Kiaušiniai yra vienas vertingiausių maisto produktų, kuriuose yra lengvai pasisavinamų baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų (fosfolipidų, polinesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, cholino, karotinoidų liuteino ir zeaksantino ir kt.).
Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas pasisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos aminorūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti.
Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30–40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15–20 proc. RPN fosforo, iki 10–20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 ir patenkina apie 40–65 proc. pagrindinių aminorūgščių poreikį.
Maistinė kiaušinių vertė priklauso nuo baltymo ir trynio cheminės sudėties, kurią lemia vištos veislė, lesalas, laikymo būdas ir metų laikas.
Maistui rekomenduojama vartoti tik šviežius, nesuskilusius ir kruopščiai nuplautus kiaušinius. Geriausia – virtus ar keptus. Nuplovus kiaušinius visada reikia nusiplauti ir rankas.
Šiluma apdorotas kiaušinis geriau įsisavinamas negu žalias. Tinkamai apdoroto kiaušinio trynys neturi būti nei skystas, nei minkštas.
Bet kurio amžiaus vaikams galima duoti valgyti tik kietai virto (5–10 min.) kiaušinio. Neduokite žalių kiaušinių, nes per lukštą prasiskverbia įvairūs mikroorganizmai, pvz., salmonelės, sukeliančios pavojingą žarnyno infekciją.
Ant kiaušinio esantys skaičiai reiškia dedeklių vištų laikymo būdą (1 – laisvai laikomų, 2 – laikomų ant kraiko, 3 – laikomų narvuose). 0 žymimi ekologiniuose ūkiuose laikomų vištų kiaušiniai. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai žymimi LT.
Kiaušiniai skirstomi į A, arba „šviežius“, ir B klasės. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai.
A klasės kiaušiniai skirstomi į svorio kategorijas: S – maži (iki 53 g), M – vidutiniai (nuo 53 g iki 63 g), L – dideli (nuo 63 g iki 73 g), XL – labai dideli (didesni nei 73 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius, tačiau tai turi būti nurodyta ant pakuočių.
Iki pat šiol kiaušinis – Velykų simbolis ir pagrindinis patiekalas. Kodėl? Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Žmonės tikėdavo, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gemalu pasivertusios gyvatės gyvybė.
Kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai gydomųjų galių. Tikėta, kad jie gydo žaizdas, o žaliais kiaušiniais gydytas moterų nevaisingumas. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios.
Tikėta, kad, Velykų kiaušinius užkasus laukuose, šie tais metais duos gerą derlių.
Gyvatės laikytos požemio gyventojomis. Tikėta, kad jos globoja derlių, pasirodžiusios pavasarį, prikelia augmeniją ir gyvūniją. Žmonės buvo įsitikinę, kad ir mirusiųjų vėlės iš anapus žemėje pasirodo gyvatės pavidalu. Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų – gyvačių – budinimą.
Nuo seno tikėta, kad kiaušinių marginimas turi magiškos galios. Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie mus pasiekė dar iš XIII a. Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu, skutinėtiniu ir tepliotiniu būdu. Kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių – tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas – laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas – pavasarį pabus gyvybė. Raudona kiaušinių, jų raštų spalva simbolizuoja gyvybę, žalia – bundančią augmeniją, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę, mėlyna – dangų.
Namuose saugomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.