Pradinis / Šeima ir sveikata / Glaukoma. Ką turime žinoti?

Glaukoma. Ką turime žinoti?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet kovo 12 d. minima Pasaulinė glaukomos diena. Jūsų akys gali atrodyti gerai, ir regėjimas gali būti geras, bet tai nebūtinai reiškia, kad jūsų akys yra sveikos. Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų glaukoma. Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje bus net 80 mln. kenčiančių nuo šios ligos žmonių.

Glaukoma – lėtinė akių liga. Ją sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas. Dėl jo sutrinka skysčių tekėjimas akyje ir todėl pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės ląstelės, silpsta regėjimas.

Ši liga būdingesnė vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali būti įgimta ir išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų ligų poveikio. Didelę reikšmę glaukomos vystymuisi turi paveldėjimas.

Glaukoma yra 3 rūšių: įgimtoji, pirminė ir antrinė. Įgimtąja glaukoma sergama tada, kai akies priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema yra nenormaliai išsivystę. Pirmine glaukoma susergama ilgainiui. Antrinė glaukoma – tai kitų akies ligų ar traumų padarinys. Bet kokios rūšies glaukomai, be pakilusio akispūdžio, būdingi regos nervo disko glaukominė įduba (ekskavacija) ir atrofija bei tipiški akipločio pakitimai.

Glaukomos rizikos veiksniai:
akies hipertenzija (padidėjęs akispūdis),
amžius (dažniausiai serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės),
paveldėjimas,
didelė trumparegystė,
cukrinis diabetas,
trauma arba akies operacija,
migrena,
ilgalaikis hormonų vartojimas,
aukštas kraujospūdis,
rasė: glaukoma kelis kartus dažnesnė tarp afroamerikiečių nei tarp baltaodžių; pirmiesiems ji dažnai išsivysto anksčiau.

Esant bet kuriam iš šių veiksnių, rekomenduojama dažniau apsilankyti pas akių gydytoją.

Glaukomos simptomai ir diagnostika

Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėmis stadijomis ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų. Paprastai nejaučiamas skausmas, akis neparausta, nėra ir kitų požymių, kurie verstų sunerimti ir eiti pas gydytoją.

Liga vystosi iš lėto – skauda galvą smilkinių srityje, apie akis, kai kada skausmai juntami pakaušyje. Retkarčiais ligonis junta ir nestiprius akies skausmus, lyg kokį svetimkūnį akyje, arba jam atrodo, kad akis pilna ašarų, nors jų nėra. Šie nemalonūs pojūčiai atsiranda pavargus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar pasilenkus. Sutrinka regėjimas – žmogus mato tartum pro rūką ar tinklą, o apie šviesos šaltinį regi vaivorykštės spalvos ratilus. Šie požymiai rodo, kad šiek tiek padidėjo akispūdis. Tai trunka kelias minutes arba 2–3 valandas, vėliau skausmai nurimsta ir vėl matoma normaliai. Paprastai žmogus akinius keičia kas 3–5 metus, o sergant glaukoma kai kada juos tenka keisti kas keletą mėnesių. Ligai progresuojant, galvos skausmai ir regėjimo sutrikimai kartojasi vis dažniau ir trunka ilgiau.

Nepastebimai, lėtai pradeda siaurėti akiplotis. Žmogus nebemato kai kurių įprasto regėjimo lauko dalių, regėjimo laukas siaurėja, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matoma tarsi „pro vamzdį“.

Glaukoma diagnozuojama apklausus žmogų, ištyrus jo regą specialiais tyrimais:
įvertinamas regos aštrumas;
specialiu prietaisu (tonometru) pamatuojamas akispūdis;
įvertinamas akiplotis – sergant glaukoma jis būna susiaurėjęs;
išplėtus vyzdį, specialiu prietaisu apžiūrimas akių dugnas, įvertinama regos nervo būklė.

Glaukomos diagnozė patvirtinama remiantis nustatytais rizikos veiksniais, klinikiniais požymiais ir funkciniais pakitimais. Ankstyvuoju laikotarpiu pakitimai gali būti nežymūs. Atliekant pakartotinius matavimus po kelių mėnesių, glaukoma patvirtinama arba paneigiama atsižvelgiant į pakitimų dinamiką.

Glaukomos gydymas

Laiku nediagnozavus glaukomos ir nepradėjus gydyti, galima apakti. Apakimas glaukomos atveju yra neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles.

Glaukomos išgydyti neįmanoma, tačiau, anksti ją diagnozavus, kai akių pakitimai dar nedideli, galima sustabdyti arba bent sulėtinti ligos progresavimą ir tolesnį regėjimo blogėjimą. Glaukomos gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimo funkcijas užtikrinant paciento gyvenimo kokybę visam likusiam gyvenimui. Paprastai glaukoma gydoma vaistais.

Jei vaistai vis dėlto nepadeda, gelbsti chirurgija. Lazerinės chirurginės procedūros taikomos greta medikamentinio gydymo arba kaip profilaktinė priemonė uždarojo kampo glaukomos atveju. Per operaciją sudaromos sąlygos akies skysčiui filtruotis iš akies vidaus į išorę. Chirurginiu būdu sumažinus akispūdį, siekiama išvengti ligos progresavimo, tačiau atkurti iki operacijos prarasto regėjimo neįmanoma.

Profilaktika

Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvosiomis stadijomis, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Anksti diagnozavus ligą, galima užkirsti kelią regos pablogėjimui ir apakimui. Visiems vyresniems nei 40 metų asmenims reikia vieną kartą per metus pamatuoti akispūdį, o jei šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tai patikrą reikia atlikti bent kartą per metus jau nuo 30–35 metų.

Veikiami anksčiau paminėtų rizikos veiksnių žmonės turėtų periodiškai tikrintis pas akių gydytoją. Patyrus bet kokią, nors ir mažiausią, akies traumą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją, taip pat laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus darbus (žemės ir miškų ūkio, metalurgijos), privaloma nešioti apsauginius akinius. Svarbu laikytis asmens higienos (dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis), sveikai maitintis, apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro per dieną.

Sergantiesiems glaukoma gali pakenkti sunkus fizinis darbas ir darbas pasilenkus, taip pat tamsoje. Nepatartina ilgai būti karštyje, netinka kai kurios fizioterapinės procedūros, kai kinta temperatūra (purvo vonios, Šarko dušas). Sergant glaukoma negalima naudoti vyzdį plečiančių vaistų, kuriuose yra adrenalino (pavyzdžiui, dirbtinių ašarų), vaistų nuo kosulio ar slogos, kuriuose yra pseudoefedrino. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina regos nervo ląstelių nykimą. Labai svarbu reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus.

Glaukomos gydymo kokybė labai priklauso nuo pačių pacientų suvokimo. Jei žmogus laiku pastebi pirmuosius glaukomos požymius ir kreipiasi į gydytoją, ligą įmanoma sustabdyti. Tik bendros paciento ir gydytojo pastangos gali padėti sėkmingai diagnozuoti ir gydyti glaukomą.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: