Pradinis / Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė / Didžiausia Siesikų miestelio vertybė – žmonės

Didžiausia Siesikų miestelio vertybė – žmonės

Ką žinote apie Ukmergės rajone įsikūrusį Siesikų miestelį? Prisipažinsiu – mano žinios buvo menkos. Tačiau nuojauta kuždėjo: be šios vietovės įžymybės – Siesikų dvaro sodybos, didingos ne vieną amžių menančios Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčios, čia privalo būti ir dar kažkas įdomaus bei gražaus. Nuojauta neapvylė. Siesikai gali didžiuotis ne tik puikiu kraštovaizdžiu ir ilgą istoriją turinčiais statiniais. Didžiausia šio miestelio vertybė – žmonės. Tam pritaria ir Siesikų bendruomenės pirmininkė Leokadija Talalienė, sutikusi papasakoti apie savo vadovaujamą organizaciją ir iniciatyvių gyventojų darbus gimtojo krašto labui.

Įkvėpė kitų bendruomenių pavyzdys

Siesikų miestelio bendruomenė įkurta 2002 m. buvusios seniūnės Danutės Gelūnienės iniciatyva. Pirmuoju pirmininku išrinktas Kęstutis Motiejūnas. Po penkerių metų šios pareigos patikėtos Leokadijai Talalienei. Dabar ši visuomeninė organizacija vienija 61 bendruomenės narį.

Anot L. Talalienės, bendruomenės aktyvesnė veikla prasidėjo nuo 2007 metų. Jau tada, matydami kitų bendruomenių nuveiktus darbus, būrelis siesikiečių panoro naujovių ir savo gyvenvietėje. Iki tol bendruomenė patalpų neturėjo, todėl didžiulis džiaugsmas užplūdo jos narių širdis, kai buvo leista naudotis naujai sutvarkytomis buvusio darželio patalpomis. Imta galvoti, iš kur gauti lėšų, kad būtų galima vykdyti kokią nors veiklą. Nuspręsta įkurti vaikų dienos centrą. „Neturėjome jokios įrangos, baldų. Į pagalbą atskubėjo seniūnas Algirdas Kaušas. Bendruomenei naudotus baldus skyrė Ukmergės policijos komisariatas, Invalidų draugija. Ukmergės rajono samariečiai suteikė paramą ne tik bendruomenės nariams, bet ir miestelio, aplinkinių kaimų gyventojams“, – pasiruošimą veiklai ir žmonių geranorišką pagalbą prisimena pašnekovė.

Netrukus bendruomenė ėmėsi rašyti projektus. Gavę finansavimą keletui projektų ir ėmęsi darbų pastebėjo, jog žmonės noriai renkasi į organizuojamus renginius, dalyvauja įvairiose veiklose. Džiaugsmą kėlė vaikų ir pagyvenusių žmonių bendra veikla, bendruomenės narių ir miestelio gyventojų palaikymas.

Deja, vieną dieną bendruomenei buvo pranešta, kad ji turi palikti patalpas. „Prasidėjo sunkiausias bendruomenės gyvavimo etapas, – pasakoja Leokadija. – Išėjome į nežinią. Pagal panaudos sutartį savivaldybė suteikė buvusios pirties patalpas. Jos buvo visiškai apleistos, netinkamos vykdyti jokiai veiklai. Kreipėmės į miestelio gyventojus ir sulaukėme pagalbos. Apie šimtą šeimų pritarė mūsų tolesnei veiklai. Buvo surinkta daugiau kaip trys tūkstančiai litų. Prasidėjo darbai. Dirbome negailėdami savo laisvalaikio. Mums padėjo rajono meras Rolandas Janickas, seniūnija. Surinktų pinigėlių buvo mažai, todėl rašėme projektus, kad galėtume užbaigti pradėtus darbus.“

Pastatas iki šiol nevisiškai sutvarkytas, stogas nematęs remonto daugiau kaip šešiasdešimt metų. Bendruomenė parašytų projektą, bet, anot pašnekovės, tokių veiklų dabar niekas nefinansuoja. Vis dėlto siesikiečiai džiaugiasi turėdami, kur susibėgti, pabendrauti, švęsti šventes, priimti svečius.

Leokadija Talalienė

Įvairialypė veikla: nuo kultūrinių renginių iki socialinės pagalbos

Bendruomenės pagrindinis tikslas – dėmesys žmogui, socialinis saugumas, pagalba ir parama pažeidžiamiausioms žmonių grupėms. Stengiamasi telkti gyventojus bendrai veiklai, gerinti vaikų, jaunuolių, pagyvenusių, vienišų žmonių gyvenimo kokybę.

Per dvylika metų bendruomenė yra parašiusi apie 40 projektų. Finansavimą jiems yra gavusi iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Kaimo tinklo, Lietuvos kredito unijos, Ukmergės rajono savivaldybės, VVG „Leader“.

Itin daug dėmesio bendruomenė skyrė vietos vaikų užimtumui didinti. Šešerius metus veikė vaikų dienos centras „Spindulėlis“ (jo veiklą bendruomenė turėjo nutraukti netekusi patalpų). Jo jaunieji lankytojai buvo įtraukiami į socialinius ir kitus svarbius įgūdžius ugdančias veiklas. Vaikai, padedami jaunų centro darbuotojų Rasos Kuliavaitės ir Živilės Jakštaitės, tvarkydavo patalpas, eidavo į parduotuvę, gamindavo maistą, ruošdavo pamokas, rengdavo įvairias šventes, konkursus, šokdavo, dainuodavo, mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti, klausydavosi pagyvenusių žmonių pasakojimų, sveikindavo juos įvairių švenčių proga. Centro lankytojams būdavo rengiamos išvykos. Jie aplankė Vilnių, Kauną, Anykščius, Molėtus, Klaipėdą, Trakus, Kernavę, pabuvojo prie jūros, lankėsi muziejuose, pramogavo žaisdami boulingą, linksminosi vaikų žaidimų kambariuose, mokėsi pasigaminti šokoladinių skanėstų, stebėjo, kaip kepama duona, mušamas sviestas, daromas sūris, kepamas šakotis, patys kepė kūčiukus ir juos dalijo vienišiems žmonėms. „Tai buvo labai naudinga veikla ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms. Buvo džiugu matyti vaikus, dalyvaujančius įvairiose veiklose, pasitikėti jais“, – prisimena L. Talalienė.

Didinti miestelio vaikų užimtumą stengiamasi ir kitais būdais. Gavusi finansavimą, bendruomenė įrengė vaikų žaidimų aikštelę. Taip pat ne kartą organizavo šventes Vaikų gynimo dienos proga. Vaikai, jaunimas turi galimybę kasmet išbandyti jėgas renginių metu įvairiose sportinėse rungtyse – žaidžia kvadratą, krepšinį, tinklinį, stalo tenisą, smiginį, šaškėmis, šachmatais. Varžybų dalyviai apdovanojami taurėmis ir medaliais. Savo sportinį ryžtą demonstruoja ir gerais pasiekimais džiaugiasi kasmet vykstančioje Deltuvos Žolinės spartakiadoje. Siesikų bendruomenė, padedama jaunimo, kiekvienais metais joje užima prizines vietas, o tris kartus tapo varžybų nugalėtojais.

Siesikiečiams gerai sekasi ne tik sportinėse varžybose, bet ir intelektiniuose konkursuose. Bendruomenės atstovai ne kartą dalyvavo Protų mūšyje, o tapę nugalėtojais patys organizavo protmūšio turnyrą ir pakvietė kitas bendruomenes į savo bendruomenės namus.

Kaip ir turbūt nė viena bendruomenė, siesikiečiai neapsieina be kultūrinių renginių. Kasmet švenčiamos Oninės, Joninės, Valstybės dienos, Kovo 8-osios, Advento, Pagyvenusių žmonių, Kalėdų šventės. Taip pat gražiai paminėtas bendruomenės ir bažnyčios jubiliejus.

Į bendruomenę susibūrę siesikiečiai – aktyvūs rajono bendruomenių sąjungos nariai, dalyvauja įvairiuose renginiuose, mokymuose. Bendruomenės atstovai kasmet vyksta į Respublikinį bendruomenių sąskrydį įgyti patirties, parodyti, ką moka patys. Yra lankęsi Latvijoje ir Estijoje, Biržų rajono bendruomenėse – susipažino su jų veikla, pasisėmė naujų idėjų.

Siesikų bendruomenė devintus metus dalyvauja konkurse, kurį organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Vykdo šviečiamąją veiklą – skaito paskaitas, rengia akcijas, konkursus, šventes saugaus eismo tema. Rengė išvyką dviračiais aplink Siesikų ežerą, prie Lokinės piliakalnio. Didžiausią dėmesį skiria vaikų, pagyvenusių žmonių saugumui. Organizuodami įvairius renginius bendradarbiauja su gimnazija, bažnyčia, policijos pareigūnais, seniūnija, biblioteka, kultūros namais. Yra ne kartą tapę konkurso nugalėtojais.

Bendruomenės nariai nepamiršta ir sunkiau gyvenančių žmonių. Bendradarbiaudami su „Maisto banku“ atveža ir išdalija maisto produktų 15 šeimų. Kviečia jas kartu pakeliauti, švęsti įvairias šventes. Organizavo mokymus, kurių metu žmonės klausėsi ginekologės, teisininkės, psichologės paskaitų, gavo naudingų patarimų.

Siesikiečių bendruomenė daug dėmesio skiria ir savo aplinkai. Vykdydama projektinę veiklą, įsigijo baldų, bendruomenės namų aplinką apsodino dekoratyviniais medeliais ir krūmais, sutvarkė Siesikų ežero pakrantę. Taip pat kasmet dalyvauja akcijoje „Darom“ ir švarina miestelio viešąsias erdves.

Bendruomenės nariai išties turi ką prisiminti – ne tik bendrus darbus, renginius, bet ir keliones, kurių būta nemažai. Pabuvota Vilniuje, Kaune, Trakuose, Kernavėje, Panevėžyje, Kryžių kalne, Burbiškio dvare, Šakių rajone, Anykščiuose, Pakruojo dvare, Druskininkuose, aplankytos Panemunės pilys. Netgi vykta į Prancūziją, Švediją, Lenkiją. Daug kartų drauge lankytasi teatruose ir koncertuose.

Bendruomenės svarba ir pokyčiai Siesikuose

Paklausta, kokią įtaką bendruomenės susikūrimas turėjo miesteliui, jo žmonėms, L. Talalienė dalijasi mintimis: „Mano nuomone, bendruomenės susikūrimas žmonėms suteikė galimybę bendrauti ir bendradarbiauti, pamiršti visokias negandas, dalytis patirtimi, kurti kažką naujo, paįvairinti žmonių kasdienybę, leido kiekvienam atsiskleisti kaip asmenybei, būti įvertintam, reikalingam. Apskritai bendruomenių atėjimas į kaimus pagerino žmonių gyvenimo kokybę. Mes ieškome naujų galimybių, priimame įvairius iššūkius nesitikėdami jokio dėkingumo, neskaičiuodami pliusų ar minusų, negailėdami savo laiko, nesistengdami pateikti pagražintų ataskaitų, nekuriame popierinių veiklų. Mes dirbame be jokio atlygio savo kraštui, savo žmonėms, norėdami pagerinti jų gyvenimą, tikėdami, kad kažkada ir mumis pasirūpins, neleis sulaukti senatvės tik žvelgiant pro langą į tolį. Tikime, kad mūsų kaimas neišnyks tik aktyvių, gyvenimo iššūkius mėgstančių žmonių dėka.“ Moteris priduria, kad bendruomenei norėtųsi didesnio palaikymo iš valdžios atstovų.

Anot L. Talalienės, per pastaruosius keliolika metų miestelyje įvyko ne tik teigiamų pokyčių. „Dabar daugumą gyventojų sudaro pagyvenę žmonės. Jaunimas išsibėgiojo ieškodami geresnio gyvenimo, – sako pašnekovė. – Likę jaunuoliai neturi galimybės užimti biudžetinėse įstaigose atsilaisvinusių darbo vietų, o savus verslus kuria vangiai, nes neaiškus rytojus, o sunki mokestinė našta užgula pečius.“  

Tad šiuo metu didžiausias ramstis bendruomenei yra aktyvūs garbaus amžiaus žmonės, kurie noriai dalyvauja įvairiose veiklose. „Mums jie yra išmintis ir patirtis, pavyzdys, kaip nugyventi gyvenimą neverkšlenant, nedejuojant. Jie mus priverčia žvilgtelėti į praeitį, puoselėti ir saugoti svarbiausias žmogaus vertybes. Moko mus džiaugtis kiekviena diena, dalytis gerumu, pamiršti visas negandas“, – šiltai apie senjorus kalba pašnekovė.

Dvylika metų prie bendruomenės vairo

Džiugina ne tik Siesikų gyventojų bendruomeniškumas, bet ir bendruomenės pirmininkės L. Talalienės iniciatyvumas, nusiteikimas dirbti dėl žmonių gerovės nesitikint nei atlygio, nei padėkos. Ji siesikiečių organizacijai sėkmingai vadovauja jau visus dvylika metų. Moteris iki šiol prisimena nežinomybės ir didelės atsakomybės jausmus, kurie apėmė, kai buvo išrinkta bendruomenės pirmininke. „Su žmonėmis bendrauti nėra sunku, juos puikiai pažįstu, nes jau beveik keturiasdešimt metų dirbu Siesikų gimnazijoje mokytoja. Reikėjo mokytis rašyti projektus, teikti ataskaitas, sąžiningai atsiskaityti už gautas lėšas, sudominti žmones, kad patikėtų manimi, viską atlikti kuo geriau, įdomiau, nenukabinti nosies patyrus nesėkmių“, – pasakoja Leokadija.

Didžiausias moters pagalbininkas yra jos vyras Rimantas. „Be jo palaikymo, pagalbos tikrai daug kur patirčiau nemalonių akimirkų. Jam mūsų miestelis labai brangus, nes čia gimė ir augo jo senelis, tėvelis, jis pats ir mūsų vaikai“, – glaudžias šeimos sąsajas su Siesikais atskleidžia pašnekovė.

Ji džiaugiasi ir didžiuojasi Siesikų žmonėmis, gerbia juos už atliktus gerus darbus savo kraštui, už jų nuoširdumą, atsidavimą, pagalbą vienas kitam. Anot L. Talalienės, būtent jie yra pati didžiausia miestelio vertybė. Todėl ir straipsnis buvo skirtas ne šio Ukmergės rajono kampelio lankytinoms vietoms apžvelgti, o pasidalyti gražiu bendruomeniškumo, iniciatyvumo ir meilės savo kraštui pavyzdžiu.

Vis dėlto jeigu kada trauksite Ukmergės pusėn, bent keletą kelionės valandų skirkite Siesikų miesteliui. Čia verta aplankyti ežero pakrantėje stūksančią Siesikų pilį, savo aukštus bokštus iškėlusią kelis šimtmečius stovinčią Šv. Baltramiejaus bažnyčią, kovotojų ryžtą ir pasiaukojimą primenantį Laisvės paminklą, savo šakas didingai išskleidusį ąžuolą, kurį pasodino pats prezidentas Antanas Smetona, ir apie tai liudijantį greta stovintį A. Smetonos paminklą.

Inga Nanartonytė

Bendruomenės archyvo nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: