Pradinis / Žmonės / Roberta Drasutė: „Savųjų vestuvių šventė atvedė į nuostabų profesinį kelią“

Roberta Drasutė: „Savųjų vestuvių šventė atvedė į nuostabų profesinį kelią“

Vestuvių ir interjero dekoratorė Roberta Drasutė darbo nepristinga nei vasarą, nei žiemą: praūžus vienam vestuvių maratonui, pradeda ruoštis kitam sezonui, mat vis daugiau jaunųjų vestuves ima planuoti prieš metus ar net dvejus. Žinia apie Robertą sklinda iš lūpų į lūpas: sužavėti jos darbu, žmonės rekomenduoja į ją kreiptis ir savo pažįstamiems, draugams. Įdomu tai, kad po puikiai suruoštų savųjų vestuvių būtent aplinkinių žmonių ir netgi vestuvių verslo atstovų raginimas ją ir paskatino imtis savojo verslo. Tačiau turbūt tuo nereikėtų stebėtis matant, kaip šios puikų estetinį skonį turinčios ir šiltos asmenybės rankose iš atrinktų tarpusavyje derančių detalių gimsta tobulas grožis, teikiantis vidinį pasitenkinimą. Kaskart susidurianti su skirtingais jaunųjų norais ir svajonėmis Roberta teigia mėgstanti iššūkius, nes jie padeda geriau pažinti save ir žengti tiesiausiu tobulėjimo keliu.

Roberta, dirbate vestuvių ir interjero dekoratore. Kokias veiklas apima šis darbas?

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu vestuvių puošybos darbams. Viskas prasideda nuo idėjos išgryninimo. Tai palengvina tolesnį šventės puošybos planavimą. Tad pirmoji mano užduotis yra padėti jauniesiems išsirinkti vestuvių temą, jeigu šie atvyksta dar jos neturėdami. Pasirinkta idėja diktuoja tolesnius mano, kaip dekoratorės, veiksmus, t. y. pagal temą pritaikyti stalo bei fotosesijos kampelio dekoracijas, numatyti konditerinę dekoro liniją bei sukurti meninį desertų stalą, pasirūpinti floristine šventės dalimi. Pastarasis darbas yra ypač svarbus, jeigu jaunieji yra numatę savo šventę sieti su konkrečia spalva.

Manau, kad interjero puošyba yra neatskiriama vestuvių puošybos (ir ne tik jos) dalis. Tinkamai parinkta jos kompozicija kuria ne tik estetinį vaizdą, bet ir jausmą, kad viskas dera tarpusavyje, yra savo vietose. Juk jaukaus interjero kavinėje ir kava skanesnė. Tad iki šventės dienos visada vykstu apžiūrėti restorano ar sodybos, kurioje vyks vestuvės. Pavyzdžiui, labai svarbu, kurią vietą interjere skirsime desertų stalui, nes juk tai kulminacinė šventės dalis. Taip pat svarbu, koks bus šventinių stalų išdėstymas ir kokį vaizdą matys jaunieji priešais save sėdėdami prie stalo. Šventės išbaigtumui labai svarbios proporcijos, apie kurias mažai kas galvoja. Be to, šventės vietos interjeras dažnai padiktuoja visos šventės stilistiką.

2Ar vaikystėje svajojote apie panašų darbą? Kaip tada reiškėsi Jūsų meniniai gabumai?

Esu baigusi verslo administravimo bakalauro ir žurnalistikos magistro studijas, tad kad dirbsiu vestuvių versle, niekada nebuvau pagalvojusi (šypsosi). Tai atėjo su laiku. Paauglystėje dažnai keisdavau savo kambario interjerą, baldų išdėstymą, sienas puošdavau iš gamtos medžiagų pačios kurtais vainikais, o ruošti pamokas labiausiai patikdavo žvakių šviesoje. Vėliau, dirbdama banke, kolegas pradžiugindavau rankdarbiais. Visada norėjau jaukumo. Tą jaukumą stengiuosi kurti ir vestuvėse, kad svečiai pastebėtų, jog visos šventėje esančios detalės dera tarpusavyje.

Tikriausiai turėčiau padėkoti ir genetikai. Mano močiutė – dailininkė, tad dailė man taip pat nėra svetima.

Įdomu tai, kad pirmoji Jūsų puošta šventė buvo Jūsų pačios vestuvės. Kaip ši veikla Jus įtraukė?

Tikriausiai daug šiandieninių dekoratorių galėtų papasakoti tą pačią istoriją, kad jų kūrybinis verslas prasidėjo nuo savosios šventės. Po savo vestuvių, kurios puošimu rūpinausi pati, susilaukiau daug paramos ir postūmio kurti verslą iš aplinkinių – artimųjų, draugų ir net vestuvių verslo atstovų. Pirmąjį užsakymą gavau ir jo ėmiausi praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po savo šventės. Tikriausiai jį prisimenu labiausiai, nes patyriau daugiausia jaudulio, nebuvau tikra, ar mano kūryba patiks užsakovams. Sulaukusi sėkmės, nutariau šią verslo idėją rutulioti toliau ir imtis mokslų. Baigiau floristikos kursus. Dabar mokausi ir fotografijos subtilybių, kad savo klientams galėčiau pateikti gražų vaizdą. Tai irgi dekoro dalis.

Mokate įvairiausių puošybos detalių kūrimo technikų. Iš kur semiatės žinių, kaip pasigaminti vienas ar kitas detales?

Dar daugybę kūrimo technikų reikia išmokti, tačiau floristikos, dekupažo ir skrebinimo pradmenys davė labai daug. Kai kuriais atvejais tai buvo kursai, kai kuriais – tiesiog internetas ir knygos.

Ar visada lengva išsiaiškinti klientų lūkesčius, norus? Galbūt tai sunkiausias darbo etapas?

Tai ne sunkiausias, o svarbiausias darbo etapas, nuo kurio viskas prasideda. Sunku būna tik tada, kai klientai yra sutrikę. Klaidžiodami interneto platybėse ir ieškodami savosios šventės idėjos, jie dažnai pasiklysta, nes gražu yra viskas, ką randa, pvz., „Pinterest“. O visų gražių dalykų į vieną šventę nesudėsi. Labai dažnai taikau bakalauro studijose išgirstą komunikacijos vadybos dėstytojos pastabą, kurią anuomet ji taikė kvietimo šriftams: „Kai stengiesi išryškinti viską, neišryškini nieko.“ Taip ir šiuo atveju: kai renkiesi viską, neišsirenki nieko.

Vestuvės – viena ypatingiausių dienų, todėl dažnas turi savo viziją, kaip viskas turėtų atrodyti. Galbūt tekę sulaukti itin originalių prašymų, kuriuos įgyvendinti prireikė ypač daug laiko, pastangų?

Šią vasarą turėjau nuostabius jaunuosius, kurie savo vestuvėse troško tiek originalumo, tiek daug dekoruotinų objektų vienoje vietoje. Pastaroji dalis tapo tikru iššūkiu, nes šiuo metu mano komanda nėra didelė – dirbame dviese. Tad tądien, manėme, pritrūksime laiko, nes dekoruotinais objektais tapo ne tik mums jau įprasti dalykai – stalai, fotosesijos kampelis, saldus stalas, – bet ir kavos-arbatos kampelis, terasa, kur svečiai turėjo laukti jaunųjų, baseino erdvė, vyno ir užkandžių kampelis. Laimei, restoranas priėmė mus gana anksti, viską spėjome, o iš jaunųjų sulaukėme padėkos ir pagyrimo, kad vestuvės buvo nuostabios.

Ar Jums patinka iššūkiai?

Iššūkiai – tiesiausias savęs pažinimo ir tobulėjimo kelias. Juk visada reikia daryti tai, ko labiausiai bijai. Tik čia slypi atradimo džiaugsmas.

Kas dar Jus šiame darbe žavi? O kokie šio darbo trūkumai?

Šis darbas žavingas tuo, jog visos vestuvės yra skirtingos. Nuolatos stoji akistaton su skirtingais žmonėmis ir jų norais bei svajonėmis. Vieni pamišę dėl dviratukų, kiti – dėl levandų, treti ilgisi močiutės laikų ir juos pageidauja atkurti savo vestuvėse, kiti be galo mėgsta rudenį, saulėgrąžas ir pan. Tad nuobodulio šiame darbe mažai.

Pripažinsiu, jog didžiausias šio darbo trūkumas – užimti savaitgaliai. Kartais dėl to būna labai sunku turint šeimą.

Ar lietuviai daug išleidžia dekoracijoms, gėlėms? Kaip grožis, Jūsų nuomone, veikia žmogų?

Sutinku jaunųjų, kurių požiūris labai skiriasi. Vieni nori aukštų prabangių vazų ir iš jų virstančių orchidėjų, tviskėjimo, kitiems užtenka gamtos grožybių – kankorėžių, rudeninių lapų, samanų ir vieno kito gėlės žiedo. Tai, žinoma, lemia ir biudžetas. Graži ir skoninga puošyba dažnai sudaro apie 10 proc. vestuvių sąmatos.

Grožis visada kelia estetinį pasigėrėjimą, o vestuvės – tai gyvenimo diena, kai spalvos turi būti gražiausios, detalės – visiškai suderintos. Sukurta harmoninga aplinka lemia vidinį pasitenkinimą. Ir atvirkščiai.

Kokių naujovių ar tendencijų apskritai pastebite dalyvaudama vestuvėse? Galbūt jaunesni žmonės nori ramesnių, bet prabangesnių vestuvių ar pan.?

Tokia tendencija ryški. Dažnai jaunieji savo sąjungą nori paminėti tik šeimos ir artimiausių draugų apsuptyje ir iškart po vakarienės išskristi medaus mėnesio. Ir nebūtinai ši vakarienė turi būti prabangi. Atvirkščiai, vietoje prabangių vestuvių žmonės mieliau renkasi romantišką kelionę dviem.

Pastebėjau ir tai, jog šiandieninės nuotakos savo vestuvėms pradeda ruoštis labai anksti – likus metams ar net dvejiems iki didžiosios dienos. Internetas joms leidžia parsisiųsti vestuvinę suknelę iš Kinijos, įvairiomis dekoracijomis (stalo kortelėmis, žvakidėmis) jos taip pat turi laiko pasirūpinti pačios, tad dažnai prireikia TIK žmogaus, kuris šventės dieną atvyktų į vietą ir viską išdėliotų. Labai liūdna, nes dekoratoriaus darbas daugiau kūrybinis, stilistinis, o ne fizinis. Apskritai ateityje ne tik dekoro niša, bet ir visas vestuvių verslas bus linkęs keistis. Noriu tikėti, kad viskas apsivalys ir ant pjedestalo vis dėlto stos idėjinis šventės lygmuo.

Iš dalies galima sakyti, kad ne Jūs pasirinkote dekoruotojo ir floristo darbą, o darbas pasirinko Jus. Netgi nereikėjo reklamos. Tad ir konkurencijos tikriausiai nebijote…

Parodose nedalyvauju. Jaunieji paprastai atkeliauja vedami rekomendacijų. Ir laiko parodoms nelabai turėjau, nes auginau sūnų. Dabar jis yra ganėtinai savarankiškas, o aš galiu daugiau laiko skirti puošybos darbams.

Dekoro versle nėra konkurentų. Yra pradedantieji kolegos, kuriems gali padėti, ir kolegos profesionalai, į kuriuos turi lygiuotis. Patirtis rodo, jog geriausi darbai gimsta nesidairant į šalis ir viską darant vadovaujantis intuicija.

Kiek žinau, vasarą turėjote ypač daug užsakymų. Galbūt svarstote pasitelkti į pagalbą daugiau žmonių?

Taip, ši vasara buvo labai užimta. Nuo pat gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Užgriuvusį krūvį dalijomės dviese su kolege, tačiau nenusigręžiu nuo minties apie konkrečių darbų perskirstymą, didesnį pasitikėjimą kitų jėgomis, nors man vis dar sunkiai tai sekasi.

Jūsų puikias dekoracijas išvydome „Kūrybos podiumo“ renginyje, kuriame dalyvavo žinomos Lietuvos moterys. Kaip manote, ar visuomenei reikalingi tokie renginiai?

Man, kaip moteriai, šis renginys buvo labai naudingas. Manau, naudingas bus ir kitoms, tad raginu visas gruodžio 4–5 dienomis atvykti į Kauno sporto halę. Tai galimybė pažvelgti į kokybiškus Lietuvos kūrėjų darbus, jų įsigyti ir tokiu būdu palaikyti rankdarbių meistrus. Aš esu sužavėta, kiek daug Lietuvoje turime gabių žmonių, apie kuriuos nutylima. Ir labai gaila, kad dažnai laimi tie, kurie turi daugiau pinigų reklamai, nors nebūtinai jų kūryba yra geresnė. Sveikintina ir tai, jog žinomos Lietuvos moterys nenumoja ranka į tokius renginius ir padeda garsinti nežinomus kūrėjus bei jų darbus. Net neabejoju, kad būtinai įsigysiu Reginos Selickaitės („Stiliusr“) gaminių, nes jie kalba patys už save.

Kaip atrodo Jūsų, dirbančios tokį kūrybišką darbą, laisvalaikis, poilsis? Ar grįžus namo pavyksta atitrūkti nuo minčių apie darbus?

Mano laisvalaikis – kelionės, teatras, kinas, knygos. Manau, kad kiekvienas savo darbą mėgstantis žmogus negali pabėgti nuo savęs ir serga profesine liga. Papuošalų kūrėjas visada pastebės aksesuarus, darželio auklėtoja visada ieškos mažuosius džiuginančių dalykų, verslininkas skaičiuos ne tik banke, bet ir namie… Taip ir aš išvykusi į kelionę negaliu nepastebėti egzotinių augalų, o mintyse regiu, kaip iš jų gimsta puokštė. Sėdėdama kino teatre ar spektaklyje daugiau dėmesio atkreipiu į aktoriams sukurtą stilių, interjero aplinką, detales, o ne į dialogą. Graži aplinka yra visur, tereikia išmokti ją pastebėti.

Ką vyras, kiti artimi žmonės mano apie Jūsų veiklą, užimtumą?

Artimiausi draugai labai džiaugiasi dėl to, ką darau, ir palaiko kiekvieną mano vestuvių projektą. Sunkiausia turbūt vyrui – jam vis dar nelengva susitaikyti su mano užimtais vasaros savaitgaliais, bet tikiu, kad ilgainiui rasime šeimai priimtiną sprendimą.

Ar ir namie esate didelė grožio puoselėtoja – ar lieka laiko ir noro puošti savo namus?

Namų grožio puoselėtoja esu gal daugiau mintyse. Mąstau, kad tinkamesne spalva reikėtų perdažyti šią sieną, štai ten trūksta kokio paveikslo, modernių užuolaidų laikiklių ir t. t., bet niekaip nerandu laiko to įgyvendinti, nes daugiausia dėmesio skiriu idėjų klientų vestuvėms paieškoms ir jų įgyvendinimui. Tačiau, atsiradus būtinybei kažką pakeisti, neperku bet ko, namie stengiuosi palaikyti bendrą stilistiką. Pavyzdžiui, savo svajonių lovos ar veidrodžio galiu laukti nors ir metus, svarbu surasti tinkamiausią.

Artėja Kalėdos. Kokių interjero puošybos būdų galėtumėte pasiūlyti?

Neišmeskite tuščių skardinių, kuriose buvo konservuoti kukurūzai, tunas, alyvuogės ar pan. Jas nesunkiai galima apklijuoti, pavyzdžiui, cinamono lazdelėmis ar kita šv. Kalėdas primenančia atributika, o skardinės viduje patalpinti šlapios floristinės putos ir į ją prismaigstyti gėlių, pušų ar uogų šakelių. Jei floristinės putos neturite, užteks į skardinę Jūsų kalėdinį sumanymą tiesiog pamerkti. Kūrybiškų Jums švenčių!

Dėkoju už pokalbį.

Inesa Uktverienė
Nuotraukos: Dainos Palažijienės, Alinos Paurazės („Alina Paurazė Photography), Monikos Dovidaitės („Monika Dovidaite Photography“), „Rasa G. photography“, „Jurgita Lukos Photography“ ir iš Robertos Drasutės asmeninio archyvo

Daugiau Robertos Drasutės darbų rasite https://www.facebook.com/dekoras.floristika

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top