Pradinis / Lietuviai svetur / ISLANDIJA. Jurgita Millerienė: „Esu sąmoninga Lietuvos patriotė“

ISLANDIJA. Jurgita Millerienė: „Esu sąmoninga Lietuvos patriotė“

„Lietuvoje nebuvau įsitraukusi į jokią visuomeninę veiklą, buvau namų siela. Islandijoje  esu sąmoninga savo gimtojo krašto patriotė: organizuoju minėjimus, palaikau ryšius su įvairiomis organizacijomis, žaviuosi lietuvių kalba ir stengiuosi ją išsaugoti“, – apie savo gyvenimo ir santykio su lietuvybe pokyčius pasakoja Islandijos lituanistinės mokyklos „Trys spalvos“ įkūrėja ir vadovė Jurgita Millerienė, save vadinanti meilės emigrante. Ji jau 12 metų ugdo mažuosius Islandijos lietuvaičius, stengdamasi sužadinti jų meilę Lietuvai ir lietuvių kalbai. „Esu įsitikinusi, kad jei vaikas mylės Lietuvą, tai išmoks ir jos kalbą“, – sako pedagogė.

Jurgita Millerienė

Mokykla „Trys spalvos“ įkurta prieš beveik 12 metų (netgi seniau negu pati bendruomenė). Kaip vertinate: ar lituanistinei mokyklai tai yra daug?

Lituanistinė mokykla laikosi ant labai savo gimtąją šalį ir gimtąją kalbą mylinčių žmonių pečių. Šie žmonės kiekvieną sekmadienį skuba į mokyklą, o prieš tai dar visą savaitę ruošiasi pamokoms, skaito, ieško, domisi. Jie taip pat lanko seminarus (dažnai savo pačių lėšomis), veža mokymo priemones iš Lietuvos ir atlieka dar daug svarbių darbų. Visas mokyklos kolektyvas atlieka savanorišką darbą, tad 12 metų yra itin garbus gyvavimo laikotarpis, turint omeny, kad gaunamas minimalus įvairių projektų finansavimas.

Kodėl nusprendėte įkurti lietuvišką mokyklėlę?

Vytauto Didžiojo universitete studijavau lietuvių kalbą ir literatūrą. Iškart po studijų susikroviau lagaminą ir išskridau gyventi į Islandiją. Maniau, tik trumpam, tik pusei metų, tačiau noras išnaudoti sukauptas žinias atsirado iš karto. Buvo skaudu, kad savo diplomo negalėjau pritaikyti pagrindiniame darbe, tad pasiryžau jį žūtbūt panaudoti visuomeninėje veikloje ir, nieko nelaukusi, pradėjau mokyti vaikus lietuvių kalbos. Iš pradžių 5 metus įvairias amžiaus grupes mokiau viena. Noras pritaikyti savo žinias buvo labai stiprus.

Papasakokite, kaip ši mokyklėlė augo. Ar niekada nedvejojote, ar šią veiklą verta tęsti?

Bėgant metams, žmonės pradėjo daugiau mąstyti apie gimtosios kalbos mokymosi svarbą, apie dvikalbystės naudą, apie vaikų bendravimą su seneliais Lietuvoje ir t. t. Jie ėmė sąmoningiau galvoti apie savo ateitį ir lietuvių kalbą. Po 5 metų įkūrus Islandijos lietuvių bendruomenę, dar daugiau aktyvių žmonių prisijungė prie lietuviškos veiklos. Lituanistinėje mokykloje prasidėjo tikras atgimimas ir klestėjimas. Vaikų ir mokytojų vis daugėjo, veikla tobulėjo.

Papasakokite apie mokyklos bendruomenę. Kelerių metų vaikai pradeda lankyti mokyklą?

Mokyklą lanko labai įvairaus amžiaus vaikai, priimame ir nė dvejų metukų neturinčius mažuosius lietuvaičius. Kaip sakoma, lenk medį, kol jaunas. Į grupes skirstome pagal sugebėjimus, o ne pagal amžių. Amžius tėra tik atspirties taškas. Mokytojoms reikia daug kūrybingumo ir atsidavimo mokant labai nevienodas žinias turinčius vaikus.

Šiuo metu mokykloje dirba septynios mokytojos ir yra šešios amžiaus grupės. 2–3 m. vaikams pamokėles veda Irena Valužienė. Ji pavaduoja dekretinių atostogų išėjusią Rasą Vareikienę. 3–4 m. vaikus moko Renata Pratusytė, kuri yra ir vaikų choro vadovė. 4–5 m. grupei pamokėles veda Neringa Eidukienė (ji veda ir zumbos užsiėmimus vaikams), 5–7 m. grupei – Irma Pučkorienė (pavaduoja Jurgitą Motiejūnaitę), 9–13 m. grupei – Loreta Laukytė. Nuotolinio mokymo grupei ir 13 m. bei vyresniems vaikams užsiėmimus veda Renata Pratusytė.

Šį pavasarį mokykla atidarė savo skyrių Keflaviko mieste. Šiuo metu čia mokomi įvairaus amžiaus vaikai, pamokas veda Judita Valentienė.

Į ką labiausiai sutelkiamas dėmesys ugdant jaunuosius lietuvaičius?

Ugdydami vaikus pirmiausia stengiamės sužadinti jų meilę Lietuvai ir lietuvių kalbai. Daug dėmesio skiriame tradicijoms, žaidimams, vaizdinėms priemonėms. Visas mokymo procesas vyksta per ugdomuosius užsiėmimus. Taip pat turime pratybas, tačiau neiname koja kojon su lietuviškų mokyklų programomis. Esu įsitikinusi, jog jei vaikas mylės Lietuvą, tai išmoks ir jos kalbą.

Kaip stengiamasi sudominti vaikus lietuvių kultūra, kalba?

Lietuvių kalba ir kultūra stengiamės sudominti rengdami įvairius renginius, kurie būna įdomūs, žaismingi, o kartais ir neįprasti. Išsiaiškiname vaikų bei tėvų nuomonę, mokyklos anketose klausiame, kuo vaikai domisi. Visą ugdymo procesą stengiamės vykdyti per vaikų mėgstamas veiklas.

Kokių sunkumų kyla ir kaip juos įveikiate?

Sunkumų dažniausiai kyla dėl skirtingo vaikų žinių lygio: vieni yra neseniai atvažiavę iš Lietuvos, kiti čia gimę, vieni dažnai girdi lietuvių kalbą, kiti – rečiau. Viską stengiamės įveikti pasitelkdami kūrybingumą ir netradicinius mokymo metodus. Kiekviena pamoka – tai tarsi mažas atradimas, jos visos skirtingos ir nepakartojamos.

Ar vaikai smalsūs, domisi Lietuva? Kas leidžia Jums tikėti, kad jie kažkada bus dėkingi tėvams, jog šie leido juos į lietuvišką mokyklėlę?

Vaikai paprastai labai smalsūs, dažnai vasaromis vyksta atostogauti į Lietuvą, tad nemažai jų nori išmokti kalbą, kad galėtų laisvai bendrauti su savo artimaisiais ir draugais Lietuvoje. Dažnai vaikai atostogų vyksta be tėvelių, tad turi iš įvairių kalbinių situacijų išsisukti vien tik savo jėgomis. Be to, Islandijoje labai daug dėmesio skiriama dvikalbystei, ji labai vertinama, o vaikai skatinami didžiuotis savo šaknimis, todėl jie anksti pajunta, kad mokėti kelias kalbas yra didelis pranašumas. Manau, kad kiekvienas vaikas retkarčiais užsispiria ir ne visada trykšta noru sekmadienį vykti į pamokas, tačiau dažniausiai jiems pamokų metu būna įdomu, jose jie susitinka ir su draugais.

Dėkingumas yra subtili sąvoka, vaikai yra gana egocentriški, tad dažniausiai į viską žiūri tik iš savo varpinės. Dėkingumą jie dažniausiai išreiškia savo jausmais ir poelgiais, ne visada tai būna kaip ant delno.

Kokius renginius organizuojate? Kas vaikams palieka didžiausią įspūdį, kokių švenčių jie labiausiai laukia?

Mes organizuojame visas tradicines šventes bei minėjimus. Populiariausia yra „Kalėdinė eglutė“, taip pat itin populiari kiaušinių marginimo popietė, Užgavėnės, Velykos, išvykos, įvairūs konkursai. Stengiamės, kad renginių būtų kuo įvairesnių.

