Pradinis / Žmonės / Šokių trenerė Kristina Burneikienė: „Noriu kurti, siekti ir ugdyti jaunuosius talentus savo šalyje“

Šokių trenerė Kristina Burneikienė: „Noriu kurti, siekti ir ugdyti jaunuosius talentus savo šalyje“

Vieni savojo kelio ieško ilgus dešimtmečius, kiti kelrodį atranda dar vaikystėje. Daugiau nei 20 metų šokio patirtį sukaupusios Kristinos Burneikienės aistra šokiui neblėsta iki šiol. Anksčiau pati garsinusi Lietuvą tarptautiniuose konkursuose, dabar ji padeda atsiskleisti jauniems mūsų šalies talentams, veda juos į pergales ir vidinius laimėjimus. Per gyvenimą su šypsena keliaujanti moteris neslepia – jaučiasi laiminga gyvendama bei kurdama Lietuvoje, siekdama čia savo tikslų ir stengdamasi toliau nuolat tobulėti ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo mokinių.

Kristina – ne tik choreografė, vaikų šokių trenerė ir šokių mokyklos „AK dance studio“ įkūrėja, merginų šokių grupės „Girls Only“ vadovė, bet ir atsidavusi dviejų vaikų mama, kurios nuomone, sąvokos „motinystė“ ir „karjera“ visiškai neprieštarauja viena kitai. Priešingai – svarbiausias jos jėgų ir pakylėtumo šaltinis dabar yra šeima. „Teigiama energija namuose leidžia kalnus nuversti“, – savo energijos šaltinius atskleidžia nepaliaujamu pozityvumu ir meile gyvenimui žavinti veikli moteris.

Kristina, kada ir kaip prasidėjo Jūsų, kaip šokėjos, karjera?

Mano, kaip mažosios šokėjos, karjera prasidėjo nuo ketverių metukų, kada pradėjau lankyti baleto pamokas Kauno muzikiniame teatre. Šokdavau spektakliuose ir spektakliukuose, atlikdama vaikų vaidmenis. Vėliau atradau modernaus šokio laisvę ir pažinau klasikinę muziką, teko šokti kolektyvuose „Releve“, „Aura“, „Fluidus“. Po labai ilgo tarpo, jau paauglystėje, atsirado gatvės šokiai ir sceniniai šou pasirodymai, vėliau sudomino „go go“ stilius – jis iki šiol išliko labai populiarus. Aišku, ragavau ir skanios duonos – būti grupėje, šokti, dainuoti, įrašinėti dainas.

Aukščiausiu savo, kaip šokėjos, karjeros laipteliu laikau pasiektus rezultatus. Tai – Pasaulio hiphopo čempionate solo kategorijoje užimta 12 vieta (prieš 14 metų; tuo metu tai buvo aukščiausia Lietuvos atstovo pasiekta pozicija šiame čempionate) ir pasirodymai su didžėjumi Arminu van Buurenu jo pasauliniame ture „Mirage“. Su šiuo turu apkeliavome daugybę šalių – nuo Rusijos, Olandijos iki Argentinos ir Australijos. Tokios žvaigždės, kaip Sophie Ellis-Bextor, Nadia Ali, Christianas Burnsas paliko pačius nuostabiausius, šilčiausius prisiminimus mano karjeroje.

Šios patirties pavydėtų daugybė šokėjų. Kokios dar patirtys Jums yra neįkainojamos?

Dainavimas ir šokimas grupėse „FLEX“ ir „F.U. Angels“ buvo didžiuliai iššūkiai. Šokis ir vaidinimas šokio spektaklyje „Privataus seklio istorija“ buvo nauja ir neįkainojama sceninė patirtis.

Studijavote mados dizainą, tačiau aistra šokiui buvo stipresnė?

Taip, esu baigusi drabužių dizainą. Nors kol kas man tai tėra maloni ir leidžianti atsipalaiduoti veikla, tačiau diplomo tikrai „nedžiaunu“ į spintą, nes pradėti kurti grožį nešiojamąja išraiška yra mano maža svajonė. Viskam turi ateiti laikas.

Kuo Jūsų širdį palenkė gatvės šokiai? Kaip manote, kodėl jie tokie populiarūs tarp dabartinio jaunimo? Galbūt merginos juos dažniau renkasi nei vaikinai?

Gatvės šokis Lietuvoje po truputį evoliucionavo ir tik prieš kelerius metus tapo tuo tikruoju, panašiuoju į pasaulyje šokamą hiphopą. Labai džiaugiuosi, kad mes, maža šalis, jau esame pastebimi pasaulio rinkoje.

Kodėl populiaru? Todėl, kad tai laisvė – judesio laisvė be įsipareigojimų ir apribojimų. Aš galiu šokti ir nesilaikyti jokių taisyklių, kurti savo judesius ir skatinti fantaziją veržtis į šokį. Prie šių šokių populiarėjimo prisideda ir pasaulinės muzikos tendencijos – didelė dalis leidžiamos muzikos yra ritmenbliuzo, hiphopo stiliaus.

Merginos drąsesnės ir dažniau kovoja su „negaliu“ negu vyrukai, bet pastarųjų mes irgi jau turime tikrai nemažai Lietuvos šokių pasaulyje.

Ar Jūsų mokomų vaikų laimėjimai Jums tokie pat svarbūs kaip asmeniniai? Galbūt galite paminėti reikšmingiausius?

Iš tiesų šiuo metu mano gyvenime labai svarbią vietą užima mokiniai – daug stengiuosi dėl vaikų, jų pasirodymų ir pergalių. O pergalės yra reikšmingos visos, svarbu, kad vaikų akys spindėtų, – man tai didžiausias atlygis.

