Pradinis / Šeima ir sveikata / Jaučiatės prastai? Peržvelkite savo valgiaraštį

Jaučiatės prastai? Peržvelkite savo valgiaraštį

Didelis nuovargis, migreniniai galvos skausmai, rūgščių kilimas, nuolatinis pilvo pūtimas… Ar dažnai juntate šiuos simptomus? Galbūt jų net nesureikšminate? „Iš pradžių labai stebėjausi, kaip žmonės įpranta prie simptomatikos ir pradeda vertinti tai kaip normalų dalyką, nebekreipia dėmesio. Reikia suprasti, kad tai, kas mums tampa įprasta, nebūtinai yra normalu“, pabrėžia gydomosios mitybos specialistė, „Gydančios lėkštės“ įkūrėja Ingrida Kuprevičiūtė, kurios misija – šviesti Lietuvos žmones apie mitybos ir sveikatos sąsajas, padėti rasti blogos savijautos priežastis ir jas pašalinti.  

Ingrida Kuprevičiūtė
Ingrida Kuprevičiūtė

Studijavote Natūropatinės medicinos koledže Londone. Kas paskatino pasirinkti būtent šią aukštąją mokyklą ir gydomosios mitybos studijas?

Vis dažniau pagalvoju, kad gyvenime viskas klostosi taip, kaip turi būti. Atrodo, atsitiktinumai, bet jų tiek daug, kad, manau, mano situacijoje tiktų posakis: „Mokytojas pasirodo tada, kai mokinys yra pasirengęs priimti pamokas.“

Panašiai buvo ir renkantis profesinį kelią. Baigusi teisės ir muitinės veiklos studijas Lietuvoje, intensyviai mąsčiau apie alternatyviosios medicinos mokslus. Mat nors studijavau teisę, mano lentynos buvo prikrautos knygų apie sveikatą, laisvalaikiu skaitydavau būtent tokio pobūdžio literatūrą. Tad pasiryžau savo pomėgį paversti darbu.

Lietuvoje norimų studijų neradau, todėl pradėjau dairytis užsienyje. Netikėtai sutikau žmogų, pažįstantį merginą, Didžiojoje Britanijoje studijavusią būtent tai, apie ką svajojau. Ji kaip tik kelioms dienoms turėjo grįžti į Lietuvą, tad pakviečiau ją susitikti. Kadangi ši mergina buvo labai patenkinta studijų kokybe, ilgai nesvarsčiau ir gavusi šeimos palaiminimą išvykau į Londoną.

Ar nenusivylėte?

Tikrai ne. Man labai patiko, kad studijos suteikė ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Antraisiais metais stebėdavome, kaip mūsų dėstytojai konsultuoja žmones, ką pataria ir kodėl. Trečiaisiais metais tai jau darydavome patys. Mums buvo suteikiami stiprūs pagrindai, tačiau labai daug turėjome studijuoti savarankiškai.

Koks apskritai buvo gyvenimo Londone etapas?

Labai intensyvus, nes studijas derinau su darbu. Laisvo laiko beveik nebūdavo. Atsimenu, grįžusi iš darbo, atsisėsdavau į lovą, pasiimdavau skaityti studijų medžiagą ir prabudusi naktį suprasdavau, kad taip nieko ir neperskaičiau (šypsosi). Jaučiau didžiulį nuovargį. Nelankiau parodų, muziejų… Važiavau į Londoną turėdama tikslą. Tad jo kryptingai siekiau.

Džiaugiuosi, kad Londone teko galimybė gyventi su nuostabiomis korėjietėmis. Buvo labai įdomu pažinti jas, jų kultūrą.

Ar po studijų iškart grįžote į Lietuvą, o gal kurį laiką praktikavotės svetur? Toks ir buvo Jūsų planas?

Taip, baigusi studijas iškart sugrįžau. Man patinka mūsų šalis, čia matau labai daug galimybių. Norėjau būti arčiau savo šeimos, man brangių žmonių. Londonas tiesiog buvo miestas, kuris man turėjo suteikti reikiamų žinių.

Dabar konsultuojate, vedate seminarus, anksčiau netgi turėjote savo radijo laidą. Atrodytų, viskas klostosi puikiai. O kokia buvo pradžia? Ar ilgai užtruko susikurti darbo vietą, kuri leistų pragyventi iš savo profesijos?

Dar studijuodama Londone pradėjau ruoštis būsimai veiklai: galvojau apie savo įmonės pavadinimą, logotipą, interneto svetainę… Kai tik gavau diplomą, iškart pradėjau ieškoti savo vietos po saule. Pirmiausia įsidarbinau visuomenės sveikatos biure. Tačiau dabar dirbu savarankiškai, pagrindinė mano veikla yra šviečiamoji. Bendradarbiauju su daugybe visuomenės sveikatos biurų, važinėju po visą Lietuvą ir skaitau paskaitas, vedu seminarus įvairiomis temomis, pati juos organizuoju, taip pat konsultuoju žmones individualiai.

Turiu daug idėjų, kurias noriu įgyvendinti, pradedant knygos išleidimu, baigiant sveikatingumo centro įkūrimu. Bet apie tai anksti kalbėti – reikia įdėti dar daug darbo, kad žodis virstų kūnu (šypsosi).

Atvirai kalbant, maniau, kad bus sunkiau ir užtruks ilgiau, kol galėsiu pragyventi iš savo profesijos. Todėl tai, kad viskas vyko itin greitai ir sklandžiai, mane pačią labai maloniai nustebino.

Ingrida Kuprevičiūtė

Terminus „natūropatinė mityba“, „gydomoji mityba“ girdime vis dažniau. Turbūt žmonėms jau nebereikia aiškinti, kas tai yra? O gal susiduriate ir su tais, kurie žvelgia į šį mokslą nerimtai?

Man tiesiogiai netenka susidurti su manančiais, jog mityba nesvarbi, nes tiek į mano paskaitas, tiek į privačias konsultacijas ateina labai sąmoningi žmonės, kurie yra daug ką išbandę, kurie prisiima atsakomybę už savo sveikatą ir stengiasi, kad jų savijauta keistųsi. Bet, be abejo, manau, tikrai yra tokių, kurie į šį mokslą vis dar žvelgia nerimtai, nors viskas paremta moksliniais tyrimais.

Vis dėlto pokyčiai vyksta. Galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet vyksta. Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi gyvensenos medicinos studijų programą. Jauni žmonės keliasi į kaimus, pradeda patys auginti daržoves, gyvulius. Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir mityba veda prie labai rimtų sveikatos problemų. Žmonės tai mato iš labai arti. Daugelyje šeimų galėtume rasti vaikų, turinčių alergijų, rimtų virškinimo problemų, astmą, atopinį dermatitą ir pan. Tėvai ieško sprendimo būdų ir vienas iš pagrindinių koreguotinų dalykų yra mityba.

Esame įpratę šalinti simptomus, o ne ieškoti priežasčių. Galbūt į Jus kreipiasi žmonių, kurie sakosi viską išbandę, apsilankę pas visus reikiamus gydytojus, bet norimo pokyčio taip ir nepajutę? Ar pavyksta padėti tokiais atvejais?

Daugiausia dirbu su asmenimis, sergančiais autoimuninėmis ligomis, ir tikrai sulaukiu nemažai žmonių, kurie nepajunta pagerėjimo vien tik vartodami vaistus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi autoimuninį tiroiditą (lėtinį skydliaukės uždegimą), tiroksinas neišspręs problemos. Kodėl? Nes ji kyla ne dėl pačios skydliaukės, o dėl to, kad sutrikusi imuninė sistema atakuoja, ardo skydliaukę ir taip jos veikla ima blogėti.

