Vis daugiau iečių politiniuose debatuose laužoma dėl pilietybės išsaugojimo. Visiems, gyvenantiems užsienyje, tai yra ryšių su gimtine klausimas. Nors dauguma emigrantų įsikūrę Europos Sąjungoje ir nepatiria jokių problemų grįždami tėvynėn, požiūris į pilietybės išsaugojimą tapo savotišku indikatoriumi, pagal kurį sprendžiama, ...
Skaityti daugiau »Nuomonė
Svečias savo tėvynėje: kaunietė Karolina – apie prarastą Lietuvos pilietybę
Netrukus vyksiančiame referendume LR piliečiai spręs dėl galimybės išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus kitos tam tikrus kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę. Priėmus pataisą, konstitucinė norma išplėstų dvigubos pilietybės teisinį reguliavimą ir suteiktų galimybę naujiesiems emigrantams išlaikyti teisinį-politinį ryšį su savo kilmės valstybe. ...
Skaityti daugiau »Antropologas V. Čiubrinskas apie emigraciją: „Reikėtų įsiklausyti, ką sako tie, kurie grįžta ir vėl išvyksta“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas neseniai grįžo iš Indijos, kur vykdė lauko tyrimą Pandžabo kaimuose. Mokslininkas pusantro mėnesio gyveno indų šeimose, stebėjo jų santykius, migracinį elgesį. Antropologijos profesoriaus tyrinėjimų sritis – emigracija ir grįžtamoji ...
Skaityti daugiau »Vaidas Matulaitis: „Diskutuodami apie pilietybę matykime žmogų, o ne pasą“
Empatijos deficitas ir pokyčių baimė. Turbūt taip trumpai apibūdinčiau dvi pagrindines priežastis, dėl kurių pilietybės klausimas iš brandžios diskusijos nusirito iki kovos be taisyklių, kuriai prilygsta nebent mūšis dėl Lukiškių aikštės monumento. Nepaliauja stebinti tai, kiek daug pastangų skiriama argumentų ...
Skaityti daugiau »Ar išlaikėme praeities didvyrių geną?
Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – mūsų valstybės, kovų už laisvę šventės. Ką reiškia kalbėti apie savo praeitį ir skaudžius sovietų okupacijos laikus? Ko galime iš jos pasimokyti? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto profesore dr. Danute Gailiene. ...
Skaityti daugiau »Technologijų ekspertas: kokias pasaulio inovacijas edukacijoje turėtų perimti ir Lietuva?
Skaitmeninėms technologijoms tampant neatsiejama šiuolaikinio mokymosi proceso dalimi, specialistai švietimo ir technologijų sąjungą vertina kaip itin teigiamą reiškinį. Technologijų ekspertas Gytis Cibulskis teigia, kad, nors pasaulis technologijas į švietimą integruoja greitesniu tempu, Lietuva taip pat stengiasi neatsilikti. Todėl jau artimiausioje ...
Skaityti daugiau »Jaunoji mokslininkė: „Svarbu ugdyti talentus, kurie savo globalų verslą kurtų Lietuvoje“
„Šalies sėkmė priklauso nuo žmonių, kuriančių Lietuvoje. Jeigu mes galime gyventi gimtoje šalyje, kurti kitiems pridėtinę vertę ir būti visame pasaulyje – tai turbūt ir yra išsvajotasis sėkmės receptas“, – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto prodekanė ...
Skaityti daugiau »Antonio Meschino: „Visada žinojau, kad sugrįšiu į Lietuvą“
Šiemet studijas Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete pradėjęs Antonio Meschino mano, kad išmintingiausias jo gyvenimo sprendimas – studijuoti mediciną būtent čia, Lietuvos sostinėje, kur jis gimė ir užaugo. Turėjęs galimybių pagyventi ir mokytis užsienyje, Antonio tvirtina, kad tik tėvynėje jaučiasi ...
Skaityti daugiau »M. Lukšienės premijos laureatas: „Pokyčiai gali ateiti tik iš mokytojų“
Kai paklausiau, kuo labiau save laiko – mokytoju ar akademiku, – Alius Avčininkas, šių metų Meilės Lukšienės premijos laureatas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas, atsakė nuspėjamai. Šešti metai mokytojavimo Vilniaus Užupio gimnazijoje. Jo paties žodžiais tariant – mokykla kraujyje, ...
Skaityti daugiau »Romoje dirbanti architektė J. Reklaitė: „Iš italų galime pasimokyti socialinio gyvenimo mieste“
Ar palyginami tokie miestai kaip Roma ir Vilnius? Pasirodo, net būdami labai skirtingi, jie vienas iš kito turi ko pasimokyti. Apie tai kalbamės su jau ketvirtus metus Lietuvos kultūros atašė Italijoje dirbančia Julija Reklaite. Architektė neslepia, jog šiuo metu jai ...