Kodėl yra svarbi lituanistinių mokyklų veikla (ne tik vaikams, jų šeimoms, bet ir bendruomenėms, Lietuvai)?

Šiuo metu Lietuvą palieka vis daugiau žmonių. Vieni kažkada sugrįžta, kiti atsidėkoja tėvynei savo darbais. Svarbiausia lituanistinių mokyklų paskirtis, mano nuomone, yra atskleisti vaikams jų gimtąsias šaknis. Tai yra itin svarbūs žmogaus egzistencijos pagrindai. Praradę savo šaknis ir tik iš dalies prisitaikę prie gyvenamos šalies kultūros, kalbos bei tradicijų, žmonės sunkiai išgyvena savo asmenybės ieškojimus. Labai skaudu žiūrėti į besiblaškančius ir niekaip savojo „aš“ nerandančius vaikus.

Dauguma išeivių vienaip ar kitaip prisideda prie Lietuvos vykdomų veiklų, jos vardo garsinimo, tarptautinių santykių užmezgimo, turizmo plėtojimo, savo kalbos, kultūros ir tradicijų sklaidos. Dalyvauja įvairiose akcijose, domisi tėvyne galbūt net daugiau nei Lietuvoje gyvenantys jos piliečiai.

Kokius ryšius Jūsų mokykla palaiko su Lietuva?

Mūsų mokykla palaiko glaudžius ryšius su Švietimo ir mokslo ir Užsienio reikalų ministerijomis. Dalyvauja įvairiose Lietuvos organizacijų rengiamose akcijose, pvz., akcijoje „Apkabinkime žemę“, „Mamų unijos“ akcijoje ir t. t. Siunčiame reportažus „Pasaulio lietuvių žinioms“, „Globaliai Lietuvai“. Dalyvaujame Lietuvoje rengiamuose seminaruose, palaikome ryšius su Lietuvos mokyklomis bei darželiais.

Kaip mokyklėlė prisideda prie Lietuvos pristatymo Islandijoje?

Mes nesame uždara bendruomenė, galbūt net esame išskirtiniai tuo, kad labai aktyviai dalyvaujame islandų organizuojamuose renginiuose. Palaikome glaudžius ryšius su miesto biblioteka, užsienio organizacijomis. Mus dažnai tiesiogiai kviečia dalyvauti įvairiuose renginiuose. Lietuvą esame pristatę miesto bibliotekoje, vaikų ir suaugusiųjų choras dažnai dainuoja renginiuose, dalyvaujame „Tarpkultūrinėse dienose“. Į savo organizuojamus minėjimus kviečiame ir Islandijos atstovus.

Kokia yra Islandijos lietuvių bendruomenė, Jūsų akimis? Ar nėra taip, kad viskas laikosi tik ant kelių veiklių žmonių pečių ir, jeigu jie pasitrauktų, nebebūtų kam visų burti?

Šiuo metu Islandijos bendruomenės taryba yra itin stipri, į jos veiklą įsitraukia vis daugiau veiklių žmonių, turinčių įvairių idėjų bei sumanymų. Kaip ir visur, būna ir kalvų, ir nuokalnių, tačiau iki šiol mums sėkmingai pavyksta besiramsčiuojant keliauti toliau bei džiaugtis kiekvienu renginiu, kiekvienu susitikimu ar įdomia veikla. Norint pritraukti žmones, reikia duoti jiems laiko pamąstyti, per daug jų nespausti, visada maloniai priimti. Dažnai, pakalbinti prisijungti prie tarybos, lietuviai mielai sutinka. Dažnas paprasčiausiai nedrįsta pasisiūlyti – juk lietuvaičiai yra drovūs, linkę nuvertinti savo sugebėjimus ir žinias.

Ar ir Lietuvoje buvote tokia iniciatyvi, įsitraukusi į visuomeninę veiklą?

Lietuvoje visiškai nebuvau iniciatyvi, nedalyvavau jokioje visuomeninėje veikloje.

Kokie keliai Jus atvedė į Islandiją? Ar prieš tai pagalvodavote apie gyvenimą ne Lietuvoje?

