Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį vykusios gamtos ir miško terapijos sesijos daliai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenės narių tapo netikėtu atradimu. Pasivaikščiojimas po Pažaislio šilą, proga neįprastai patirti mišką virto netikėta kelione į save, priminė, kaip glaudžiai esame susiję su gamta, praturtino.
Nemokamas gamtos ir miško terapijos sesijas LSMU bendruomenės nariams surengė specialistai, baigiantys LSMU Miško terapijos podiplomines studijas. Abi savaitgalio dienas sesijos vyko dalyvaujant kurso dėstytojui dr. Juliui Neverauskui.
Susidomėjimas naujove buvo didelis: į abi sesijas užsiregistravo apie 200 dalyvių, nepabūgusių atšiaurokų savaitgalio orų. Nedidelėmis grupelėmis žmonės leidosi Pažaislio šilo takais ir keletui valandų paniro į terapinės sesijos rimtį.
Miško terapeutai įprastą mišką pakvietė patirti neįprastai: skirti laiko ne tik jam užuosti, išgirsti, bet ir pajusti, apčiuopti, netgi paragauti. Netikėta patirtimi ne vienam tapo ir kvietimas pasikalbėti su pasirinktu medžiu, išsakyti jam tai, ko galbūt nepasakysi jokiam žmogui.
Šilo takais keliauta fiksuojant vis kitus miško ir asmeninės patirties aspektus, įsiklausant ir į mišką, ir į save, vis stabtelint pasidalyti pojūčiais, mintimis. Miško aplinka ir pačios sesijos pobūdis kvietė atsiverti, apmąstyti savo gyvenimą, ryšį su gamta.
Miško terapijos podiplominių studijų dėstytojas dr. Julius Neverauskas priminė, jog žmonės tūkstančius metų gyveno gamtoje ir poreikis joje būti tiesiog „įrašytas“ mums į smegenis.
Modernioji miško ir gamtos terapijos kryptis – vadinamosios miško maudynės – atsirado Japonijoje kaip atsvara urbanistinei kultūrai. Viena šios terapijos kryptis kvietė tiesiog visais sensoriniais pojūčiais – rega, uosle, klausa, skoniu, lytėjimu – susilieti su mišku.
Antroji miško terapijos koncepcija, kurią dr. J. Neverauskas išplėtojo kartu su psichologe-psichoterapeute Giedre Žalyte, buvo papildyta apskritai visos gamtos elementais – nuo pievų iki vandens telkinių.
„Mes, terapeutai, esame tarpininkai, kurie padeda žmogui pasinaudoti gydančiomis gamtos galiomis kviesdami – ne teikdami užduotis ar nurodymus, o būtent kviesdami – pasinerti į tam tikrą bendrą su kitais patirtį – pasidalyti įžvalgomis apie save, savo savastį, santykį su gamta, kitais ir savimi, savo gyvenimo tikslus ir prasmę.
Pasidalyti įžvalgomis – labai svarbi miško terapijos dalis. Į tą patį kvietimą žmonės reaguoja visiškai skirtingai, tad dalydamiesi mintimis, įspūdžiais ir patirtimis mes vienas kitą praturtiname. Netgi toje pačioje vietoje teikdami tą patį kvietimą kaskart galime atrasti kažką sau ir kažką nauja“, – pabrėžė programos dėstytojas.
Podiplominių studijų programą „Miško terapija“ rengia LSMU Reabilitacijos klinika. Studijos supažindina su naujausiais gamtos veiksnių ir miško terapijos metodų taikymo klinikinėje praktikoje pasiekimais ir galimybėmis, mokslo ir praktikos naujovėmis, suteikia praktinių įgūdžių taikant gamtos terapijos intervencijas individualiai ir grupėje.
Miško terapijos programa skirta visų specialybių gydytojams, psichologams, psichoterapeutams, sveikatos priežiūros specialistams, visuomenės sveikatos specialistams, slaugos, akušerijos, ergoterapijos, kineziterapijos, socialinio darbo, gyvensenos medicinos specialistams, papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistams, miškininkystės, kraštotvarkos specialistams. Laukiami ir kitų sričių bei profesijų specialistai, besidomintys gamtos ir miško terapija.