Skaityti daugiau »Kova su plastiku: ką galime padaryti jau šiandien
Šalių lyderiai, privačios įmonės ir nevyriausybinės organizacijos kasmet įsipareigoja mažinti plastiko atliekas, tačiau ši problema turėtų būti svarbi ne tik tarptautiniu lygmeniu, bet ir kiekvienam asmeniškai. „Šiandien apstu naujienų apie milžinišką plastiko taršą, o viena iš opiausių – plastiko atsiradimas ...
Skaityti daugiau »Rūta Šermukšnytė: „Istorija mokyklose – išmokome datų ir viskas?“
Istorijos mokymas bendrojo lavinimo mokyklose yra visų Europos šalių dėmesio centre. Šis dalykas pripažintas labai svarbiu formuojant jaunuolių demokratines nuostatas ir pilietines vertybes. Istorijos pamokose turėtų būti ugdomi informacijos analizės, kritiško interpretavimo, atsakingo diskutavimo opiomis ir ginčijamomis temomis gebėjimai. Tačiau ...
Skaityti daugiau »Profesorė – apie ankstyvojo vaikų ugdymo svarbą, sistemos spragas, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą
Ankstyvojo vaikų ugdymo srityje jau 30 metų dirbanti dr. Katerina Myhan (angl. Catherine Meehan) sako, kad nuo kūdikio gimimo iki 5 metų vaikų vystymasis yra labai spartus. Nuo to momento, kai vaikas gimsta, iki kol jam sueina 2 metai, jo ...
Skaityti daugiau »Jaunimas socialiniuose tinkluose: kodėl privatumas noriai išmainomas į patogumą?
Iš rankų išmaniojo telefono nepaleidžiantis jaunimas jau nieko nebestebina – vis daugiau žmonių taip leidžia laiką klausydami muzikos, bendraudami su draugais, dalydamiesi įspūdžiais ir tikrindami naujausius įrašus savo socialinio tinklo paskyrose. Iš tiesų socialiniai tinklai yra vienas populiariausių laiko leidimo ...
Skaityti daugiau »Metų mokytojas S. Šabanovas: „Telefonų iš vaikų vasarą atimti nereikia“
Daugelio šiuolaikinių tėvų galvos skausmas – kaip atimti iš vaikų telefonus ir kompiuterius, o vietoje jų prikalbinti atžalas veikti kažką naudingesnio, pavyzdžiui, sportuoti ar skaityti knygą. Tačiau nereikia skubėti vaikų naudojamų technologijų piešti vien juodomis spalvomis – pakreipus tinkama linkme ...
Skaityti daugiau »Prof. D. Leinartė: „Patriarchalinis stereotipinis mąstymas iki šiol vyrauja mūsų visuomenėje“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininkė Dalia Leinartė tinklo „Apolitical“ išrinkta tarp šimto įtakingiausių lyčių lygybės ekspertų visame pasaulyje. Pasak profesorės, nors Lietuvoje esama pavienių iniciatyvų, vis dėlto iš esmės pakeisti ...
Skaityti daugiau »Studentai iš užsienio: „Eurovizija“ – tai šalių vienybė, o ne varžybos“
„Eurovizijos“ manija apėmusi ne tik lietuvius. Kauno technologijos universiteto (KTU) tarptautiniai studentai tikina sekantys įvykius Portugalijoje ir sergantys ne tik už savo gimtąsias šalis, bet ir už Lietuvą. „Dažniausiai palaikau Lietuvą, nes ji yra geriausia Gruzijos draugė“, – prisipažįsta iš ...
Skaityti daugiau »Verslo bendruomenė: „Mokesčių reforma turi teigiamų aspektų, pensijų reforma – žingsnis į praeitį“
200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) LR Vyriausybei siūlo papildomas priemones, padėsiančias efektyviau reformuoti mokesčių sistemą ir mažinti šešėlinę ekonomiką. Kartu LVK perspėja, kad planuojama pensijų sistemos reforma reikštų šalies žingsnį atgal: pasirinktas modelis prieštarauja ...
Skaityti daugiau »„Eurovizija“: kodėl ji mums tokia svarbi ir kodėl niekaip nelaimime?
Jau gegužės 8-ąją visa Lietuva prie televizijos ekranų stebės „Eurovizijos“ dainų konkurso pirmąjį pusfinalį, kuriame savo jausminga daina „When We‘re Old“ žiūrovų širdis bandys pavergti mūsų šalies atstovė Ieva Zasimauskaitė. Internete verdant karštoms diskusijoms, pasirodant vis naujoms prognozėms, nusprendėme į ...
Skaityti daugiau »Kaip vaikų konkurenciją paversti bendradarbiavimu
Tėvai ir pedagogai dažnai diskutuoja apie tai, kokią įtaką vaikų pasiekimams turi konkurencija, individuali veikla ir įvairūs vertinimo metodai. Nors vis dažniau pasigirsta raginimas atsisakyti neefektyvių vertinimo būdų, ypač vaikų reitingavimo, tačiau Lietuvoje šis metodas dar taikomas. Ilgametę patirtį švietimo ...
Skaityti daugiau »