Pradinis / Kinas, muzika, TV / Filme „Pakeliui“ vaidinusi J. Matekonytė: „Lietuviškas kinas tikrai turi ateitį“

Filme „Pakeliui“ vaidinusi J. Matekonytė: „Lietuviškas kinas tikrai turi ateitį“

Viena žaviausių ir moteriškiausių kino ir teatro aktorių – 1972 m. Kristiną pirmajame lietuviškame nuotykių filme „Tadas Blinda“ įkūnijusi Janina Matekonytė – jau šį rudenį Lietuvos kino teatruose pasirodys naujajame Ričardo Marcinkaus kelio filme „Pakeliui“. Jame žinomai moteriai teko jautrus pagrindinio herojaus Panko (akt. Mantas Jankavičius) motinos vaidmuo. J. Matekonytė papasakojo, kodėl sutiko pasirodyti šiame filme, atskleidė, kaip vertina M. Jankavičiaus darbą, ir pakomentavo sutapimą, kad būtent jis buvo pasirinktas vaidinti Tadą Blindą 2011 m. filme „Tadas Blinda. Pradžia“. Taip pat aktorė negailėjo teigiamų paskatinimo žodžių jaunajai kino kartai.

Papasakokite apie savo vaidmenį filme „Pakeliui“. Ar sudėtinga vaidinti žlugusio, save skandinančio vyro, tokio kaip Pankas, motiną?

Ar gali būti sunku vaidinti tai, ko nereikia vaidinti. Tereikėjo tas dienas Panką įsileisti į širdį kaip sūnų. Ir viskas. Viskas juk yra mūsų širdyse. Mes mylime savo vaikus, o mūsų mamos mus mylėjo ar tebemyli besąlygiškai. Mamos mus myli ar mylėjo tokius, kokie buvome ar esame.

Kuo Jums patiko „Pakeliui“, kodėl sutikote vaidinti šiame filme?

Pirmiausia patiko scenarijus. Jis nelėkštas, pakankamai prasmingas, kartais linksmas ir, sakyčiau, viltingas. Po to prasidėjo pažintis su režisieriumi, su grupe. Turiu progą pasidžiaugti, kad lietuviškas kinas tikrai turi ateitį, nes ne pirmą kartą sutinku labai kūrybingų jaunų kino žmonių, kurie yra kruopštūs, išradingi, nebanalūs, nepaviršutiniški, mokantys dirbti komandoje.

Įdomu tai, kad Mantas Jankavičius filmavosi naujajame filme „Tadas Blinda. Pradžia“, o Jūs atlikote panelės Kristinos vaidmenį senojoje filmo versijoje. Ar kalbėjotės apie šį sutapimą su pačiu Mantu? Kaip vertinate jo įkūnytą Tadą Blindą?

Mes tikrai apie tai kalbėjomės. Buvo kuo pasidalyti… O apie Mantą galiu drąsiai pasakyti, kad jis – darbštus, nuoširdus, kūrybingas, emocionalus, savikritiškas menininkas, o ne tik mergaičių numylėtas gražuoliukas, kaip kai kurie linkę manyti.

Dar vienas sutapimas, kad Mantas pasirodė K. Antanėlio ir S. Gedos roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“, kurioje esate vaidinusi Džuljetą. Tam tikra prasme Jūs net dukart vaidinote mylimuosius, tik skiriami 30-ies metų laiko tarpo. Ar tokie sutapimai – darbas to paties žanro kūriniuose – jus suartino?

Muzika man visada buvo ir yra stebuklas. Ir tai, kad filme partneris, vaidinantis sūnų, yra talentingas muzikantas, buvo ir netikėta, ir smalsu. Aš atidžiai sekiau vieną naktinę jo vaidinamą sceną ir turiu pripažinti, kad Mantas susidorojo profesionaliai. Ta scena turėtų būti įspūdinga dar ir dėl režisieriaus ir operatoriaus išmonės ir išradingumo. Noriu palinkėti jaunimui nebijoti kurti, nebijoti klysti ir nesustoti.

Filmo „Pakeliui“ herojų kelionė nepašykštės įtampos, ieškojimų, draugystės ir meilės. Žiūrovai taps avarijos liudininkais, stebės Panko suėmimą, areštą ir milžinišką norą išsikapstyti iš gilios duobės. To kaltininkė – mergaitė, kartą išdygusi prie jo lovos ir pasakiusi, kad jis – jos tėtis.

„ACME Film“ inf.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top