Pradinis / Nuomonė / Biochemikas D. Matulis. Kuo naujasis koronavirusas skiriasi nuo kitų?

Biochemikas D. Matulis. Kuo naujasis koronavirusas skiriasi nuo kitų?

„Koronavirusų grupė iš kai kurių kitų virusų išsiskiria savo išvaizda ir struktūra. Koronavirusas yra rutulio formos su išsikišusiomis baltymo dalelėmis, kurios atrodo tarsi karūna. Dėl jo jam suteiktas būtent koronaviruso (lot. „corona“ – karūna) pavadinimas“, – laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ vieną iš naujojo viruso išskirtinumų įvardijo Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, biofizikas, biochemikas Daumantas Matulis (vaizdo įrašas straipsnio apačioje).

Pixabay nuotr.

Mokslininkams pavyko santykinai greitai išsiaiškinti SARS-CoV-2 viruso ypatumus, kuo naujasis koronavirusas panašus į kitus virusus ir kuo nuo jų skiriasi, ir net suprasti kai kuriuos teigiamus jo padarinius.

Nepanašus į kitus virusus?

Kai tik atsirado pirmoji gyvybės forma – bakterija, iš karto atsirado ir virusai, kurie yra mažiausia parazitinės gyvybės forma, sugebanti dalytis ir daugintis pati patekusi į tam tinkamą terpę – gyvą ląstelę kaip bakterija ar žmogaus organizmą.

Pagal koronaviruso sukeliamus simptomus, tokius kaip karščiavimas, kosulys, ir atakavimą per kvėpavimo takus jis gali atrodyti panašus į gripą, bet iš tiesų jie smarkiai skiriasi. Tačiau, mokslininko tvirtinimu, jis nėra ir labai ypatingas: „Jeigu prisimintume, kad gripo virusas 1918–1920 m. sukėlė apytiksliai 50 milijonų mirčių, tai galėtume tikėtis, kad šis virusas būtų gana panašus mirčių skaičiumi, jei visi žemėje juo užsikrėstų.

Tačiau didžiausia problema yra ta, kad visi jį pražiopsojo ir nepasiruošė jo užgriuvimui. Mokslininkas tikina, kad apie tai, jog tokia epidemija gali kilti, buvo kalbama jau prieš kelerius ir net keliolika metų. Iš esmės klausimas buvo ne ar ji kils, o kada ji kils.

Infektyvumas didesnis

Dažnam naujasis koronavirusas atrodo sunkiai įveikiamas, o paprastais mokslininkų ir medikų rekomenduojamais jo įveikimo metodais pasitiki ne visi.

D. Matulio teigimu, yra tokių virusų kaip ŽIV, kuriuos visiškai pašalinti iš žmogaus kūno labai sudėtinga, jeigu iš viso įmanoma. Nors mūsų žinios apie koronavirusą dar labai ribotos ir, matyt, teturime tik labai preliminarią informaciją, atrodo, kad juo atsikratyti gana paprasta – svarbiausia, užsikrėtus reikia išlaukti apie 30 dienų, laikantis socialinės izoliacijos, kad virusas neplistų ir neužkrėstume kitų žmonių. Pirminiai stebėjimai rodo, kad nuo jo išgyja 97–99 proc. užsikrėtusių žmonių. Mokslininkas primena ir kad prasčiau gali sektis kovoti su virusu tiems, kurių imuninė sistema silpnesnė.

Nors šiuo metu jau žinoma, kad kai kurie koronavirusai atakuoja per tą patį receptorių, tačiau šio viruso infektyvumas laikomas didesniu už kitų prieš tai buvusių virusų (pvz., SARS-CoV-1, MERS). Nustatyta, kad COVID-19 sukeliančio viruso baltymų spyglių dalys, atsakingos už prisijungimą prie receptorių, apytiksliai 10 kartų stipriau prisijungia prie žmogaus ląstelės paviršiaus baltymo ACE2, kai bando jas infekuoti.

Pixabay nuotr.

Viruso plitimo kelias – įprastas

Pagrindiniai keliai šiam virusui plisti yra panašūs į gripo – jis plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.

„Nors epidemiologiškai nėra aišku, kiek procentų žmonių užsikrėtė COVID-19 įkvėpę aerozolinių lašų, kurie pasklido vienam žmogui nusičiaudėjus, kiek procentų – pirštu palietę lifto mygtuką ir palaižę pirštą, dėl sąveikos su burnos gleivine, tačiau manoma, kad labiausiai reikėtų saugotis kosinčių ir čiaudinčių žmonių – tiesioginio kito žmogaus apkosėjimo. Tikėtina, kad kuo arčiau infekuotų žmonių esi ir kuo didesnė viruso koncentracija ore, tuo daugiau jo įkvepi, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti ir tuo sunkesnė gali būti ligos raida“, – tikina D. Matulis.

Galbūt, nors mokslininkas pabrėžia, kad tai tėra tik spėjimas, dėl šios priežasties mirė tiek daug jaunų gydytojų Italijoje – jie turėjo mažai apsaugos ir kontaktavo su labai didelėmis viruso dozėmis.

Ilgiausiai infektyvus – ant metalinių paviršių

Koronavirusai, tokie kaip SARS-CoV-1 arba naujasis SARS-CoV-2, yra struktūriškai panašūs. „Šis virusas yra apgaubtas lipidinio sluoksnio, kuris dengia ir saugo jo ribonukleino rūgštį (RNR) – jo viduje esančią genetinę medžiagą, kuri koduoja jam reikalingus baltymus. Taip pat virusas turi vadinamuosius smaigalio (angl. spike) baltymus, kuriuos efektyviai panaudoja, kad infekuotų“, – aiškina biochemikas.

