Pradinis / Žmonės / Tiltus tarp Lietuvos ir pasaulio lietuvių tiesianti K.Stankutė-Jaščemskienė: „Kiekvienas galime prisidėti prie šalies pažangos“

Tiltus tarp Lietuvos ir pasaulio lietuvių tiesianti K.Stankutė-Jaščemskienė: „Kiekvienas galime prisidėti prie šalies pažangos“

Kotryna Stankutė-Jaščemskienė – itin kūrybinga, veikli ir iniciatyvi asmenybė, kurios karjeros kelias, galima sakyti, prasidėjo dar net nebaigus mokslų – studijų metais savanoriaujant ir taip įgyjant neįkainojamos patirties, ugdant lyderės savybes. Visa tai ne tik labai pravertė dirbant prie įvairių projektų Azijos šalyse, bet ir šiuo metu padeda siekti ambicingų „Global Lithuanian Leaders“ tikslų. Šiam tarptautiniam tinklui, vienijančiam įvairių sričių lietuvių profesionalus pasaulyje, vadovaujanti Kotryna nė kiek nesigaili dėl sprendimo sugrįžti į gimtąją šalį. „Po trejų metų, praleistų Azijoje, tarsi atradau Lietuvą iš naujo. Buvo labai gera sugrįžti. Jau ketvirtus metus čia dirbu savo svajonių darbą“, – džiaugiasi lietuvė, kuriai teko gyventi Malaizijoje, Kambodžoje ir Singapūre.

Kotryna Stankutė-Jaščemskienė. Remio Ščerbausko nuotr.

Kotryna, nemažą Jūsų gyvenimo dalį dar mokantis užėmė savanoriška veikla. Kodėl Jums to reikėjo?  

Taip, studijuodama buvau įsitraukusi į keletą įdomių projektų ir organizacijų. Viena iš jų – jaunimo organizacija AIESEC, kuri man davė daug patirties, įgūdžių ir, svarbiausia – draugų. Su dauguma jų ir šiandien, prabėgus 10 metų, esame labai artimi. Aš tikiu, kad savanoriška veikla yra vienas geriausių visuomenę „suklijuojančių“ klijų. Ši veikla moksleiviams ir studentams suteikia galimybę gauti organizacinės, lyderystės patirties, dovanojant savo laiką sukaupti tvirtų kontaktų bagažą. Kitaip tariant, savanoriaudamas ne tik įgyji asmeninių įgūdžių dar prieš įsiliedamas į darbo rinką, bet ir kuri vertingų asmeninių kontaktų tinklą. O tai yra didžiausias, neatimamas turtas. Todėl jei tik turiu galimybę kalbėtis su studentais ir moksleiviais, mano pagrindinė žinutė būna: „Kurkite savo tinklą jau šiandien.“ Jaunus žmones skatinu dalyvauti nevyriausybinių jaunimo organizacijų veikloje ir būti iniciatyvius.

Studijų metais jaunimo organizacijoje AIESEC sutikti draugai šiandien vadovauja įmonėms, kuria pasaulyje sėkmingus startuolius, eina atsakingas pareigas. Šie šilti ryšiai man ypač vertingi „Global Lithuanian Leaders“ veikloje ar tiesiog keliaujant į svečias šalis, kur labai dažnai randu draugų, galinčių aprodyti miestą.

Manau, kad asmeninis kontaktų tinklas visada buvo ir bus viena svarbiausių karjeros ar verslo sėkmės recepto sudedamųjų dalių.

Baigėte kultūros vadybos studijas. Kaip dar studijuodama įsivaizdavote savo ateitį, darbą?

Įsivaizdavau savo gyvenimą, neatsiejamą nuo judėjimo ir darbo su žmonėmis. Kultūra visuomet liks mano gyvenimo dalimi, nes mano tėtis tapytojas, bet pasukau šiek tiek į platesnę visuomeninę sritį. Dar studijuodama galvojau apie darbo, kurį dirbsiu, pobūdį, aplinką, jausmą, o ne apie konkrečią įmonę ar organizaciją. Svarbiausi elementai man jau tada buvo bendravimas su žmonėmis, jų jungimas siekti bendro didesnio tikslo, renginiai ir prasminga veikla, kurianti teigiamą pokytį mūsų aplinkoje. Skamba idealistiškai, bet kažkaip taip išėjo (šypsosi – red. past.).

Stažavotės Malaizijoje, Kambodžoje, o vėliau dirbote Singapūre. Ne visi išdrįstų vykti į tokias tolimas (ne tik atstumo požiūriu) šalis. Kokie motyvai ten vedė Jus?

Ketverius metus (studijų metu) buvau AIESEC narė. Viena iš pagrindinių šios organizacijos veiklų – tarptautinės jaunimo stažuotės visame pasaulyje, nes tik per tarptautinę patirtį mes galime tapti atviresni, gauti įdomios požiūrį ir asmenybę tobulinančios patirties ir grįžę į savo šalį prisidėti prie teigiamų pokyčių joje. Tai labai graži idėja, kuria tiki visi organizacijos nariai skirtingose pasaulio šalyse. Tad tikėjau ir aš bei ruošiausi baigusi mokslus pasisemti tos tarptautinės gyvenimo ir darbo patirties. Nebuvau labai daug važinėjusi po užsienį, tad nusprendžiau, kad jei jau važiuoti, tai į tolimą ir egzotišką šalį. Pamenu, tada rinkausi tarp stažuotės Austrijoje ir Malaizijoje. Tėvams labiau prie širdies buvo artimesnė šalis, bet labai neprieštaravo mano sprendimui, nes, matyt, nujautė, kad tai bus viena nuostabiausių mano gyvenimo kelionių. Tad iš esmės taip toli keliauti paskatino nuotykių ir egzotikos troškimas. Ir šis pasirinkimas pasiteisino.

Singapūrą rinkausi, nes metų Malaizijoje neužteko priragauti nuostabiosios Azijos, – nusprendžiau grįžti. Šį kartą jau į dar labiau išsivysčiusią ir daugelį Europos valstybių lenkiančią šalį.

Kiek laiko praleidote ir kokios patirties įgijote šiose Azijos šalyse?

Azijoje praleidau trejus metus. Per tą laiką pavyko apkeliauti didžiąją dalį tame pusrutulyje esančių šalių. Tad vien kelionės ir kultūrų pažinimas, gamtos stebuklų tyrinėjimas davė labai daug mano pasaulio suvokimui, požiūrio ir asmenybės formavimuisi. Malaizijoje mano darbas buvo susijęs su studentų iš Baltijos regiono pritraukimu. Rezultatas – kiekvienais metais iki šiol lietuviais pasipildančios studijų programos, nes universitetas jau tapo žinomesnis mūsų jaunimui, yra daug gerų atsiliepimų.

Singapūre darbavausi Azijos ir Europos fonde, komunikacijos skyriuje. Buvo be galo įdomu pasimatuoti komunikacijos specialisto vaidmenį, prisidėti prie šios organizacijos tikslo artinti Europą su Azija siekimo. Turėjau ir keletą man priskirtų projektų (pvz., trumpametražių Azijos ir Europos filmų konkursas ar lyderiaujančių Azijos ir Europos žiniasklaidos priemonių redaktorių forumas apie finansų krizę). Išties labai įdomi ir vertinga profesinė patirtis.

Kokių įspūdžių paliko pačios šalys?

Azijoje patekau į skirtingų kultūrų katilą, sutikau daugybę nuostabių žmonių, o gamtos stebuklai tiesiog kerėjo. Juokaudama sakau, kad gyvenimo, studijų ar darbo patirtis užsienyje „atveria dėžę“ mūsų galvose. Pasaulio pažinimas iš arti mus daro atviresnius, keičia pasaulėžiūrą, priverčia suabejoti senomis tiesomis ir laužo stereotipus.

Prie ko buvo sunkiausia prisitaikyti?

Nebuvo tokių dalykų (šypsosi – red. past.). Gal tik prie atstumo nuo namų ir mylimos šeimos bei draugų.

Ar manote, kad svetur įgyta patirtis atveria kur kas daugiau durų siekiant karjeros? Kaip apibūdintumėte, kas Jums yra sėkminga karjera?

Tarptautinė patirtis nebūtinai yra pranašesnė už įgytą savo šalyje. Tikriausiai svarbiausia yra kokybė, atsakomybė, kurią turėjai, ir rezultatai, kuriuos pasiekei. Tai yra esminiai dalykai. Jei gyvenote užsienyje ir pasiekėte gerų veiklos rezultatų – tai puikus derinys.