Šį sezoną pradėjome užimdami dvi pirmas ir dvi antras vietas. Tai yra tikrai puikūs rezultatai, turint omenyje tai, kad tarpusavyje konkuruoja 10–15 komandų.

Ne tik mokote šokti vaikus, bet ir esate merginų šokių grupės „Girls Only“ vadovė. Kaip kilo toks sumanymas ir kaip atsirinkote savo komandą?

Taip, „Girls Only“ yra vienas stipriausių mano projektų. Jis turi tęstinumą ir šiuo metu šoka jau ketvirta merginų karta. Sumanymas kilo tuo metu, kai įkūriau savo šokių mokyklą „AK dance studio“. Aplinkui buvo tiek gražių šokėjų, kad mus vis kviesdavo šokti kažkur su kažkuo. Taip savaime išryškėjo geriausios ir aš jas subūriau – taip ir gimė „Girls Only“.

Ar esate griežta vadovė ir mokytoja? Kokiais principais vadovaujatės savo darbe?

Na manau, kad esu gana griežta. Aš turiu savo reikalavimus, myliu, bet spaudžiu. Kodėl? Nes šiuolaikinė rinka negailestinga ir scenos žmogus turi būti pasiruošęs viskam, atrodyti puikiai, mokėti laviruoti bet kokioje situacijoje, prisitaikyti, riboti neigiamus charakterio bruožus ir, svarbiausia, norėti daryti tai, ką daro. Merginų, kurios neturi noro, pas mane nėra.

Kartu esate ir choreografė, ir grupės vadybininkė, ir sceninių rūbų kūrėja… Kuo reikėtų papildyti Jūsų veiklų sąrašą?

Na šiuo metu ir nuostabios muzikinės idėjos kūrėja… Tai staigmena, kuri išpildys dar vieną mano ir merginų norą.

Dažnai girdime sakant, kad išmokti šokti gali kiekvienas. Ar pritariate?

Taip, tik tam reikia noro, o visa kita – tik žingsniukai ir gera muzika.

Ką patartumėte jaunimui, svajojančiam apie šokėjo karjerą?

Puiku, kada pradedam? (šypsosi) Patarimas vienas – tik pirmyn. Aišku, reikės daug užsispyrimo, tikėjimo savimi ir ilgų valandų šokių salėje.

Anksčiau buvote minėjusi, kad šokėjai Lietuvoje yra nepakankamai vertinami (bent jau lyginant su dainininkais). Kaip manote, kodėl? Galbūt pastebite, ar situacija keičiasi?

Mažas kraštas, mažos ir taisyklės. Antroje eilėje dažniausiai būni nepastebimas, o kur būna šokėjai?.. antroje eilėje. Todėl žiūrovai menkai pažįsta ir vertina šokėjus, nors jie labai dažnoje situacijoje gelbėja visą scenografiją ir patį vokalistą. Akis draskantis pavyzdys buvo, kai WOD („World of dance“) laimėjo lietuvių šokėjų komanda, kuri turėjo teisę atstovauti Lietuvai pasauliniame šou – varžybose JAV – ir pritrūkus finansų nepadėjo niekas – nei straipsniai, nei begalinis noras parodyti pasauliui, kas mes. Platformos šokių konkursams Lietuvoje nėra, ji po truputį išnyko, o štai užsienio laidų pagrindiniai reitingai yra ne tik iš muzikinių dainavimo projektų, bet ir iš šokių projektų („You think you can dance“, „Tancy“ ir panašaus pobūdžio).

Kaip susikirto Jūsų su dabartiniu vyru keliai? Kas Jus sužavėjo?

Mes abu – sporto žmonės, likimas pats suvedė mus į tą pačią kelio juostą… Jis – karatė sporto atstovas, jo tvirtybė ir saugumo jausmas mane iškart sužavėjo.

Ar pagausėjus šeimai nesinorėjo ilgesnį laiką save „pristabdyti“, pailsėti nuo šokių pasaulio? Ką Jums reiškia darbas?

Esu veikli moteris, todėl sėdėti namuose man tiesiog neišėjo nei sulaukus pirmojo, nei antrojo vaikelio. Tempas auginant vaikus pirmuosius metus nebuvo toks intensyvus, kaip dabar, bet man netrukdė nei maitinimai kas tris valandas, nei vežimukas, vaikučiai visada visur keliaudavo su manimi – ir į darbus, ir į filmavimus, ir į fotosesijas, treniruotes. Aš tokia esu – nieko nenoriu praleisti ir gebu viską sudėlioti pakeliui. Darbas man – galimybė būti tvirtai stovinčia moterimi.

Manau, kad rodote užkrečiantį pozityvumo ir meilės gyvenimui pavyzdį. Kas yra svarbiausi Jūsų gyvenimo prieskoniai, įkvėpimo ir jėgų šaltinis?

Aistra viskam, ką tik darau, – ar tai būtų mano nauja pasiūta suknelė, ar pastatyta choreografija, ar lazanija, kurią taip mėgstu gaminti.

Šiuo metu svarbiausias mano jėgų ir pakylėtumo šaltinis yra mano šeima, mano tvirtovė. Mano stiprybės ir noro eiti pirmyn šaltinis – dvi mažos šypsenėlės ir tvirti vyro pečiai. Teigiama energija namuose leidžia kalnus nuversti.

Ko palinkėtumėte Lietuvos moterims?

Tavo laikas tikrai ateis!!! Viskam yra pirmas kartas – jeigu neleisite sau pabandyti, niekada nesužinosite, kaip galėjo būti.

Ačiū už pokalbį.

„Lietuvės“ redakcija

Nuotraukos iš Kristinos Burneikienės asmeninio archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top