Pradinis / KARJERA / Buhalterė Asta Staniulytė: „Kiekvienam įmonės vadovui būtinas buhalterinis raštingumas“

Buhalterė Asta Staniulytė: „Kiekvienam įmonės vadovui būtinas buhalterinis raštingumas“

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija pakeitė mūsų kasdienybę, supurtė daugybę šalies verslų. Sustojusi veikla, būtinybė persiorientuoti, peržiūrėti ir keisti metinius planus, mažinti sąnaudas, nuolat domėtis įstatymų naujovėmis, valdžios nutarimais – tai tapo dešimčių tūkstančių neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių įmonių realybe. Valstybė metė verslams gelbėjimosi ratą, tačiau ar jo užteks?

Kaip sugrįžti į buvusią padėtį, kaip išgyventi, kaip sumažinti sąnaudas – klausimai, kurie šiandien kamuoja daugybę verslininkų, ypač smulkiųjų. Vieni pirmųjų šiuos klausimus išgirsta įmonių buhalteriai. Kaip šiuo laikotarpiu keičiasi buhalterio vaidmuo, kokia jo įtaka įmonės sėkmei, ką svarbu išmanyti kiekvienam vadovui – apie tai minint Buhalterių dieną (gegužės 8-oji) kalbamės su „Buhalterių kontoros“ vadove Asta Staniulyte.

Asta Staniulytė. „FYL I frameyourlife photography“ nuotrauka

Koks karantino laikotarpis buhalteriams? Ar keičiasi šios profesijos atstovų vaidmuo krizės akivaizdoje? Galbūt kinta funkcijos, informacijos srautai?

Buhalteriams darbo atžvilgiu karantino kaip ir nėra. Nors mokesčiai ir gali būti atidėti kai kurioms įmonėms, bet visas deklaracijas pateikti vis vien privaloma. Žinoma, keičiasi buhalterio vaidmuo, nes mes pirmi turim išsinagrinėti įstatymus – įmonių vadovai visada pirmiausia kreipiasi į mus.

Kalbant apie informacijos srautus, didelio pasikeitimo nejaučiame – mes pratę prie besikeičiančių įstatymų, tik karantino periodu į viską reikia reaguoti šiek tiek greičiau.

Minėjote, kad karantino laikotarpiu įmones konsultuojate nemokamai. Kokiais klausimais verslininkai dažniausiai kreipiasi, kokių neaiškumų kyla? Kaip manote, ar viešojoje erdvėje pakankamai aiškiai komunikuojama apie lengvatas verslui?

Taip, nemokamai konsultuoju buhalterijos klausimais, susijusiais su ekstremaliąja situacija. Dažniausiai vadovai klausinėja dėl subsidijų darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, dėl nuomos išlaidų kompensavimo. Taip pat pastaruoju metu sulaukiau ne vieno klausimo dėl paramos teikimo – ar galima įmonės vardu remti asociacijas, medikus ar fizinius asmenis.

Karantino pradžioje tiek verslui, tiek buhalteriams buvo daug nesusipratimų, šiuo metu informacija nusistovėjusi ir daugumai aiškiau, kokiais oficialiais šaltiniais remtis, kur ieškoti informacijos. VMI interneto svetainėje gana tiksliai pateiktos rekomendacijos verslui, yra nuorodos į įstatymus, bet išsamesnės informacijos vadovams tikrai reikia, nes įstatymus (Pelno mokesčio įstatymą, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir kt.) supranta buhalteriai. Rekomendacijų verslui pateikta ir „Sodros“, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos svetainėse ir kt. Verslas turi vadovautis tais pačiais įstatymais, kaip ir anksčiau, ir papildomai – ekstremaliosios situacijos rekomendacijomis.

Kaip vertinate valstybės paramą? Ar pagalbos priemonių buvo imtasi laiku, ar jos pakankamos? Galbūt kartu su verslininkais įžvelgiate spragų?

Valstybės paramos klausimas labai dviprasmiškas ir, sakyčiau, platus. Tai galėčiau vertinti ir kaip buhalterė, ir kaip įmonės vadovė. Jei trumpai, verslas visada norės daugiau paramos, o buhalteriai visada norės paprastesnio dokumentų (mokesčių) įforminimo būdo.

„FYL I frameyourlife photography“ nuotrauka

Tikėtina, kad nemažai įmonių stengsis mažinti sąnaudas atleisdami dalį darbuotojų ar atsisakydami kitų įmonių paslaugų. Ar nejuntate nerimo, kad sumažės darbo – daugiau verslų savininkų ims patys rūpintis buhalterijos reikalais?

Jau dabar yra atleistų darbuotojų, bet, kad vadovas atleistų buhalterį, nesu girdėjusi. Karantino laikotarpiu įmonei be buhalterio būtų dvigubai sudėtingiau. Šiandien yra kita problema, apie kurią girdžiu iš įmonių vadovų, – ne visi buhalteriai sutinka gauti mažesnį atlygį, kyla konfliktinių situacijų, jie patys išeina iš darbo ir pan. Vadovai ieško alternatyvių sprendimų ir samdyti buhalterinės apskaitos įmonę yra puikus sprendimas norint sumažinti sąnaudas (nereikia prie mokamo atlygio pridėti mokesčių).