Kalbant apie karjerą, šiais laikais ji suprantama įvairiai: viena karta gali ją suvokti kaip kelią, nueitą nuo praktikanto įmonėje iki jos vadovo, kita – kaip vis daugiau atsakomybės reikalaujančių darbų gavimą, dar kita – kaip tobulėjimą savo profesinėje srityje siekiant būti geriausiu ir daugiausia uždirbančiu specialistu. Kitiems tai galbūt savo verslo ar daug verslų, startuolių sukūrimas. Tikriausiai esminiai elementai – žinios, įgūdžiai, kontaktai, pripažinimą ir sėkmę įrodančios pajamos arba žinomumas visuomenėje, įtaką daranti svari nuomonė.

Kas paskatino po dvejų metų darbo Singapūre grįžti į Lietuvą? Ar čia jaučiatės reikalingesnė? Kodėl?

Pasiilgau šeimos ir draugų. Su vyru svarstėme, ar keliauti į Australiją (dar toliau), ar visgi grįžti pagyventi Lietuvoje. Laimėjo gimtoji šalis. Tarptautinė patirtis padeda pamatyti Lietuvą iš kitos pusės ir… priverčia ilgėtis. Po trejų metų, praleistų Malaizijoje ir Singapūre, man Lietuva tapo atradimu. Buvo labai gera grįžti namo. Šis malonus jausmas išlieka ir šiandien, nes žinau, kaip gyvena kita pasaulio dalis ir kad čia esame sukūrę labai daug. Žinoma, yra kur stiebtis ir veikti efektyviau, būti imlesniems pokyčiams.

Remio Ščerbausko nuotr.

Kaip įsitraukėte į lietuvių profesionalų tinklą „Global Lithuanian Leaders“?

Grįžusi keletą mėnesių dairiausi, kas ką įdomaus ir prasmingo veikia Lietuvoje, daug skaičiau ir vaikščiojau į įvairius renginius. Man buvo svarbu atrasti darbą, susijusį su tarptautiškumu, žmonėmis ir prasmingais projektais. Viename iš renginių, kuriame sutikau savanoriauti, – „LOGIN Startup Fair“ – sutikau Lietuvoje puikiai žinomą verslininką ir visuomenininką Vladą Lašą. Jam prisistačiau ir papasakojau, ko ieškau, o jis man pasiūlė ateiti į pokalbį dėl „Global Lithuanian Leaders“ vadovės pozicijos. Nustebau ir labai apsidžiaugiau, nes buvau girdėjusi apie šį profesionalų tinklą. Tuometinė vadovė Dalia Venslovaitė-Petkevičienė ieškojo pamainos, nes ruošėsi motinystės atostogų. Darbo pokalbis puikiai pasisekė, ir šiandien aš jau ketvirtus metus dirbu savo svajonių darbą – jungti žmones.

Kaip įvardytumėte šio tinklo misiją ir vertę Lietuvai (kaip tai veikia)?

Kiekvienam iš mūsų labai svarbus asmeninis kontaktų tinklas. Tai dažnai lemia mūsų sėkmę darbuose, karjeroje, versle, moksle, iš jo gauname žinių, patarimų, rekomendacijų, palaikymą. Šaliai taip pat labai svarbu turėti savą palaikymo tinklą pasaulyje. Tad būtent „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) tikslas ir yra atrasti po pasaulį pasklidusius lietuvių kilmės profesionalus ir pakviesti prisidėti prie mūsų šalies augimo bei sėkmės. Jau daugiau nei 1000 tinkle užsiregistravusių narių iš 45 šalių kviečiame skirti savo laiko neatlygintinai patarti Lietuvos eksportuotojams, verslininkams, padėti pritraukti užsienio investicijų, turistų, tapti mentoriais jaunimui ar dėstytojais universitetuose arba tiesiog savo darbais garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

Tad jei užsienyje gimęs ar gyvenantis lietuvis užsiregistruoja GLL puslapyje, mes iškart klausiame, kas jam įdomu ir ką, kai turės laiko, norėtų nuveikti, kad prisidėtų prie mūsų šalies stiprinimo. Kai kurie pasirenka dalyvauti GLL programoje „Patarėjai verslui“ ir patarti Lietuvos verslininkams, kaip savo kokybiškas paslaugas pasiūlyti tam tikrai užsienio šaliai; kiti tampa jaunimo mentoriais profesinės karjeros klausimais; treti pasirenka atvykti ir bent trumpam dėstyti Lietuvos universitetuose ar savo žiniomis pasidalyti konferencijose.

Lietuva turi jau bent 10 rimtų sėkmės istorijų, kaip pasaulio lietuviai į Lietuvą už rankos atsivedė tarptautinį investuotoją. Pavyzdžiui, Gint Baukus, JAV lietuvis, kuris prieš 6 metus dirbo žmogiškųjų išteklių viceprezidentu „Western Union“ (WU) JAV, buvo mūsų ambasadorius, padėjęs įtikinti vadovybę WU padalinį steigti Vilniuje, ne Varšuvoje. Žinoma, prie to dirbo visa Lietuvos komanda su „Investuok Lietuvoje“ priešakyje, bet jis buvo tas arčiausiai sprendimų priėmėjų esantis žmogus, kuris padėjo apsispręsti. Šiandien WU Vilniuje sukūrusi 2000 gerai mokamų darbo vietų. Arba Marius Dundulis po sėkmingos karjeros „Euromonitor International“ (Jungtinėje Karalystėje) norėjo grįžti į Lietuvą, tad vadovai nenorėdami jo prarasti ir vertindami lietuvių darbštumą Mariaus paprašė padalinį atidaryti Vilniuje. Šiandien čia dirba beveik 200 lietuvių ir užsieniečių. Ir tai tik dvi iš įspūdingų istorijų. Kiekvienas galime būti savo šalies ambasadoriumi ir padėti stiprinti ekonomiką.

Kokie esminiai Jūsų uždaviniai?

Mano darbas yra siekti užsibrėžtų metinių GLL tikslų – pritraukti naujų narių, kurti programas ir renginius, kuriuose jie bendrautų, suorganizuoti „Globalios Lietuvos apdovanojimus“ ir Profesionalų forumą, nuolat ieškoti rėmėjų organizacijai išlaikyti, kurti tarptautinių profesionalų ryšį su Lietuvos vyriausybe, koordinuoti savanorių komandą, kuruoti komunikaciją apie nuveiktus darbus ir narių istorijas.

Vienas iš mano pačios sukurtų šaliai svarbių projektų – „Talentai Lietuvai“. Prieš dvejus metus pradėta vykdyti programa siekiama paskatinti studijas užsienyje jau baigusius lietuvius grįžti ir pradėti karjerą mūsų šalyje lyderiaujančiose įmonėse. Tokių Lietuvoje karjeros kelią pradėti panorusių ir įmonių atrinktų dalyvių turime jau daugiau nei 50. Didžioji dauguma jų liko čia dirbti ir yra labai patenkinti. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie galimybių lietuviams grįžti sukūrimo.

Ką Jums pačiai davė ši veikla? Kas Jus įkvepia?

Įkvepia žmonės, kuriuos sutinku, nes kaskart atrandu vis nuostabesnių lietuvių, darančių fantastinius dalykus, kuriančių, pirmaujančių, bet kad ir kur būtų pasaulyje, norinčių kažką naudingo nuveikti savo Lietuvai, prisidėti prie jos kūrimo. Tad noras juos jungti su mūsų šalimi, padėti įprasminti jų žinias, sudaryti sąlygas dalytis patirtimi su Lietuvos verslo, mokslo ar viešojo sektoriaus srityje dirbančiais tautiečiais yra tai, kas veda pirmyn. Globalios, glaudžiai bendraujančios ir, kad ir kur būtų, savo šalį kuriančios tautos vizija yra vienas didžiausių motyvacijos šaltinių.

Ką norėtumėte pasakyti užsienio lietuviams, kurie nedrįsta įsitraukti į „Global Lithuanian Leaders“ tinklą, nors turi itin vertingos patirties, ryšių ir t. t.?

Pirmiausia paklausčiau, kodėl nedrįsta. Viena priežastis – laiko stygius, kita – gąsdina mūsų pavadinimas (juokiasi – red. past.). O jei rimtai, jei dar neturėjote laiko dėl įtemptos karjeros ar pagausėjusios šeimos, mes jūsų lauksime. Juk ateina tas laikas, kai pritrūksta prasmės kasdienybėje, norisi duoti, pasidalyti, patarti, kažką pakeisti. „Global Lithuanian Leaders“ tam ir sukurta kaip atvira ir kviečianti prisidėti platforma.

Dėkoju už pokalbį.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš asmeninio Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top