Kolekcijos tema sukasi apie jūreivystę, meilę ir, žinoma, pop kultūrą ir jos atstovą – jūreivį Popajų, beprotiškai įsimylėjusį Venerą – ne tą, nekaltąją, iš Botičelio paveikslo. Čia kalba eina apie bazinio Veneros instinkto, tamsiosios erotikos pusės pabudimą. Temos dėmesys krypsta į „tamsiąsias vandenyno bedugnes“. Nerūpestingumas, baltumas, melsvi dryželiai ir linksmas jūreivio švilpavimas dizainerę domina tik akistatoje su tamsiąja emocijų puse, kurią čia simbolizuoja juodas, gauruotas frotinis audinys, silikoninių, fetišo medžiagų paviršių primenantys audiniai. Kolekcijoje ieškoma balanso, ar net sudaroma įtampos pilna simbiozė tarp lengvų, pusiau permatomų, ėsdinimo technika pagyvintų, šviesių spalvų audinių bei sunkių, kailį primenančių frotinių, griežtai standžių audinių. Juodai pastelinis ar lengvai sunkus kontrastas tampa iš dalies labai tiesmukišku, o iš dalies atpažįstamu tik iš antrojo žvilgsnio, nes kolekcija dekoruota ir rafinuotai paslėpta pop stiliaus ar net japoniškus medžio raižinius primenančiomis iliustracijomis.
Mums patiems nepažįstamas, nepažabojamas, gąsdinantis „aš“, vizualizuotas slaptąja draugija, besimėgaujančia intymumu saunoje. Daug prakaitu žvilgančios odos, raumeningų kūnų, nusėtų reptiliškomis tatuiruotėmis, balta lyg undinė gražuolė ir, kažkur tarp jų, Popajus. Žinoma, moteris, kaip visada, dėmesio centre. Erotiška ir emancipuota Freak Factory prasme: ji neslepia savo moteriškosios prigimties ir daugialypiškumo, o semia iš jų savo gyvenimo aistrą bei stiprybę.