Vedate buhalterijos mokymus įmonių vadovams. Kaip manote, esminiai buhalterijos principai įkandami kiekvienam?

Mokau vadovus ne to, kaip patiems tvarkyti buhalterinę apskaitą, o kaip suprasti buhalteriją, kad jie galėtų tinkamai įvertinti savo įmonės rodiklius. Būdama ir įmonės vadovė, ir buhalterė, suprantu vadovo ir buhalterio požiūrio skirtumus ir kad vadovams būtinas buhalterinis raštingumas.

Kiekvienam verslo savininkui privalu suprasti, kad išlaidos ir sąnaudos – skirtingi dalykai, kad pajamos, pinigai ir pelnas ne tas pats. Svarbu suvokti, kada atsargos turi įtakos pelnui, kada jos tampa sąnaudomis, kad suvedus ataskaitinių metų finansinį rezultatą nebūtų nuostabos, „iš kur tas pelnas, jei pinigų nėra“. Reikia žinoti ir daug kitų svarbių dalykų, nuo kurių priklauso ne tik rodiklių ir mokesčių supratimas, bet ir paprastesnis bendravimas, susikalbėjimas su buhalteriu.

Dalis tam tikrų įmonių savininkų buhalterinę apskaitą tvarkosi patys. Į ką patartumėte atkreipti dėmesį šiuo laikotarpiu? Kur lengva suklysti buhalterijos naujokams?

Buhalteriją patys gali tvarkytis individualiųjų įmonių, bendrijų savininkai ir kt. Uždarosios akcinės bendrovės privalo samdyti buhalterį ar buhalterinę įmonę. Tvarkantis pačiam svarbu, kaip ir ne karantino laikotarpiu, visas ūkines operacijas pagrįsti dokumentais. O būtent karantino laikotarpiu svarbu įsigilinti į įstatymus – pasidomėti, ar tikrai jums priklausys parama už darbuotojų prastovas, nes yra išlygų. Jei verslas įtrauktas į neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių įmonių sąrašą ir mokesčių karantino laikotarpiu mokėti nereikia, įvertinti sau tai, kad mokesčiai niekur nedings, juos reikės sumokėti per du mėnesius, mokant ir einamojo mėnesio mokesčius. Jei teikiate paramą karantino metu ir norite pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ar atsiskaityti PVM – teikimo faktas būtinai turi būti tinkamai įformintas (sutartys, pirkimai, mokėjimai ir kt.). Įvertinus dar ir tai, kad karantino periodu pasirašėme ne vieną naują sutartį, nerimo kol kas nėra. 

„FYL I frameyourlife photography“ nuotrauka

Ką apskritai turi išmanyti geras buhalteris?

Šiais laikais norint būti stipriu buhalteriu neužtenka tik baigti mokslus ir suprasti debeto ir kredito principą. Reikalinga greita reakcija, svarbu išmanyti įstatymus, gebėti vertinti situaciją pagal esamą poziciją. Taip pat labai svarbi patirtis. Trumpai tariant, šiuolaikinis buhalteris turi mokėti vertinti ne atskirus įstatymus ar nutarimus, o visumą.

Kaip manote, kokia jo įtaka verslo sėkmei?

Stiprus šiuolaikinis buhalteris ar buhalterinė įmonė, tinkamai tvarkanti buhalterinę apskaitą, suteikia verslui didesnių finansinių galimybių: užtikrina finansinių duomenų teisingumą, eliminuoja nusikalstamos veikos galimybę, informuoja apie įstatymų naujoves, padeda optimizuoti sąnaudas ir kt. Manyčiau, kiekvienas vadovas individualiai įsivertina buhalterio įtaką įmonės sėkmei.

Ko, Jūsų nuomone, pasimokysime iš šio laikotarpio?

Kalbat apie verslo, darbo santykius, pirmiausia norėčiau paminėti toleranciją vieno kitam, vadovų, darbuotojų, verslo partnerių ir klientų savitarpio supratimą. Darbo ir verslo etiketas buvo visada, tačiau šiuo laikotarpiu jis ypač svarbus. Buhalteriams šis laikotarpis taip pat iššūkis. Mes pratę skubėti, o dabar mokomės neskubėti, paprasčiau žiūrėti į tam tikrus dalykus, keisti darbo principus, komunikuoti ir konsultuoti, labiau vertinti bendradarbiavimą.

Gegužės 8-ąją minima Buhalterių diena. Ko palinkėsite kolegoms?

Linkiu buhalteriams ir sau mylėti savo darbą – tada darbas mylės mus. Ir niekada nepalikti rytojui to, ką galima padaryti šiandien.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top