1.0Žurnalas Lietuvėhttps://lietuve.ltPasigrožėkime pražydusiu tulpmedžiu - Žurnalas Lietuvėrich600338<blockquote class="wp-embedded-content" data-secret="WWE6ZAad6S"><a href="https://lietuve.lt/pasigrozekime-prazydusiu-tulpmedziu/">Pasigrožėkime pražydusiu tulpmedžiu</a></blockquote><iframe sandbox="allow-scripts" security="restricted" src="https://lietuve.lt/pasigrozekime-prazydusiu-tulpmedziu/embed/#?secret=WWE6ZAad6S" width="600" height="338" title="“Pasigrožėkime pražydusiu tulpmedžiu” — Žurnalas Lietuvė" data-secret="WWE6ZAad6S" frameborder="0" marginwidth="0" marginheight="0" scrolling="no" class="wp-embedded-content"></iframe><script type="text/javascript">
/* <![CDATA[ */
/*! This file is auto-generated */
!function(d,l){"use strict";l.querySelector&&d.addEventListener&&"undefined"!=typeof URL&&(d.wp=d.wp||{},d.wp.receiveEmbedMessage||(d.wp.receiveEmbedMessage=function(e){var t=e.data;if((t||t.secret||t.message||t.value)&&!/[^a-zA-Z0-9]/.test(t.secret)){for(var s,r,n,a=l.querySelectorAll('iframe[data-secret="'+t.secret+'"]'),o=l.querySelectorAll('blockquote[data-secret="'+t.secret+'"]'),c=new RegExp("^https?:$","i"),i=0;i<o.length;i++)o[i].style.display="none";for(i=0;i<a.length;i++)s=a[i],e.source===s.contentWindow&&(s.removeAttribute("style"),"height"===t.message?(1e3<(r=parseInt(t.value,10))?r=1e3:~~r<200&&(r=200),s.height=r):"link"===t.message&&(r=new URL(s.getAttribute("src")),n=new URL(t.value),c.test(n.protocol))&&n.host===r.host&&l.activeElement===s&&(d.top.location.href=t.value))}},d.addEventListener("message",d.wp.receiveEmbedMessage,!1),l.addEventListener("DOMContentLoaded",function(){for(var e,t,s=l.querySelectorAll("iframe.wp-embedded-content"),r=0;r<s.length;r++)(t=(e=s[r]).getAttribute("data-secret"))||(t=Math.random().toString(36).substring(2,12),e.src+="#?secret="+t,e.setAttribute("data-secret",t)),e.contentWindow.postMessage({message:"ready",secret:t},"*")},!1)))}(window,document);
//# sourceURL=https://lietuve.lt/wp-includes/js/wp-embed.min.js
/* ]]> */
</script>
VDU Kauno botanikos sode pražydo tulpmedis. Gelsvažiedį tulpmedį 1753 m. aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Jis – vienas seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Tai gerai augantis vasaržalis medis, gyvenantis apie 400 metų. Gelsvažiedis tulpmedis auginamas šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose. Pirmieji Europoje tulpmedį pradėjo auginti anglai (XVII a.). Kviečiame pasigrožėti šiuo augalu. VDU Kauno botanikos sodo inf.