Jau tikriausiai niekam nėra naujiena, kad apie septyniasdešimt–aštuoniasdešimt procentų mūsų imuniteto priklauso nuo žarnyno veiklos. Tad, kad ir kaip keistai tai skambėtų, norint spręsti autoimuninio tiroidito problemą, reikia tvarkyti žarnyną. Kitas dalykas: kadangi tai lėtinis uždegimas, svarbu, kad žmogaus mityba, jo gyvenimo būdas būtų ne uždegimą skatinantys, o slopinantys. Jis turėtų atsirinkti maistą, gerai išsimiegoti, būti fiziškai aktyvus ir pan. Jam turi netrūkti vitamino D, kuris yra imunomoduliatorius, t. y. moduliuoja mūsų imuninę sistemą: kai ji per aktyvi – ją slopina, kai ji nuslopinta – suaktyvina ir pan.

Kaip matote, yra labai daug tvarkytinų dalykų. Tokiu atveju pokyčiai nėra greiti, stebuklų neįvyksta per dieną ar savaitę. Kartais reikia mėnesio, kartais – trijų ar net pusės metų. Bet dažnu atveju žmonės tikrai pradeda jaustis kur kas geriau. Tai tampa jų nauju gyvenimo būdu.

Ingrida Kuprevičiūtė

Koks maistas skatina uždegimo procesus, o koks turėtų atsidurti mūsų lėkštėje dažniau?

Tikriausiai nieko nenustebinsiu pasakydama, kad mūsų lėkštėje turėtų būti kuo daugiau daržovių. Labai svarbu jų įvairovė – neturėtume apsiriboti vien kopūstais ir agurkais. Racione turėtų būti daugiau špinatų, lapinių, žiedinių ir brokolinių kopūstų, sultenių, gražgarsčių, burokėlių, moliūgų, česnakų, cukinijų, svogūnų ir t. t. Gaminamą maistą gausiau gardinkite įvairiais prieskoniais: ciberžole, bazilikais, petražolėmis, čiobreliais, kmynais ir pan. Jie pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Vis dėlto tikriausiai vienas pirmųjų mano patarimų būtų kuo dažniau patiems gaminti namuose, pirkti kuo mažiau pusfabrikačių. Išbraukti „skystas kalorijas“ – visus gaiviuosius gėrimus, kurie labai greitai padidina cukraus kiekį kraujyje ir stipriai kelia uždegimus.

Mažinkite grūdinių produktų vartojimą ir grūdus kuo dažniau keiskite daržovėmis, pavyzdžiui, vietoje įprastų spagečių rinkitės cukinijų spagečius, gaminkite žiedinių kopūstų košę. Sutarkuokite žiedinį kopūstą, pakepinkite su mėgstamais prieskoniais ir turėsite kuo pakeisti įprastus ryžius.

Atkreipkite dėmesį į pieną ir jo produktus. Labai didelis procentas žmonių jo netoleruoja. Todėl bent jau pasterizuoto pieno aš rekomenduoju vengti visiems. Reikėtų įvertinti, ar organizmas toleruoja raugintus pieno produktus. Nes jeigu žmogus vartoja maistą, kurio netoleruoja, tai kelia didžiulius uždegiminius procesus.

Taigi mityba – mūsų raktas į gerą savijautą. Ar būna, kad žmonės net nesupranta, jog jų savijauta nėra normali?

Aš iš pradžių labai stebėjausi, kaip žmonės įpranta prie simptomatikos ir pradeda vertinti tai kaip normalų dalyką, nebekreipia dėmesio. Reikia suprasti, kad tai, kas mums tampa įprasta, nebūtinai yra normalu. Pavyzdžiui, žmonėms dabar įprasta jausti didžiulį nuovargį, migreninius galvos skausmus, rūgščių kilimą, nuolatinį pilvo pūtimą… Ar tai yra normalu? NE, TAI NĖRA NORMALU. Sveikas žmogus turėtų jaustis gyvybingas, džiaugtis gyvenimu, neturėtų justi nei galvos skausmų, nei rūgščių kilimo. Jei jaučiame panašius simptomus, tai yra pirmieji kūno signalai, rodantys, kad kažkas mūsų organizme vyksta ne taip, kad galbūt gyvenimo būdas yra sargdinantis ar mūsų mityba yra sveikatai nepalanki. Į tuos simptomus reikėtų žiūrėti kaip į mūsų kūno siunčiamas žinutes, kuriomis jis bando pasakyti, kad mes turime kažką keisti savo gyvenime.