Pasak mokslininko, ilgiausiai – iki trijų parų – infektyvus virusas aptinkamas ant metalinių ir plastikinių paviršių. Ant kai kurių kartoninių paviršių – iki paros, aerozoliniuose lašeliuose – iki dviejų trijų valandų. Jo išlikimo priklausomybė nuo laiko yra apytiksliai eksponentinė – kuo daugiau laiko praeina, tuo mažiau aktyvių viruso dalelių lieka aplinkoje.

Yra tikimybė išskirtinai mažą dalelių kiekį rasti net ir po 3–4 dienų, bet užkrėtimo tikimybė jau būtų labai sumažėjusi. Virusas gana stabilus žemoje temperatūroje (4 ºC), tačiau kambario temperatūroje išlieka daug trumpiau. Vis dėlto šie skaičiai yra preliminarūs, paremti laboratorijų eksperimentais, o viruso išlikimas labai priklauso nuo realių aplinkos sąlygų, kurios gali smarkiai skirtis nuo laboratorijos.

Veiksmingiausia apsauga – izoliacija

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad medicininių kaukių dėvėjimas yra viena iš naujojo koronaviruso infekcijos prevencijos priemonių, tačiau vien tik kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl ji turi būti naudojama kartu su kitomis prevencijos priemonėmis.

Paprastos medicininės kaukės jas dėvintį žmogų apsaugo galbūt nuo 10 iki 30 proc., nes viruso dalelės yra itin mažos (120 nanometrų, t. y. milijardinių metro dalių) ir įveikia net mažiausius tarpus, taigi 100 proc. apsaugoti negali nei respiratoriai, nei „Hepa“ filtrai. Visišką apsaugą nuo šio viruso galėtų užtikrinti tik sandarus skafandras ir dujokaukė, pro kurią nepraeina net cheminės medžiagos, arba visiška žmonių izoliacija.

Mokslininkas sako, kad vien padidinus socialinius atstumus, atsisakius masinių susibūrimų ir renginių buvo pasiekta gana neblogų rezultatų ir epidemija mūsų šalyje bei daugelyje Vakarų šalių suvaldyta. Per kelias pastarąsias dienas Lietuvoje pastebimas infekuotųjų skaičiaus mažėjimas, bet tai dar nereiškia, kad jau galima atsipalaiduoti, nes tikėtina, kad bus ir papildomas epidemijos proveržis.

Pixabay nuotr.

Sezoniškumo vaidmuo – greičiausiai ne pagrindinis

Aplinkos sąlygos šiam virusui, atrodo, nelabai rūpi – jis plinta ten, kur yra žmonių, kur jį žmonės išnešioja. „Susidaro įspūdis, kad šiam virusui yra tas pats, ar vasara, ar žiema. Plinta tiek Australijoje, kur vasara, tiek pas mus, kur šalta. Todėl greičiausiai jo išlikimą nulems ne sezoniškumas, o mūsų atsparumas, imunitetas šiam virusui“, – mano D. Matulis.

Tik vakcina galėtų padėti išspręsti problemas, susijusias su koronavirusu, tik jos kūrimo, bandymo ir poveikio analizavimo procesas gali užtrukti gana ilgai.

„Vakcinų būna įvairių, vienas iš variantų – rekombinantiškai pasigaminti viruso paviršiaus baltymą, kuris būtų toks pats, kokį gamina pats virusas. Tuomet reikia patikrinti vakcinos saugumą, atlikti bandymus, ar tikrai žmonėms suleidus viruso baltymo dalelių gaminsis antikūnai. Ir jeigu toks veiksmingas ir saugus viruso baltymo mišinys būtų sukurtas, patikrintas, reikėtų dar pagaminti didelį vakcinos kiekį“, – ilgą vakcinos kūrimo kelią nupasakoja mokslininkas.

Yra ir teigiamų dalykų

Nors ir stengiamės šį virusą sustabdyti, D. Matulio manymu, paradoksalu yra tai, kad jis turi ir daug teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, apribojus transportą ir pramonę sumažėjo oro užterštumas, dėl kurio, kaip teigia vieno aplinkosauginio mokslinio projekto autoriai, tiriantys azoto dioksido sumažėjimą šiaurės Italijos atmosferoje, per ilgą laiką būtų mirę 70 tūkstančių žmonių, daug iš jų vaikų, o nuo viruso mirė kol kas mažiau. „Matematika dar gali būti atvirkščia ir per daug metų gali išaiškėti, kad virusas daugiau žmonių gyvybių išgelbėjo, nei nusinešė.“

Virusas taip pat paskatino daug teigiamų poslinkių mokslo pasaulyje, kuris pasidarė dar globalesnis,  aktualizavo daugelį gyvybės mokslų sričių, įvairiapusiškai tiriančių šį virusą ir reflektuojančių jo poveikį. Be to, jis žmonėms leido suprasti, kad esame pažeidžiami, turime daugiau sužinoti apie virusus ir labiau rūpintis savo bei valstybių sveikatos sistema.

Laidose „VU ekspertai padeda suprasti“ Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus universiteto mokslininkais, savo srities ekspertais, kurie padeda atsakyti į svarbiausius mūsų keistos ir netikėtos naujosios dabarties klausimus. Pokalbių tikslas – tiesiogiai supažindinti žiūrovus su mokslininkais ir jų darbu, padedančiu suvaldyti, perprasti ir permąstyti mus užklupusias krizes.

naujienos.vu.lt

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: