Imigrantas. Žodis, kurį pastaraisiais metais išgirstu dažniau, nei norėčiau, ir kuris dažniausiai mane verčia jaustis, tarsi būčiau kitokia. Žodis, kuris retkarčiais net verčia jaustis prastesne ar nevisaverte. Gyvenu Norvegijoje – šalyje, kuri pastaruoju metu spaudoje yra liaupsinama skambiausiomis antraštėmis ir apibūdinama kaip „turtingiausia, tinkamiausia, saugiausia, gražiausia, geriausią ekonominę padėtį turinti šalis“. Tikriausiai nebeįmanoma sutikti Europoje žmogaus, kuris nežinotų apie Norvegijos turtus ir neturėtų nors vieno artimo, draugo ar pažįstamo, emigravusio į šią šalį. 2013 metų pabaigoje Norvegijoje buvo registruota daugiau nei 700 000 imigrantų iš viso pasaulio, kurie ieškodami geresnio gyvenimo atvyko gyventi į „svajonių šalį“.
Visai neseniai atsitiktinai čia, Norvegijoje, sutikau savo vaikystės draugą. Kai paklausiau, kaip jis gyvena, šis man atsakė: „Ne gyvenu, o egzistuoju.“ Šis įvykis sukėlė mano smalsumą, nusprendžiau apklausti 100 skirtingų tautybių žmonių, gyvenančių įvairiose Norvegijos vietose. Uždaviau jiems klausimą: „Ar lengva būti imigrantu Norvegijoje?“
Apžvelgiant apklausos rezultatus, matyti, kad atsakymai į minėtąjį klausimą varijuoja dėl žmonių kultūrinių ir asmeninių skirtumų, dėl ankstesnės gyvenamosios šalies geografinės padėties ar dėl atvykimo priežasties.
1. Kas antras respondentas atsakė, kad sunku integruotis į visuomenę. Apie 90 proc. jų atvyko iš Rytų Europos dėl darbo (tik 1 proc. dėl mokslų). Kiti likę 10 proc. buvo Artimųjų Rytų ar Afrikos gyventojai ir į Norvegiją atvyko dėl saugių gyvenimo sąlygų ar dėl to, kad čia gyvena jų šeima. Dauguma respondentų kaip integravimosi kliūtis paminėjo: norvegų per didelį nacionalizmą (norėčiau išskirti žmones, vyresnius nei 40 metų, kurie yra matę visko ir su pagarba akyse žiūri į atvykėlius) ar savo šalies aukštos ekonominės padėties iškėlimą, taip sumenkinant kitas valstybes, ypač jų piliečius. Kitos respondentų paminėtos priežastys: kalbos barjeras, namų ilgesys, oro sąlygos ar net tokie veiksniai, kaip nusistovėję stereotipai (pvz., moterys atvyksta, kad rastų turtingą norvegą, vyrai iš Rytų – vykdyti neteisėtos veiklos, o musulmonai siejami su teroro išpuoliais).
2. Daugiau nei 36 proc. respondentų atsakė, kad lengva būti užsieniečiu Norvegijoje. Daugumos jų gimtoji kalba yra anglų. Ne paslaptis, kad norvegai mėgsta anglakalbius labiau nei kitus imigrantus. Ir, priešingai, remiantis IMDP duomenimis, labiausiai diskriminuojami yra musulmonai ir žmonės iš Somalio. Kitos paminėtos priežastys, kodėl lengva būti imigrantu Norvegijoje: didesnė alga nei tėvynėje, lengviau rasti darbą, šalies grožis ir priimtinesnis socialinis gyvenimas.
3. Likę 15 proc. teigė, kad viskas priklauso nuo situacijos, paties žmogaus noro integruotis ir didelių pastangų įrodyti vietiniams, kad esi toks pat, kaip ir jie.
Kaip apklausos duomenys parodė, dažnas sutiktas renkasi emigracijos kelią tik dėl materialinės gerovės ir labai retas rinktųsi Norvegiją kaip vietą gyventi, negalvodamas apie didesnes pajamas. Nors kas antras atsakė, kad čia būti užsieniečiu sunku, reikia nepamiršti, jog didelė dalis žmonių neturi noro įsilieti į vietinių žmonių gyvenimą, veiklą ir palaiko ryšius tik su saviškiais – tautiečiais. Žinoma, galima tik paspėlioti, kaip vietiniai afrikiečiai, indai ar Rytų europiečiai leistų integruotis tiek imigrantų savo šalyje. Bet, kad ir kaip būtų, kiekvienas žmogus išvyksta turėdamas svajonių, kurioms kartais, kaip ir sapnams, nelemta virsti tikrove ar kurioms įgyvendinti prireikia daug laiko. O kas tada? Jautiesi neįvertintas, ir lieka randų, kurie iš tikrųjų keičia žmones. Mane pakeitė. Pasirinkus emigranto kelią reikia nepamiršti, kad bus nelengva, nes pinigai Norvegijoje ant medžių neauga ir niekas čia nelaukia kitataučių. Norint susirasti tiek darbą, tiek norvegų draugų reikės daug dirbti. Tiesiog neužmirškite, kad tai reikia išgyventi, nes kitaip tikriausiai nė vienas neįvertintume to, ką turime dabar.
Pabaigoje noriu priminti visiems gerai žinomą posakį: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi ar tavo artimaisiais.“
Simona Rimkutė
Nuotraukos iš asmeninio Simonos Rimkutės archyvo