Pradinis / Lietuviai svetur / Žalioji Kovo 11-oji Kipre

Žalioji Kovo 11-oji Kipre

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė šiemet sutapo su Kipro Žaliuoju pirmadieniu – pavasario švente, žyminčia ne tik gamtos nubudimą, bet ir pasninko pradžią pagal graikų ortodoksų kalendorių. Šią dieną visi kipriečiai rengia iškylas lauke, ant žarijų kepa įvairias jūrų gėrybes, vaišinasi vegetariškais patiekalais, laido aitvarus.

Retas švenčių sutapimas paskatino Kipro lietuvius susirinkti į dvigubą šventę – pagerbti Kipro tradicijas ir pridėti savo lietuviškų akcentų. Natūralu, kad šią dieną susirinkome iškyloje, konferencijoje (gr. confero – „sunešti“), aplink suneštinį stalą skambėjo lietuvių, graikų, anglų bei rusų kalbos, ant žarijų vartėsi jūrų gėrybės, vaikai lakstė žaliose pievose, pynė vainikus, netrukus vienas po kito į dangų ėmė kilti ir mūsų aitvarai. Aitvarai – džiaugsmo, draugystės, laisvės simboliai. Mus, šios šventės dalyvius, vienijo bendras interesas – nepaisant tautybės, kultūros, amžiaus skirtumo pakelti aitvarus…

Į atlapus išdidžiai įsisegėm po trispalvę ir pasakojom savo vaikams, kitataučiams bei draugams, kodėl segime vėliavą šiandien, kodėl esame dėkingi už laisvę, kodėl didžiuojamės būdami lietuviai. Tokios šventės – puiki proga pasakoti vaikams apie laisvę, kodėl ji tokia svarbi. Juk dažnai skatiname juos svajoti, dažnai sakome, kad užaugę jie galės būti kuo panorėję – lakūnais, gydytojais, veterinarais, traktorininkais… Jie turi laisvę rinktis! Μūsų vaikai ypatingi, didžioji dauguma jų turi lietuvę mamą ir kiprietį, graiką ar anglą tėtį. Jie turi laisvę būti tokie ypatingi, tokie tikri pasaulio piliečiai, tačiau galvoti ir apie Lietuvą…

Jokia bendruomenė neturėtų versti žmogaus rinktis, ar jis labiau lietuvis, labiau žmona (vyras) ar labiau mama. Bendruomenė yra ta natūrali būsena, kai gerbiame šalies, kurioje gyvename, tradicijas, kai puoselėjame jas kartu su savosiomis, dalijamės ne tik vienas su kitu, bet ir su visais. Tą jausmą patyrėme visi Kovo 11-ąją – atsinešėm su savimi meilę Tėvynei, o kai kurie ir dviem, dalijomės visi viltingai, kaip ir tais aitvarais, kylančiais aukštyn ir besiblaškančiais vėjyje… Nes meilė tikra tik tuomet, kai ja daliniesi.

Giedrė Razmantaitė

„Photography by Sky“ nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Scroll To Top
%d bloggers like this: