Pradinis / Žmonės / Sandra Galdikaitė: „Kurk Lietuvai“ yra kaip tyro vandens gurkšnis žmogui, kuris ištroškęs pokyčių“

Sandra Galdikaitė: „Kurk Lietuvai“ yra kaip tyro vandens gurkšnis žmogui, kuris ištroškęs pokyčių“

„Dar mokydamasi 10 klasėje nusprendžiau, jog baigusi mokyklą išvažiuosiu“, – pasakojimą pradeda Sandra Galdikaitė, šešerius metus praleidusi užsienyje, ten įgijusi teisės bakalauro ir magistro laipsnius. Ir vis dėlto ji sugrįžo. Ne dėl to, kad nusivylė gyvenimu svetur, o dėl programos „Kurk Lietuvai“, kuri suteikė galimybę įgyvendinti savo profesines svajones. „Manau, kad ta vieta, kurioje esu dabar, yra vieta, kurioje ir turiu būti“, – sako Sandra, kurios gyvenimas prieš sugrįžtant į tėvynę buvo kupinas netikėtumų ir iššūkių.

Kodėl nusprendėte studijuoti ne Lietuvoje?

Dar mokydamasi 10 klasėje nusprendžiau, jog baigusi mokyklą išvažiuosiu. Minčių studijuoti gimtinėje nebuvo, nes troškau pamatyti kitus kraštus. Bent keleriems metams norėjau ištrūkti iš įprastos aplinkos. Kadangi apie šiuos savo planus pradėjau kalbėti likus dvejiems metams iki mokyklos baigimo, nė vienas man artimas žmogus nenustebo, kai pradėjau rinktis universitetą užsienyje. Visada jaučiau artimųjų palaikymą ir skatinimą siekti savo tikslų, ir tai man labai padėjo.

Kuo jauną merginą sužavėjo teisės mokslai?

Iš pat pradžių, kai 2010 m. atvykau į Nyderlandus, pasirinkau Europos visuomenės sveikatos studijų programą. Laikui bėgant supratau, jog užsiėmimai, susiję su šia specialybe, neturi jokio kontakto su kitais žmonėmis. O bendravimas man yra labai svarbus. Pirmojo semestro pabaigoje buvau sužavėta kurso, kurio pagrindas – teisė ir Europos institucijos. Kiekviena šio dalyko paskaita mane priversdavo dar labiau pasitempti ir iš naujo apgalvoti, ko iš tiesų noriu. Turint omenyje tai, kad mokykloje visada buvau jauniausia, visai nebijojau „prarasti“ metų ir pakeisti savo studijų programos į tokią, kuri užtikrintų kontaktą su žmonėmis ir galimybę jiems padėti atstovaujant jų interesams tiesiogine ar netiesiogine prasme. Taip pat labai svarbu paminėti, kad artimųjų palaikymas ir skatinimas visada daryti tai, kas, mano manymu, man labiausiai tinka, itin prisidėjo prie sprendimo išdrįsti pakeisti pasirinktą studijų programą į Europos teisę.

Kodėl studijuoti pasirinkote Nyderlanduose?

Tuo metu, kai rinkausi, kur studijuoti, Anglija, be abejo, buvo lyderė jaunų žmonių pasirinkimų sąraše. Tikriausiai būtent dėl to, kad visada norėjau šiek tiek atitrūkti nuo jau įprastu tapusio gyvenimo Lietuvoje, rinkausi šalį, kuri galbūt yra ne tokia populiari, tačiau kurioje galima mokytis anglų kalba. Nyderlandai pasirodė kaip labai puiki vieta.

Ko reikėjo išmokti norint pritapti prie naujos aplinkos?

Aplinka vertė labai greitai prisitaikyti ir išmokti naujų dalykų, pradedant nežinomais kalbos terminais, baigiant bendravimu su naujais žmonėmis. Kadangi Maastrichto universitete yra dėstoma probleminio mokymo pagrindais, žmogus privalo gebėti greitai prisitaikyti prie naujų žmonių ir aplinkos, nes galimybės pasislėpti tikintis, kad „gal nieko nepaklaus“, paprasčiausiai nėra. Būtent greita integracija universitete padeda kurti sau naują aplinką ir už jo ribų.

Baigusi bakalauro studijas, toliau mokslus tęsėte tame pačiame universitete. Ar nebuvo minčių grįžti į Lietuvą arba pasirinkti kitą šalį?

Į magistrantūrą stojau ne iš karto. Nusprendžiau, kad baigusi bakalauro studijas noriu pertraukos, kurios metu galėčiau pakeliauti.

Pirmoji kelionė buvo į Pietryčių Aziją. Nusipirkusi bilietus į Bankoką ir atgal po bemaž trijų mėnesių, pasinėriau į nuotykį. Neturėjau sudaryto maršruto, nebuvau užsisakiusi viešbučių ar sudariusi objektų, kuriuos privalau pamatyti, sąrašo. Būtent tai ir buvo šios kelionės išskirtinumas – viskas vyko neplanuotai.

Grįžusi iš šios kelionės, Lietuvoje pabuvau vos kelias savaites ir nusprendžiau išvažiuoti į Londoną. Jis visiškai skiriasi nuo Maastrichto, kuriame praleidau ketverius metus. Norėjau save išbandyti aplinkoje, kurioje yra begalė žmonių, didelė konkurencija ir nuolatinis skubėjimas. Po kelių mėnesių supratau, jog tai nėra vieta, kurioje man gera, ir nusprendžiau išvykti į piligriminę kelionę. Po jos tęsiau studijas Nyderlanduose.

Kas lėmė, kad pasirinkote nerti į itin didelį nuotykį – piligriminę kelionę?

Turėjau laisvo laiko iki magistrantūros studijų pradžios. Būdama Londone prisiminiau žiūrėtą filmą, kuris mane labai sužavėjo. Pasižiūrėjusi jį pagalvojau, kad labai norėčiau leistis į kelionę, kurios metu esi tik tu ir kelias. Kelionę, kurioje viską kontroliuoji pats ir tam tikrą laiko tarpą vienintelis tau rūpimas dalykas yra ėjimas ir buvimas su savimi. Tokiai kelionei reikia laiko, kurio aš tuo metu ir turėjau.

Kelias prasidėjo Prancūzijoje ir tęsėsi iki Santjago miesto Ispanijoje. Keliavau kiek daugiau nei mėnesį. Tokia kelionė tikrai nėra tik fizinis ar psichologinis išbandymas – jos metu labai daug sužinai apie savo asmenybę. Gali išsiaiškinti, koks žmogus iš tikrųjų esi ir kaip elgiesi tam tikrose situacijose, kuriose gal net neatsidurtum, jei gyventum įprastą gyvenimą. Niekada negali nuspėti, ką sutiksi kelyje ar su kokiais iššūkiais teks susidurti.

Keliavote po Pietryčių Aziją, kurioje yra visai kitokia kultūra, religija. Ar Jus tas kraštas sužavėjo?

Keliaudama nesistengiu labai įsijausti į vietinę kultūrą, susitapatinti su ten gyvenančiais žmonėmis. Bene labiausiai įsiminė Indonezijos žmonės. Jie yra nepaprastai šilti ir draugiški, labai nuoširdūs, siekia kuo daugiau papasakoti ir kuo daugiau parodyti, jei tik rodai susidomėjimą. Indonezijoje žmonės drąsiai prieina prie kitataučių, noriai su jais bendrauja. Keliavau viena, tačiau niekada nesijaučiau vieniša. O štai įprastame gyvenime dažnai pasitaiko atvirkštinė situacija.

Dalyvaujate „Kurk Lietuvai“ programoje. Dėl kokių priežasčių nusprendėte prisidėti prie šio projekto?

Iš pradžių paskatino draugai, o prasidėjus priėmimo etapams pati labai patikėjau šios programos unikalumu ir perspektyva. Mane visada domino viešasis sektorius, tačiau niekada nemaniau, jog ten yra vietos jauniems žmonėms. Džiaugiuosi galėdama pripažinti, jog labai klydau!

„Kurk Lietuvai“ yra kaip tyro vandens gurkšnis žmogui, kuris ištroškęs pokyčių ir kupinas tikėjimo. Didžiulis džiaugsmas užplūdo pamačius, jog vienas iš siūlomų projektų yra susijęs su nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę. Patekus į „Kurk Lietuvai“ dalyvių gretas, atrodė, kad išsipildė visos svajonės. Atsivėrė durys į visas vietas, kurios anksčiau atrodė nepasiekiamos. Rodos, viskas, ką dariau prieš tai, buvo būtent dėl to. Ir manau, kad ta vieta, kurioje esu dabar, yra vieta, kurioje aš ir turiu būti.

Dėkoju už pokalbį.

Jolanta Petrūnaitytė

Nuotraukos iš Sandros Galdikaitės asmeninio archyvo

 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top