Pradinis / Šeima ir sveikata / Ar keičiasi vertybiniai prioritetai lietuvio sąmonėje ir kaip tai gali padėti kovoje su koronavirusu?

Ar keičiasi vertybiniai prioritetai lietuvio sąmonėje ir kaip tai gali padėti kovoje su koronavirusu?

Saugumas, sveikata, šeima, visuomenės stabilumas, augantis gyvenimo stimulas, drąsa ir vertybės – KTU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kaip keitėsi mūsų šalies piliečių universaliosios vertybės Lietuvoje 1997–2018 metais.

Pixabay nuotr.

Kaip teigia projekto tyrėja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) fakulteto profesorė Vilmantė Liubinienė, pasaulio vertybių sistemos tyrimai pradėti atlikti 1981 metais, kai Ronaldas Inglehartas, Mičigano universiteto profesorius, kartu su Europos mokslininkų grupe ėmėsi iniciatyvos sujungti ir plėsti pasaulinį universaliųjų vertybių tyrėjų tinklą.

„Šiandien šis tinklas jungia šimtus mokslininkų iš daugiau nei 100 šalių. Nuo 1997 metų universaliųjų vertybių tyrimai atliekami ir Lietuvoje. Šie tyrimai padeda atskleisti ne vien vertybinius prioritetus, bet ir socialinius, ekonominius bei kultūrinius skirtumus tarp šalių“, – sako ji.

Būtent profesorė V. Liubinienė buvo pirmoji mokslininkė, kuri atliko 56 universaliųjų vertybių, sugrupuotų į 11 grupių,  tyrimą Lietuvoje.

Pasak jos, gauti rezultatai leidžia apibendrinti, kad svarbiausia vertybė Lietuvoje per visą analizuojamą laikotarpį yra saugumas. Be šios vertybės, į saugumo vertybės grupę, patenka ir  pavienės vertybės: sveikata, šeimos saugumas ir visuomenės stabilumas. Šios vertybės yra labiausiai vertinamos per visus tyrimo metus.  

„Respondentai, 2018 metų duomenimis, vieningai sutaria, kad svarbiausia vertybė yra sveikata, antroje pagal svarbą vietoje – šeimos saugumas. Tai ypač svarbios vertybės šiuo laikotarpiu, tikėtinai padėsiančios kovoje su Covid-19“, – sako mokslininkė.

Lietuviai drąsėja

„Didžiausi pokyčiai pastebimi aktyvumo vertybių grupėje, kuri apima gyvenimo stimulą bei įvairovę ir drąsą. Jo svarba išaugo keturiomis pozicijomis. Tikslo siekimo svarba – įtakingumas, sėkmė, sugebėjimai ir kt. – sumažėjo, o hedonizmo – gyvenimiškų malonumų siekimo – svarba  išaugo trimis pozicijomis lyginant 2018 m. ir 1997 m. rezultatus“, – sako V. Liubinienė.

Jos teigimu, taip pat pastebėta, kad konformizmas (pagarba tėvams, klusnumas, mandagumas) ir dvasingumas (vidinė harmonija, dvasingas ir prasmingas gyvenimas) pradėti vertinti mažiau.

„Gyvenimo džiaugsmai plačiąja prasme tapo lietuviams svarbesni, o dvasingumo ir prasmingo gyvenimo svarba sumažėjo. Beje, tradiciškumas Lietuvoje buvo vertinamas mažiausiai per visą tirtą laikotarpį“, – pasakoja mokslininkė.

Svarbiausias vaidmuo – visuomenei

Tyrimą kartu atlikusi KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė pastebi, kad šiandien, gyvenant karantino sąlygomis, neretai kyla klausimas, ar vertybės gali padėti kovojant su koronavirusu. Jos teigimu, tam įtakos turi daug faktorių, tokių kaip vyriausybių politiniai sprendimai, valstybės santvarka, sveikatos sistemos pajėgumas.

Vis dėlto, jos teigimu, karantino metu labai svarbų vaidmenį atlieka visuomenė. O jos elgesys gali būti siejamas su kultūra ir vertybėmis.

„Pavyzdžiui, vienas garsiausių šalių kultūros tyrėjų Geertas Hofstede kaip vieną kultūros vertinimo dimensijų išskyrė neapibrėžtumo vengimą. Ši dimensija atskleidžia žmonių išgyvenamos grėsmės susiklosčius neaiškioms, iššūkių keliančioms situacijoms laipsnį“, – sako mokslininkė.

Ji siūlo apžvelgti kitų šalių pavyzdžius. Pavyzdžiui, Japonijoje pirmasis Covid-19 atvejis užfiksuotas sausio 14 d. ir iki dabar susirgimų skaičius dar nesiekia 6000. Japonija pagal neapibrėžtumo vengimą lyderiauja pasaulyje.

„Neapibrėžtumas ir netikrumas vertinamas kaip grėsmė, kurią reikia įveikti. Japonijai nuolat gresia stichinės nelaimės dėl žemės drebėjimų ar cunamių. Tokiomis aplinkybėmis japonai išmoko pasiruošti bet kokiai netikėtai situacijai. Tai taikoma ne tik ekstremaliųjų situacijų valdymo planui ir atsargumo priemonėms staigių stichinių nelaimių atvejais, bet ir kitose gyvenimo srityse“, – pasakoja V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

Jos teigimu, aukšto neapibrėžtumo vengimo šalyse, tokiose kaip Japonija, saugumas yra svarbus individualios motyvacijos elementas. Čia egzistuoja giežtos taisyklės ir piliečiai jų laikosi. Saugantis įvairių infekcijų ir užteršto oro, Japonijoje net nesant užkrato grėsmės dažnai nešiojamos apsauginės kaukės.

Italija ir Ispanija ne visada laikosi taisyklių

Italijoje ir Ispanijoje, kurios lyderiauja pagal Covid-19 susirgimus, neapibrėžtumo dimensija taip pat ganėtinai aukšta.

„Tose šalyse žmonės mėgsta turėti taisykles, tačiau jų yra labai daug ir jos sukelia dviprasmiškas ir neapibrėžtas situacijas. Dėl to gyventojai patiria didelį stresą, nerimą ir… ne visada laikosi taisyklių. Be to, šiose šalyse labai daug imigrantų ir pabėgėlių, kurių vertybės skiriasi nuo vietinių ir kurie nesilaiko bendruomeninių taisyklių“, – pasakoja KTU mokslininkė.

Jos teigimu, tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė ir JAV pasižymi žemu neapibrėžtumo vengimu ir joms būdingas tikėjimas savimi ir savo sugebėjimais valdyti gyvenimą.

„Tai akivaizdžiai galėjome matyti iš šių šalių lyderių elgesio pandemijos pradžioje. Deja, toks elgesys turėjo įtakos, kad JAV šiuo metu viruso skaičiai kol kas drastiškai auga. Jungtinėje Karalystėje užsikrėtusiųjų skaičius taip pat auga milžiniškais tempais“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

O kokie mes?

Pasak mokslininkės, Lietuvoje neapibrėžtumo dimensija yra aukščiau vidurkio, todėl mums taip pat būdingas neapibrėžtumo vengimas.

„Kaip pažymi šios srities mokslininkai, lietuviams būdingas nenoras rizikuoti, biurokratija ir emocinis taisyklių ir reglamentų, mažinančių netikrumą, rinkinys, kurio galima ir nesilaikyti. Mes žinome, kad mūsų sovietinė patirtis išmokė „apeiti“ ir „kombinuoti“. Deja, nors esame nepriklausomi jau 30 metų, daliai mūsų visuomenės tai vis dar yra būdinga, tai galime matyti šio karantino metu“, – atskleidžia mokslininkė.

V. Kumpikaitė-Valiūnienė sako tikinti, kad mūsų visuomenėje dominuojančios sveikatos, šeimos saugumo ir stabilumo vertybės nugalės ir padės įveikti Covid-19.

„Saugodami save, rūpindamiesi savo ir šeimos sveikata ir saugumu, iš tikrųjų rūpinamės visos visuomenės gerove. Mes visi kaip bitės esame tame pačiame avilyje. Dabar kiekvienas sėdime užsidarę savo mažame koryje, bet tik taip galime užtikrinti, kad avilys išliktų ir gyvuotų toliau“, – lygina mokslininkė.

KTU Ekonomikos ir verslo bei SHMMF fakultetų tyrėjų grupė (projekto vadovė prof. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė), vykdydama projektą MIGRACULT „Migracinės kultūros tyrimas nepriklausomoje Lietuvoje: 1990–2018“ (Nr. P-MIP-17-229), tyrė universaliųjų vertybių kaitą Lietuvoje 1997–2018 metais. Tiriant vertybių kaitą, remtasi Schwartz’o ir Bilsky (1987) metodologija ir atlikta 1997, 2009, 2015 ir 2018 metais vykdytų tyrimų rezultatų lyginamoji analizė. 

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: