjoms nėra pabaigos.
Linkime tėvams visada turėti laiko pasvajoti, pabūti vaikais… Ir nepamirškite, jog vaikams skirti daiktai turi būti kokybiški.
Kalbėjosi Inesa Uktverienė