Kokį maistą patariate valgyti susirgus ar norint būti kuo atsparesniems?

Pirmiausia neturėtų trūkti vitamino D. Taip pat vertėtų į racioną įtraukti kuo daugiau raugintų produktų: raugintų agurkų, kopūstų, morkų, kriaušių ir pan., nes juose gausu gerųjų bakterijų ir vitamino C, kurie yra ypač svarbūs mūsų imunitetui. Būtų idealu jų suvalgyti bent po porciją kiekvieną dieną.

Būtų labai naudinga į mitybą įtraukti ir kaulų sultinius, juos naudoti kaip sriubos pagrindą. Taip pat vertėtų vengti ar kuo mažiau vartoti daug pridėtinio cukraus turinčių maisto gaminių: sūrelių, saldintų jogurtų, saldainių, bandelių ir pan.

Stresas ir mityba. Koks ryšys tarp jų?

Labai glaudus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus patiria didelę įtampą – sutrikdomas virškinimas: maistas nėra gerai suvirškinamas ir įsisavinamas. Todėl mityba gali būti ideali, bet, jeigu patiriame nuolatinį stresą, gana lengvai gali atsirasti maistinių medžiagų trūkumas. O mityba, kurioje vyrauja miltiniai, grūdiniai produktai ir pridėtinis cukrus, kelia didžiulį stresą mūsų organizmui.

Inga Nanartonytė

Kaip išsiaiškinti migrenos priežastį ir ją pašalinti?

Nors migrenos simptomai dažniausiai vienodi, bet jos priežastys gali būti skirtingos. Todėl ir gydymas kiekvienu atveju gali labai skirtis. Ingrida Kuprevičiūtė dalydamasi pavyzdžiu paaiškina, kaip nustatyti šio negalavimo priežastis ir jas pašalinti.

Įsivaizduokite, kad į kabinetą ateina penki žmonės, besiskundžiantys migreniniais galvos skausmais.

Pirmoji moteris, be migreninių galvos skausmų, skundžiasi dar ir nerimu, nemiga, vidurių užkietėjimu, pagreitėjusiu širdies plakimu, mėšlungiu, menstruaciniais skausmais. Šie simptomai rodo, kad visas kūnas yra labai įsitempęs, sudirgęs. Jie įprastai yra susiję su labai dideliu magnio trūkumu, kurį lemia skurdi mityba, kofeino, cukraus, alkoholio vartojimas ir stresas. Šiuo atveju užtektų pakeisti moters mitybą ir kuriam laikui paskirti didesnes magnio dozes.

Antrasis pacientas turėjo alergiją kiaušiniams. Iš jo mitybos pašalinus šį maisto produktą, dingo ir migrena.

Trečiąją moterį migrena visada kamuodavo prieš mėnesines. Ją taip pat kankino kiti simptomai: PMS, pilvo pūtimas, potraukis saldumynams, krūtų jautrumas, irzlumas. Visi šie simptomai yra susiję su hormonų pusiausvyros sutrikimu. Ji turėjo per daug estrogeno ir per mažai progesterono. Tad atkūrus hormonų pusiausvyrą pavyko atsikratyti ir galvos skausmų.

Ketvirtasis pacientas turėjo per mažą cukraus kiekį kraujyje ir tai sukeldavo migreną. Kai pradėjo valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau ir kokybišką maistą, baigėsi ir galvos skausmai.

Penktosios moters galvos skausmo priežastis buvo dehidratacija.

Dažniausios migrenos priežastys:

  1. Alergija maistui arba žarnyno bei virškinimo trakto sutrikimai

SIMPTOMAI: nuovargis, pilvo pūtimas, sąnarių ar raumenų skausmas, dirgliosios žarnos sindromas ir kt.

TESTAS: maisto netoleravimo testas (IgG), tyrimas celiakijai nustatyti, mikrobiologiniai tyrimai (išmatų ir (ar) šlapimo pasėliai) irgi galėtų būti naudingi siekiant nustatyti bakterijų, grybelio išvešėjimą, žarnyno mikrofloros sutrikimus.

GYDYMAS: pradžioje būtų labai naudinga atsisakyti glitimo, pieno ir jo produktų, kiaušinių, mielių, sojų, kofeino, kukurūzų ir didelio kiekio kukurūzų fruktozės sirupo. Taip pat būtų naudinga į savo mitybą įtraukti enzimų, probiotikų, omega-3 riebalų rūgščių.

  1. Chemikalai, toksiškos medžiagos maiste

Termiškai apdorotame maiste gali būti dirbtinių saldiklių (ypač reikėtų vengti aspartamo), mononatrio glutamato (E 621), nitratų, sulfitų, kurie gali sukelti migreną. Tiramino turintis maistas, toks kaip šokoladas ar sūris, taip pat gali būti galvos skausmo priežastis.

GYDYMAS: atsisakyti maisto produktų, kuriuose yra dirbtinių saldiklių, priedų, sulfitų ir apskritai vengti apdoroto maisto. Mitybą turėtų sudaryti neapdorotas, nerafinuotas maistas, gausus fitochemikalų.

  1. Hormonų pusiausvyros sutrikimas

SIMPTOMAI: PMS, pilvo pūtimas, skysčių kaupimasis, irzlumas, krūtų jautrumas, menstruaciniai skausmai ir kt.

PRIEŽASTYS: pakaitinė hormonų terapija, kontraceptinių tablečių vartojimas arba tiesiog laikotarpis prieš menopauzę, kai dėl ovuliacijos pokyčių estrogeno kiekis organizme labai padidėja, o progesterono kiekis tampa per mažas.

TESTAI: kraujo arba seilių tyrimas, leidžiantis nustatyti estrogeno kiekį organizme.

GYDYMAS: valgyti termiškai neapdorotą, mažo glikeminio indekso maistą, įtraukiant į mitybą linų sėmenis, daug kryžmažiedžių šeimos daržovių, tokių kaip lapiniai, briuseliniai ir brokoliniai kopūstai. Vartoti tokių žolelių, kaip tikrasis skaistminas (Vitex agnus-castus L.), kartu su magniu ir vitaminu B6. Vengti alkoholio, kofeino, cukraus, rafinuotų angliavandenių. Streso mažinimo technikos ir sportas taip pat būtų labai naudingi.

  1. Magnio trūkumas

SIMPTOMAI: galvos skausmas, vidurių užkietėjimas, nerimas, nemiga, irzlumas, jautrumas triukšmui, mėšlungis.

TESTAS: nors magnio ir trūksta, dažnai kraujo tyrimas to gali neparodyti. Todėl reiktų labiau pasikliauti simptomais, o ne tyrimu.

GYDYMAS: į savo mitybos racioną įtraukti daugiau žalių, lapinių daržovių, pavartoti magnio papildų (400–600 mg per dieną). Venkite magnio oksido forma, nes ji dažniausiai sukelia viduriavimą. Geriau rinktis magnio citratą.

  1. Mitochondrijų disfunkcija

SIMPTOMAI: nuovargis, raumenų skausmas, užmaršumas. Kartais vienintelis simptomas gali būti pati migrena.

GYDYMAS: per dieną išgerti 200–400 mg B2 (riboflavino) ir 100–400 mg kofermento Q10.

Maistas, kuriame yra gausu riboflavino: špinatai, burokėlių lapai, kiaušiniai, šparagai, migdolų riešutai.

Maistas, kuriame yra gausu kofermento Q10: ekologiška vištiena, jautiena, sezamų sėklos, brokoliniai ir žiediniai kopūstai.

Turėkite omenyje, kad kartais būtina sujungti kelis gydymo būdus, pavyzdžiui, gal vertėtų prie mitybos pakeitimo pridėti akupunktūrą ar pradėti praktikuoti emocinės laisvės techniką (angl. emotional freedom technique).

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: