Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rygoje kartu su kitais ES lyderiais ir Rytų partnerystės šalių vadovais nubrėžė tolesnės ES Rytų partnerystės politikos gaires. Susitikime vadovai pabrėžė, kad ši politika yra paremta bendrais interesais ir įsipareigojimais, kurie stiprina demokratiją, įtvirtina teisės viršenybės principą, sustiprina žmogaus teises ir pamatines laisves, tarptautinės teisės normas ir principus.
„Rytų partnerystė jau dabar kuria gerovę mūsų Rytų kaimynystėje. ES ir toliau padės savo Rytų partnerėms vykdyti reformas, stiprinti jų ekonomiką ir institucijas, kovoti su korupcija. Demokratiškesnės, modernesnės ir europietiškesnės Rytų partnerės taps atsparesnės išorės spaudimui ir patrauklesnės investicijoms. Stabilios ir europietiškos Rytų partnerės – visos Europos interesas“, – sakė Prezidentė.
Rygos viršūnių susitikimo dalyviai aptarė dabartinę geopolitinę situaciją Europoje ir jos saugumui kylančias grėsmes. Vadovai išreiškė paramą teritoriniam Rytų partnerių vientisumui, jų nepriklausomybei ir suverenumui. Rytų partnerystės tikslas – sukurti bendrą demokratijos, gerovės, stabilumo ir glaudaus bendradarbiavimo erdvę. Vadovai pripažino Rytų partnerių Europos integracijos siekį, įvertino jų padarytą pažangą ir aptarė tolesnius tikslus.
Rygos viršūnių susitikime vadovai pabrėžė, kad būtina didinti Rytų partnerystės šalių atsparumą spaudimui, kurį jos šiuo metu patiria: stiprinti jų institucijas, didinti teisėsaugos nepriklausomumą, kovą su korupcija, vykdyti viešojo administravimo reformą.
Vadovai sutarė, jog didžiausias Rytų partnerystės programos prioritetas artimiausiu metu bus sklandus ir kuo greitesnis laisvosios prekybos sutarčių su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimas. Susitikime pažymėta, kad ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis įsigalios nuo 2016 metų sausio. Ukrainai ir kitoms Rytų partnerėms atsiveria 500 mln. vartotojų turinti ES rinka. Prekyba su ES sustiprins šių šalių ekonomiką, padidins jų konkurencingumą, atvers galimybių verslui ir pritrauks daugiau investicijų. Skaitmeninė ekonomika – dar viena sritis, kurioje ES ir Rytų partnerės toliau stiprins bendradarbiavimą.
Vadovai Rygoje taip pat išsakė lūkestį, kad Ukraina ir Gruzija artimiausiu metu įgyvendins reikalingas reformas ir šių šalių žmonės į ES galės keliauti be vizų. Taip pat siekiama paprastesnės vizų išdavimo tvarkos Armėnijos ir Baltarusijos piliečiams.
Rytų partnerystės susitikimo dalyviai pabrėžė, kad energetinio saugumo užtikrinimas yra bendras visos ES ir Rytų partnerių interesas. Šioje srityje ypatingas vaidmuo tenka Azerbaidžanui. Būtina sukurti gerai funkcionuojančias energetikos rinkas su stabiliomis, skaidriomis ir investuotojams palankiomis sąlygomis.
Taip pat svarbu ir toliau vystyti bendradarbiavimą transporto srityje – plėtoti transporto jungtis, didinti jų saugumą ir efektyvumą, gerinti logistiką ir į transporto sektorių pritraukti daugiau investicijų. Vadovai įsipareigojo toliau bendradarbiauti ir švietimo, kultūros, inovacijų srityse.
Prezidentės spaudos tarnybos inf.
R. Dačkaus nuotr.