Apie gyvenimą ne Lietuvoje anksčiau niekada nemąsčiau, buvau namisėda, namų siela. Mano tėveliams prireikė net 2 metų susitaikyti su mano sprendimu išvažiuoti, o man pačiai – net 5 metų tapti visaverte Islandijos gyventoja. Mano draugas nusprendė išbandyti gyvenimą Islandijoje, o paskui nenorėjo grįžti atgal. Teko rinktis ir tapti meilės emigrante.

Kas Jūsų viduje pakito gyvenant kitoje šalyje? Kaip keitėsi santykis su tėvyne?

Gyvendamas svetur, turi dažnai įdėti kur kas daugiau pastangų, peržengti savo komforto zonos ribas, išdrįsti priimti netikėtus sprendimus, rizikuoti, kabintis į gyvenimą, nepaminti savo gyvenimo tikslų ir daug daug dirbti. O tėvynę myliu tikrai labiau nei gyvendama Lietuvoje. Na gal ne labiau, tačiau esu sąmoninga savo gimtojo krašto patriotė: organizuoju minėjimus, palaikau ryšius su įvairiomis organizacijomis, žaviuosi lietuvių kalba bei stengiuosi ją išsaugoti. Gyvendami užsienyje tampame galbūt kur kas atviresni, drąsesni, siekiame daugiau, nes niekas nieko neatneš ant lėkštutės.

Kokia Jūsų pagrindinė veikla Islandijoje?

Tik atvykusi į Islandiją, iš karto įstojau į universitetą studijuoti islandų kalbos ir 3 metus dirbau viešbutyje. Vėliau 9 metus dirbau darželyje, šiuo metu esu Islandijos vidurinės mokyklos mokytoja, trečiokų auklėtoja. Esu patenkinta dabartinėmis savo pareigomis. Be to, vedu islandų kalbos kursus užsieniečiams lietuvių, rusų bei anglų kalbomis, vertėjauju raštu.

Ar labai sunku šioje šalyje rasti darbą imigrantui?

Norint susirasti gerą darbą, reikia mokėti kalbą, mokėti bendrauti ir būtina įsilieti į islandų visuomenę. Dažnas delsia mokytis islandų kalbos ir galiausiai tarsi patenka į uždarą ratą, iš kurio ištrūkti yra labai sunku, nes darbas darbą veja; dažnai užsieniečiai dirba daug viršvalandžių, taupo.

Ar galima sakyti, kad sėkmingai adaptavotės Islandijoje?

Pirmieji 5 metai buvo labai sunkūs, nebuvo tokių modernių technologijų, kokios yra dabar, skambučiai į namus buvo trumpi ir brangūs. Oro sąlygos čia taip pat ganėtinai atšiaurios, išvykti iš salos yra brangu. Norint sėkmingai adaptuotis, reikia būti labai aktyviam, smalsiam, energingam. Tačiau galiu pasakyti, jog adaptavimosi procesas praėjo labai sėkmingai.

Kas Jus įkvepia dirbti su vaikais, auginti jų meilę Lietuvai?

Aš jau nuo mokyklos laikų norėjau būti mokytoja, tai kažkas, ką paaiškinti yra labai sunku. Man patinka diskutuoti, perteikti savo žinias, bendrauti su vaikais ir užsikrėsti jų idėjomis bei požiūriu į gyvenimą.

Kokią Lietuvą saugojate savo prisiminimuose ir kokiose srityse, Jūsų manymu, ji ypač turėtų stengtis tobulėti?

Lietuva mano atsiminimuose – tai senelių sodyba ir ilgos vasaros gamtoje. Liūdna, kai grįžusi vasaromis matau piktus, liūdnus, pavargusius žmones. Manau, kad Lietuva turėtų daugiau rūpintis savo šalies gyventojais.

Labai dažnai mūsų gyvenimas pasisuka kitaip, nei planuojame. Tačiau ką šiuo metu manote – ar norėtumėte ateityje vėl gyventi tėvynėje?

Stengiuosi gyventi šia diena, artimiausiu metu planų grįžti į Lietuvą tikrai neturime.

Dėkoju už pokalbį.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Jurgitos Millerienės asmeninio albumo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: