Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!

„Apie vaikų globos namus palikusius auklėtinius visuomenė mąsto dvejopai: arba turi įsitikinimą, kad jie vagys, nusikaltėliai, gatvės vaikai, ragavę narkotikų ir pabuvoję prostitucijos žabangose, arba jaučia jiems gailestį ir elgiasi kaip su  vargšeliais, kuriuos reikia saugoti, globoti ir visko sušelpti. Tačiau ...

Nors startuolių kūrimas kai kam gali asocijuotis su jaunimo noru „pažaisti“ verslą, tačiau toli gražu taip nėra.  Kalifornijos Silicio slėnyje sėkmingų startuolių kūrėjų amžius yra maždaug 45–47 metai, o Lietuvos startuolių kūrėjai yra apytiksliai visu dešimtmečiu jaunesni. Statistiką, kad Lietuvoje ...

Dvejus metus Lietuvoje gyvenantis Mohanadas Kheras šiuo metu studijuoja, tačiau nuo atvykimo jau spėjo ir padirbėti statybose, ir pasavanoriauti Lietuvos Raudonajame Kryžiuje. Šiuo metu praktikos ieškantis ir apie informacinių technologijų karjerą Lietuvoje svajojantis vyras teigia darbdavių neigiamo požiūrio dėl jo ...

Lietuvių bendruomenės Klivlande atstovo Mariaus Juodišiaus kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, jų artimieji ir visi šio minėjimo dalyviai! Ankstyvas rytas… ...

Projekto „Misija Sibiras“ vadovės Aistės Eidukaitytės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, jų artimieji, visi čia ...

Vis daugiau iečių politiniuose debatuose laužoma dėl pilietybės išsaugojimo. Visiems, gyvenantiems užsienyje, tai yra ryšių su gimtine klausimas. Nors dauguma emigrantų įsikūrę Europos Sąjungoje ir nepatiria jokių problemų grįždami tėvynėn, požiūris į pilietybės išsaugojimą tapo savotišku indikatoriumi, pagal kurį sprendžiama, ...

Netrukus vyksiančiame referendume LR piliečiai spręs dėl galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos tam tikrus kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Priėmus pataisą,  konstitucinė norma išplėstų dvigubos pilietybės teisinį reguliavimą ir suteiktų galimybę naujiesiems emigrantams išlaikyti teisinį-politinį ryšį su savo kilmės valstybe. ...

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas neseniai grįžo iš Indijos, kur vykdė lauko tyrimą Pandžabo kaimuose. Mokslininkas pusantro mėnesio gyveno indų šeimose, stebėjo jų santykius, migracinį elgesį. Antropologijos profesoriaus tyrinėjimų sritis – emigracija ir grįžtamoji ...

Empatijos deficitas ir pokyčių baimė. Turbūt taip trumpai apibūdinčiau dvi pagrindines priežastis, dėl kurių pilietybės klausimas iš brandžios diskusijos nusirito iki kovos be taisyklių, kuriai prilygsta nebent mūšis dėl Lukiškių aikštės monumento. Nepaliauja stebinti tai, kiek daug pastangų skiriama argumentų ...

Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – mūsų valstybės, kovų už laisvę šventės. Ką reiškia kalbėti apie savo praeitį ir skaudžius sovietų okupacijos laikus? Ko galime iš jos pasimokyti? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto profesore dr. Danute Gailiene. ...

Skaitmeninėms technologijoms tampant neatsiejama šiuolaikinio mokymosi proceso dalimi, specialistai švietimo ir technologijų sąjungą vertina kaip itin teigiamą reiškinį. Technologijų ekspertas Gytis Cibulskis teigia, kad, nors pasaulis technologijas į švietimą integruoja greitesniu tempu, Lietuva taip pat stengiasi neatsilikti. Todėl jau artimiausioje ...

„Šalies sėkmė priklauso nuo žmonių, kuriančių Lietuvoje. Jeigu mes galime gyventi gimtoje šalyje, kurti kitiems pridėtinę vertę ir būti visame pasaulyje – tai turbūt ir yra išsvajotasis sėkmės receptas“, – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto prodekanė ...

Šiemet studijas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete pradėjęs Antonio Meschino mano, kad išmintingiausias jo gyvenimo sprendimas – studijuoti mediciną būtent čia, Lietuvos sostinėje, kur jis gimė ir užaugo. Turėjęs galimybių pagyventi ir mokytis užsienyje, Antonio tvirtina, kad tik tėvynėje jaučiasi ...

Kai paklausiau, kuo labiau save laiko – mokytoju ar akademiku, – Alius Avčininkas, šių metų Meilės Lukšienės premijos laureatas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas, atsakė nuspėjamai. Šešti metai mokytojavimo Vilniaus Užupio gimnazijoje. Jo paties žodžiais tariant – mokykla kraujyje, ...

Ar palyginami tokie miestai kaip Roma ir Vilnius? Pasirodo, net būdami labai skirtingi, jie vienas iš kito turi ko pasimokyti. Apie tai kalbamės su jau ketvirtus metus Lietuvos kultūros atašė Italijoje dirbančia Julija Reklaite. Architektė neslepia, jog šiuo metu jai ...

Šalių lyderiai, privačios įmonės ir nevyriausybinės organizacijos kasmet įsipareigoja mažinti plastiko atliekas, tačiau ši problema turėtų būti svarbi ne tik tarptautiniu lygmeniu, bet ir kiekvienam asmeniškai. „Šiandien apstu naujienų apie milžinišką plastiko taršą, o viena iš opiausių – plastiko atsiradimas ...

Istorijos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose yra visų Europos šalių dėmesio centre. Šis dalykas pripažintas labai svarbiu formuojant jaunuolių demokratines nuostatas ir pilietines vertybes. Istorijos pamokose turėtų būti ugdomi informacijos analizės, kritiško interpretavimo, atsakingo diskutavimo opiomis ir ginčijamomis temomis gebėjimai. Tačiau ...

Ankstyvojo vaikų ugdymo srityje jau 30 metų dirbanti dr. Katerina Myhan (angl. Catherine Meehan) sako, kad nuo kūdikio gimimo iki 5 metų vaikų vystymasis yra labai spartus. Nuo to momento, kai vaikas gimsta, iki kol jam sueina 2 metai, jo ...

Iš rankų išmaniojo telefono nepaleidžiantis jaunimas jau nieko nebestebina – vis daugiau žmonių taip leidžia laiką klausydami muzikos, bendraudami su draugais, dalydamiesi įspūdžiais ir tikrindami naujausius įrašus savo socialinio tinklo paskyrose. Iš tiesų socialiniai tinklai yra vienas populiariausių laiko leidimo ...

Daugelio šiuolaikinių tėvų galvos skausmas – kaip atimti iš vaikų telefonus ir kompiuterius, o vietoje jų prikalbinti atžalas veikti kažką naudingesnio, pavyzdžiui, sportuoti ar skaityti knygą. Tačiau nereikia skubėti vaikų naudojamų technologijų piešti vien juodomis spalvomis – pakreipus tinkama linkme ...