Pradinis / Žmonės / Simona Motuzaitė-Kandratavičienė: „Sėkmingo verslo formulėje svarbiausia konstanta – nuoširdumas“

Simona Motuzaitė-Kandratavičienė: „Sėkmingo verslo formulėje svarbiausia konstanta – nuoširdumas“

Simona Motuzaitė-Kandratavičienė – įdomi ir įvairiapusė asmenybė, žavinti žinių troškimu, imlumu naujovėms, atsakingu požiūriu į aplinką ir drąsa imtis ryžtingų gyvenimo pokyčių. Nors yra nemenkų investicijų reikalavusio verslo – MB „Skaitmeninės tekstilės namai“ – įkūrėja, trijų vaikų mama, Simona suspėja ir studijuoti mados inžineriją Kauno technologijos universitete. Būtent šios studijos, kaip ji pati sako, ir leido išgryninti verslo idėją, įgyti daug verslui ir gamybai reikiamų žinių. Tačiau žinios lemia ne viską – jauna moteris tiki, kad versle labai svarbus nuoširdumas.

Su Simona susitikome „Kūrybos podiumo“ renginyje KTU „Santakos“ slėnyje, kuriame ji kauniečiams ne tik vedė seminarą apie savo pačios taikomą vieną moderniausių tekstilės marginimo būdų – skaitmeninę spaudą, bet ir pristatė su kolegėmis kurtą drabužių kolekciją „Vitality“, skirtą vaikams ir jaunimui.

Simona Motuzaitė-Kandratavičienė. Gerdos Žemaitytės nuotr.

Simona, esate dirbusi įvairiausiose srityse – švietimo, žurnalistikos, buhalterijos, ekonomikos ir vadybos. Kodėl galiausiai nusprendėte imtis verslo tekstilės srityje?

Dar dirbau gamybos planavimo bei logistikos srityse (šypsosi). Siuvimo mašina išmokau naudotis būdama dešimties metų. Būdama trylikos, pasiuvau savo pirmąjį užsakymą ir užsidirbau vasarai pinigų. Pasisiūdavau sau ar vaikams rūbų.

Kaip šiandieninės tekstilės sferą keičia mokslo naujovės?

Dar toli gražu ne visos naujovės yra sklandžiai ar plačiai taikomos. Kelios iš dažniau pasitaikančių – klijuotinės ar ultragarsu virinamos siūlės, nauji siuvinių projektavimo metodai, darbo vietų kompiuterizacija – mažina laiko ir medžiagų sąnaudas. Skaitmeninio spausdinimo ant audinių metodas leidžia pagaminti net ir vieną produktą (tarkime, prototipą) labai mažomis sąnaudomis, o taikant  tradicinius tekstilės marginimo metodus (pvz., šilkografiją) tai buvo neįmanoma.

Vieną moderniausių tekstilės marginimo metodų – skaitmeninį spausdinimą – taikote savo versle. Kaip susidomėjote šia technologija?

Dabar savo malonumui studijuoju mados inžineriją Kauno technologijos universitete. Vienam semestro darbui reikėjo sumodeliuoti ir pasiūti suknelę, o savo vizijai tinkamo audinio niekur neradau. Taip po truputėlį susiformavo idėja pačiai susikurti ir atsispausdinti tai, ko reikia. Pasitaikius pirmai progai, susitikau su tiekėju, šis suteikė daug informacijos, tad man beliko tik pasiryžti. Ko gero, mados inžinerijos studijos tiesiog išgrynino tai, kas glūdėjo galvoje nuo seniau ir laukė tinkamos progos.

Gerdos Žemaitytės nuotr.

Ko prireikė, kad Jūsų verslo idėja virstų realybe? Kiek šioje veikloje reikia meninės gyslelės ir kiek mokslo, techninių žinių? Kokių iššūkių kyla Jūsų versle?

Idealu, kai verslą kuria keli skirtingų sričių specialistai: verslininkas, kūrybininkas, pardavėjas ir pan. Mano versle kol kas viską daro vienas žmogus, o pradžioje daugiausia prireikė drąsos bei pinigų. Vykdant klientų užsakymus meno gyslelę kartais tenka padėti į šoną. Techninės žinios yra lengvai įgyjamos, o versle jos padeda spręsti daugumą problemų. Gerai išmanant savo sritį dažnai klientams galima patarti tai, apie ką jie niekada nesusimąstė arba niekur kitur nerado informacijos. Didžiausi iššūkiai – kaip „susikalbėti“ su gana sudėtinga įranga ir kaip parduoti, populiarinti savo paslaugą. Atrodo, kad visi ir taip turėtų norėti spausdinto audinio, kam dar jį girti? (šypsosi) Bet tai įveikiamos užduotys.

Esate ir trijų vaikučių mama. Kaip pavyksta atsakingas mamos pareigas suderinti su studijomis?

Kai įstojau, antrajai dukrytei buvo metukai, o ketvirtame kurse jau susilaukiau sūnaus. Kadangi vyras man labai padeda, praleidau tik keletą paskaitų, o semestrą užbaigiau puikiais pažymiais.

Ar mados inžinerijos studijos KTU atitiko Jūsų lūkesčius?

Tiesą sakant, studijos KTU mano lūkesčius gerokai pralenkė! Be bendrųjų dalykų, kuriuos dėstė puikūs specialistai, teko laimė lankytis ir tokiose paskaitose, kaip aprangotyra, spalvotyra, ornamentika ir tautodailė, mados istorija, multimedijos kūrimas, aprangos kompiuterinis projektavimas, kostiumo meninis modeliavimas, mados vizualizacija. O kaip įdomiausią modulį įvardyčiau „Mados kolekcijas“, kur neturėjome nė vienos įprasto pobūdžio paskaitos: su kolegėmis išgryninome eskizus, braižėme bazines konstrukcijas, modeliavome, kirpome ir siuvome, sudarinėjome kolekcijos pristatymo bei fotosesijos scenarijus, parinkome muziką takeliui ir t. t. Patikėkite – tai neapsakomai įdomu ir suteikia išskirtinės patirties! Bebaigdama savo studijas KTU, galiu drąsiai rekomenduoti šį universitetą ir mados inžinerijos studijas būsimiesiems kūrėjams!

Papasakokite apie savo taikomo drabužių marginimo metodo esmę ir naudojamas medžiagas.

Skaitmeniniu plačiaformačiu spausdintuvu ant tekstilės ritinių perkeliama spauda – kliento atsiųstas raštas, grafika, nuotraukos, iliustracijos ir t. t. Spaudai naudojami vandens pagrindo pigmentiniai dažai, atitinkantys „Oeko-Tex 100 standard“ reikalavimus.

Klientams siūlau bambuko pluošto bei kitus audinius, Lietuvoje išaustą liną, tad savo verslą drąsiai vadinu itin draugišku aplinkai. Taip pat šiuo metu ieškau kanapių bei dilgėlių audinių tiekėjų. Mane visada žavėjo natūralūs audiniai. Studijuodama išmokau „nebebijoti“ sintetikos ir dirbtinių pluoštų, nes pasitelkus įvairias technologijas jiems galima suteikti netikėčiausias pageidaujamas savybes, formas ir pan. Tačiau man asmeniškai daug maloniau jausti ir skatinti natūralumą. Be to, natūralūs audiniai gamtoje gana greitai suyra, neteršdami aplinkos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kas yra paklausu? Kokie darbai Jums pačiai labiausiai įsiminė?

Populiaru spausdinti margintus lekalus tiesiai ant audinio, tad siuvėjai belieka tik išsikirpti gaminio detales tiesiai iš ritinio, nenaudojant popierinių iškarpų ir taip sutaupant laiko bei medžiagų. Taip pat labai paklausu atsispausdinti nuotrauką ar savo sukurtą vienetinį raštą ant audinio, o vėliau iš jo pasisiūti rūbą.

Viena dizainerė pasidžiaugė, kad pagaliau gali įgyvendinti savo kūrybines mintis, neribojama jokių technologinių kliūčių. Tad norėčiau manyti, kad savo klientams aš ne parduodu spaudos ant tekstilės paslaugą, o suteikiu laisvę kurti.

Maloniausia spausdinti tiems klientams, kurie taip pat dirba atsakingai, skaidriai, naudoja ir vertina natūralias žaliavas, tausoja gamtą ir skatina kitus taip daryti. Visi mano klientai trokšta išskirtinumo, tad ir jų visų produktai – išskirtiniai, kiekvieną kartą sukeliantys nusistebėjimą, kaip jie tai sugalvojo (šypsosi).

Kiek žinau, neapsiribojate vien Lietuvos rinka…

Taip, didelė dalis klientų – iš JAV, o neseniai didelį bambukinio audinio gabalą su autorinių klientės piešinių spauda išsiunčiau į Izraelį.

Su kolegėmis sukurtą vaikams ir jaunimui skirtų drabužių kolekciją „Vitality“ pristatėte „Kūrybos podiumo“ renginyje. Ar daug bemiegių naktų, kūrybinių ieškojimų pareikalavo ši kolekcija? Ar ji Jums pirmoji? Galbūt ją įkvėpė Jūsų pačios vaikai?

„Vitality“ koncepciją, padedamos dėstytojų Eglės Mackevičienės ir Ingridos Balynaitės, sugalvojome su grupės kolegėmis Jolanta Kondratiene ir Dalia Sedlevičiene. Kolekcija alsuoja hygge konceptualia filosofija. Hygge padeda jaustis dėkingam už kiekvieną dieną, nes tai yra menas mėgautis paprastais malonumais, mokėjimas džiaugtis akimirka, įžvelgti tai, kas geriausia, mąstyti pozityviai. Hygge – tai būdas būti su tais, kuriuos myli, tai grožio, skonio, kvapų harmonija, siekis suplanuoti ir išsaugoti laimę, tai svajonė, pakelianti virš debesų! Kolekcijoje, kaip ir, ko gero, mūsų pačių gyvenime, šeima atlieka didžiulį vaidmenį. Norėjome parodyti, kaip šeima ir brolių / seserų bendrystė yra svarbu einant per gyvenimą, ruošiantis didžiajam skrydžiui.

Kolekcijos kūrimas tikrai pareikalavo bemiegių naktų, užimtų savaitgalių ir kūrybinių ieškojimų! Mums visoms ši kolekcija pirmoji, tačiau, atsižvelgdamos į trūkumus, jau pradedame galvoti ir apie kitas (šypsosi). Vaikų mūsų aplinkoje daug, tad, ko gero, labai natūralu, kad jie tapo kolekcijos modeliais.

Daug žmonių norėtų turėti savo verslą, tačiau nepasitiki savo jėgomis, stokoja žinių ar bijo atsakomybės. Kokie, Jūsų manymu, yra esminiai verslaus žmogaus bruožai?

Kaip ir minėjau, trūkstamas žinias visada galima įgyti, o atsakomybę – išsiugdyti. Nepasitikint savo jėgomis, galima tartis su reikiamų sričių specialistais, kurie patartų, ką daryti su turima verslo idėja, kaip ją geriausiai vystyti.

Nemanau, kad versle svarbūs kokie nors specifiniai, neva verslininko, bruožai. Tikiu, kad sėkmingo verslo formulėje lemiama konstanta – nuoširdumas: reikia nuoširdžiai tikėti savo idėja, nuoširdžiai bendrauti su klientais, tiekėjais, partneriais. O svarbiausia – būti nuoširdžiam ir atviram sau pačiam: pripažinti klaidas, prisiimti atsakomybę. Negalvoti apie pelną, kaip apie pagrindinį tikslą. Kai bendrauju su klientu, aš bendrauju su žmogumi, o ne su tais pinigais, kuriuos jis man atneš. Mano tikslas – ne pelningas klientas, o pastovus partneris. Be abejo, skaičiuoju savikainą, planuoju biudžetą, tačiau toli gražu neužsidedu to dažnai rekomenduojamo 300 % antkainio.

Kokios svajonės ar lūkesčiai Jus veda į priekį?

Šiuolaikinis žmogus trokšta išskirtinumo. Pirmiausia tai perteikiama per aprangą („pagal rūbą pasitinka…“). Noriu populiarinti idėją, kad visi gali susikurti ir nešioti savo raštą, mielą nuotrauką, mėgstamą iliustraciją ar pan. Tai buvo įmanoma ir iki šiol (pasitelkus transferinę ar tiesioginę spaudą), tačiau siekiu tai dar plačiau paskleisti. Norimam produktui susikurti nereikia fabrikų ar didelių išlaidų.

Taip pat manau, kad nuoširdus bendravimas ir tvarus bei draugiškas aplinkai verslas turi šviesią ateitį. Tai mane labai motyvuoja, o susitikimai su panašiai mąstančiais klientais ar verslininkais be galo įkvepia!

Ačiū už pokalbį!

Inga Nanartonytė, lietuve.lt

Fotografai: Gerda Žemaitytė, Donatas Zaščiurinskas

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top