Pradinis / Žmonės / Gabija Skučaitė: „Ateitis priklauso kūrėjams“

Gabija Skučaitė: „Ateitis priklauso kūrėjams“

Pažintis su verslininke, Socialinių mokslų kolegijos direktore, įvairių edukacinių ir kūrybinių projektų autore Gabija Skučaite leido geriau įsivaizduoti, koks gi tas kūrėjas, kuriam, kaip dažnai girdime, priklausys ateitis. Ši įdomi ir įkvepianti moteris – tikrų tikriausias kūrėjos pavyzdys. Gabija kelia sau ambicingus tikslus, nestokoja idėjų ir drąsiais žingsniais artėja reikšmingų pokyčių link. Tam ji stengiasi įkvėpti ir jaunąją kartą.

G. Skučaitė. Eimanto Paulausko nuotrauka

Kolegiją kūrėte kartu su mama, joje dirbate kone visą aktyvų gyvenimo laikotarpį. Ar niekada nesinorėjo kardinaliai pakeisti veiklos sritį?

Aš visada gyvenu atsinaujinimo procese, rutina nespėja manęs užklupti. Labai džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti tai, ką su mama sukūrėme prieš ketvirtį amžiaus. Tačiau kūrimo procesas kolegijos įsteigimu nesibaigė: mes nuolat atnaujiname studijų programas, kuriame naujus padalinius, naujus projektus. Šalia to dar vystau ir keletą kitų sumanymų. Aš visada kupina idėjų, ieškau būdų, kaip jas įgyvendinti, kokius partnerius pasitelkti.

Jūsų ir kolegijos misija – ugdyti žmones, kurie kūrybiškai ir plačiai, nevaržomai mąstytų. Kaip to siekiate?

Mūsų pagrindinė misija, kurią dar labiau išsigryninome pastaruoju laikotarpiu, – atskleisti žmogaus potencialą ir sudaryti sąlygas jam reikštis. Kiekvieno potencialas yra neribotas, tačiau visuomenės struktūros, švietimo sistema labai dažnai apriboja mąstymą ir uždaro žmogų į ribotų galimybių ratą. Tai viena iš globalių problemų, prie kurios sprendimo noriu prisidėti. Stengiuosi padėti žmonėms pamatyti savyje daugiau, negu leidžia tradiciniai mokymo būdai, įprastinė mokymo sistema.

Žinoma, kolegija, kaip formalizuota mokymosi institucija, paklūsta tam tikrai reguliuojamai tvarkai ir vykdo mokymą pagal struktūrizuotą sistemą, tačiau nuolat ieškome būdų, kaip ugdymo procesą padaryti kūrybiškesnį, kaip išlaisvinti žmogaus potencialą, kurį jis atsinešė į pasaulį.

Kaip tai darome praktiškai? Pirmiausia kuriame mokymo aplinką, atsirenkame ir ugdome dėstytojus vadovaudamiesi pagrindiniais savo vertybiniais principais. Kūrybiškumas, laisvė, drąsa keistis ir drąsa veikti – tokios yra pagrindinės mūsų vertybės. Žmonės linkę perimti aplinkos, kuri juos supa, retoriką, mąstymo būdą.

Be to, suvokdami šiuolaikinių technologijų įtaką ir vertę,  pradedame diegti naują mokymo sistemą, paremtą dirbtinio intelekto integracija. Ši sistema padės žmogui dar labiau ugdytis asmenines kompetencijas, kūrybingumą. Manau, kad kiekvienas yra unikalus ir jam reikalingi individualūs mokymosi būdai. Pasitelkę technologines priemones mes galėsime dar labiau personalizuoti mokymo procesą, kad jis atitiktų žmogaus individualias savybes ir poreikius.

Eimanto Paulausko nuotrauka

Ką patartumėte jaunam žmogui, besirenkančiam savo profesinį kelią? Klausyti širdies ar proto?

Manau, reikia klausyti abiejų. Yra keturi veiklos lygiai. Pirmas – kai darai tai, kas patinka ir kam esi gabus. Antras – kai darai, kas patinka, bet neturi tam potencialo. Trečias – kai darai, ko nemėgsti, bet turi tam gebėjimų. Ketvirtas – kai veikla tau nepatinka ir neturi potencialo. Aštuoniasdešimt procentų laiko reikėtų skirti tam, kas patinka ir kam turi gabumų. O jeigu jaunuolis pasirinks tą veiklą, prie kurios linksta širdis, tačiau kuriai neturi gebėjimų, geriausiu atveju jis bus vidutinybė toje srityje. Ilgainiui praras motyvaciją, nes matys, kad kiti tą patį padaro daug geriau.

Svarbiausia atrasti savo pašaukimą – suvokti, kas iš tiesų tave traukia ir kam esi gabus. Deja, tradicinė edukacinė sistema mums nepakankamai leidžia pažinti savo gebėjimus. Todėl kartu su partneriais dabar kuriame žmogaus potencialo ir gebėjimų pažinimo sistemas. Tai yra didelis uždavinys, bet manau, kad galime padaryti labai svarbų pokytį nuo sisteminio standartizuoto fragmentinio mokymo pereidami prie tikrųjų žmogaus galimybių atskleidimo.

Koks Jūsų požiūris į jaunuolius, kurie valstybinius egzaminus išlaikė neaukštais balais, tačiau nori studijuoti aukštojoje mokykloje?

Kaip ir sakiau, mes labai standartizuotai matuojame žmonių gebėjimus. Esama vertinimo sistema visus lygina pagal vieną kriterijų, vieną gebėjimų derinį. Kiekvienas žmogus iš tiesų turi unikalų įvairių intelekto rūšių derinį. Standartizuotas mokyklos testas matuoja matematinius, kalbinius gebėjimus, analitinį mąstymą, tačiau žmogus gali turėti visiškai kitokį gebėjimų derinį. Jeigu jis gerai neatliko matematikos testo, tai nereiškia, kad jis apskritai negabus. Galbūt jo fizinis intelektas labai aukštas ir jis gali tapti geriausiu sportininku. Kitas galbūt pasižymi itin stipriu emociniu intelektu ir gali būti puikus slaugytojas arba bendruomenės vadovas. Mes negalime žmogaus vertinti tik pagal standartizuotą testą.

Domėjausi tokių testų sukūrimo istorija. Jie buvo pradėti naudoti siekiant pagal loginį intelektą išskirti tam tikras visuomenės grupes ir į šalį nustumti kitas, tarsi jos būtų nereikalingos. Jeigu pasigilintume, kaip buvo sukurta testų vertinimo sistema ir ką jos kūrėjai kalbėjo, išsigąstume.

Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę mokytis, dirbti, kurti ir jo potencialas gali atsiskleisti, jeigu jis nebus naikinamas. Turime kurti tokias sistemas, kurios vertintų ne standartizuotai, o individualiai. Nesvarbu, kad tas jaunas žmogus mokykloje gal ir neturėjo motyvacijos – ji gali būti kintama, priklauso nuo to, ką darome ir ar mums ta veikla patinka. Kiekvienas gali surasti savo stichiją, kurios neįmanoma nustatyti standartizuotais mokyklos testais.

Kokias mokslų sritis dažniausiai renkasi jaunimas?

Iš tiesų visos mūsų studijų programos populiarios, nes siūlome mokytis tik tai, kas šiuo metu reikalinga. Kai kažkas tampa nebeaktualu, naikiname ir kuriame naują programą. Dabar kuriame dirbtinio intelekto studijų programą, pagal kurią rengsime specialistus, mokančius koduoti. To labai reikia šiandieniame pasaulyje.

Ką apskritai manote apie mūsų jaunąją kartą? Kokia ji? Kas ją motyvuoja?

Manau, kad nelabai pagrįsta kalbėti apie žmones juos suabsoliutinant. Nors kiekviena karta turi jai būdingų bruožų, tačiau visada būna žmonių, kuriems tie bruožai svetimi. Jeigu kalbėtume apie tai, ką pastebi pasaulio verslininkai ir ką aš pati dažnai matau, tai vienas iš dabartinės jaunosios kartos trūkumų – menka orientacija į rezultatą, mažas produktyvumas. Tai didelė problema darbo rinkoje. Jaunuoliai turi labai tvirtą vertybinį pamatą, pasižymi didele vertybine motyvacija, nori keisti pasaulį, tačiau dažnai nuo minčių nepereinama prie veiksmų. Reikia labai aiškiai suvokti, kad norint kažką keisti neužtenka vien turėti viziją, didelių ambicijų – turi jau šiandien žengti mažą žingsnį, kuris artintų prie tikslo.

Mes, ugdytojai, puikiai suprantame, kad nebeužtenka jauniems žmonėms suteikti žinių, motyvacijos, kalbėti apie vertybes. Dabar reikia konkrečių projektų, kaip jiems sudaryti sąlygas veikti, kurti, siekti rezultatų.

Esate jaunimo iniciatyvos „Kūrėjų karta“ idėjinė vadovė ir iniciatorė. Su kolegijos komanda organizuojate jaunimo festivalį „Vibelift“. Kaip kilo šios idėjos ir kokia Jūsų žinutė visuomenei?

Mano žinutė – ateitis priklauso kūrėjams. Daugelis darbų ateityje bus perimti mašinų, robotų, kurie puikiai atliks tam tikras specializuotas užduotis, leis išvengti žmonių daromų klaidų. Todėl turime stengtis save atrasti kūrybinėje plotmėje.

Kūrėją aš įsivaizduoju kaip aktyvų žmogų, kuris nėra tik visuomenės gyvenimo stebėtojas, laukiantis, kol kažkas kažką padarys. Kūrėjas ne laukia, jis kuria.

Tiek „Kūrėjų kartos“, tiek renginio „Vibelift“ tikslas – įkvėpti jaunus žmones, juos motyvuoti ir padėti jiems tapti kūrėjais.

Ar žinomi žmonės noriai prisijungia prie jaunimui skirtų iniciatyvų?

Tikrai taip. Labai daug žinomų žmonių prisijungia norėdami dalytis patirtimi, savo istorija, skleisti tam tikrą žinutę ir įkvėpti jaunąją kartą. Džiugu, kad vis daugiau menininkų, kūrėjų supranta tai kaip savo misiją.

Inga Nanartonytė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top