Ketveri metai – tiek rugsėjį sukako Akademijos miestelio bendruomenei. Viena jauniausių Kauno rajono bendruomeninių organizacijų šią sukaktį mini itin pakiliai: gyventojų įsitraukimas, geri atsiliepimai, laimimi konkursai ir sėkmingai įgyvendinami projektai, stiprėjantis skirtingų kartų tarpusavio ryšys motyvuoja tęsti tai, kas pradėta. Apie gimtajam kraštui skirtus darbus ir motyvacijos šaltinius, apie iššūkius ir džiaugsmus, apie bendraminčius ir pesimistus bendruomenės kelyje kalbėjomės su Akademijos bendruomenės centro pirmininke, jauna, veiklia ir kūrybinga asmenybe Daiva Gavrilčike.
Spartus bendruomenės augimas
Akademijos bendruomenės centras buvo įkurtas 2015 metų rugsėjį trijų aktyvių miestelio gyventojų iniciatyva. Pradėta rašyti projektus, burti žmones. 2018-ųjų vasarą prie bendruomenės aktyvistų būrelio prisijungė dar keturios veiklios moterys, tarp jų – ir D. Gavrilčikė. Jų pirmaisiais žingsniais bendruomenėje tapo Kaimynų pikniko organizavimas. Po puikiai pavykusio renginio Daivai buvo pasiūlyta perimti pirmininkės pareigas. Sutiko ir pirmininkauja iki šiol. Bendruomenės aktyvistų skaičius šiandien siekia 30.
Akademijos bendruomenės centro veiklos tikslai – telkti miestelio žmones, skatinti jų pilietinį aktyvumą, puoselėti kultūros, religines ir etines vertybes, skatinti gyventojus aktyviau spręsti savo problemas, siekti socialinės pagalbos institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, plėtoti neformalų ir pilietinį ugdymą, ugdyti lyderius, kurti saugią ir patogią gyvenamąją aplinką, skatinti visuomenei naudingą jaunimo veiklą, tarpusavio supratimą ir bendravimą. Siekdami šių tikslų bendruomenės centro aktyvistai organizuoja įvairius renginius, rengia projektus, koordinuoja jų vykdymą, ieško finansavimo šaltinių; bendradarbiauja su įvairiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, atstovauja bendriems narių interesams valstybės valdymo, savivaldos bei visose kitose instancijose, įstaigose, organizacijose ir kt.
D. Gavrilčikės manymu, bendruomenės augimo sėkmę lėmė daugybė vienu metu susiklosčiusių palankių aplinkybių. „Man tapus pirmininke, Akademijoje pareigas pradėjo eiti ir naujasis seniūnas Skirmantas Nominaitis. Tuo pat metu Kauno rajono savivaldybė visoms Kauno rajono bendruomenėms skyrė po bendruomenės veiklos administratorių. Prisijungė dar viena veikli Akademijos gyventoja, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ agentė Jūratė Jurevičiūtė. Visus mus jungė bendras tikslas – aktyvinti ir burti Akademijos bendruomenę“, – pasakoja pašnekovė. Šiuo tikslu organizuojama daug renginių, įvairiausių veiklų, gyventojai raginami dalyvauti susirinkimuose, dalytis idėjomis, išsakyti savo poreikius, taip pat rašyti projektus ir patys įgyvendinti savo idėjas. Tokiu būdu aktyvistų būrys vis didėja.
Įsisuko projektų ir renginių karuselė
2018-ųjų gegužę buvo surengtas Kaimynų piknikas. Jį organizuojant natūraliai susiformavo aktyviausių asmenų komanda. Kaip pasakoja D. Gavrilčikė, šventė buvo labai jauki ir kaimyniška. Ugnės Karvelis gimnazijos mokiniai ir būrelių dalyviai demonstravo savo talentus, senjorai ir mamos atsinešė vaišių, vyrai rūpinosi laužu. Prie šventės prisidėjo visi, kas galėjo. Pasveikinti renginio dalyvių atvyko net pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Šią dieną Akademijos gyventojai pirmą kartą susipažino ir su naujuoju seniūnu Skirmantu Nominaičiu. Jis labai greitai susidraugavo su bendruomene ir pradėjo aktyviai veikti jos labui.
Po šventės žmonės teiravosi: „Kada bus kita? O kas toliau? Mes norim dar!“ Tapo aišku, kad Akademijos bendruomenei trūksta renginių ir įvairios veiklos.
Po Kaimynų pikniko pieva, kurioje buvo surengta šventė, įgavo Pikniko pievos pavadinimą. Joje tą pačią vasarą aktyviai pradėjo veikti „Fluxus Labas“ agentė J. Jurevičiūtė – ji būrė vaikus, organizuodama „Burbuliatorius“. Rudenį kvietė įsitraukti į „Žem(k)ės meno“ veiklas.
Ilgai nelaukus – rugpjūčio mėnesį – įvyko kitas Akademijos bendruomenės centro organizuotas renginys „Blusturgis“. Jame gyventojai galėjo dovanoti, mainyti, pirkti ar parduoti įvairius daiktus.
2018-ųjų spalio gale Akademijos bendruomenės centras suorganizavo Moliūgų įžiebimo vakarą Pikniko pievoje. Šių Helovino atributu tapusių daržovių dovanojo Pyplių ūkis. Žmonės galėjo pasiimti po moliūgą, pažadėję, kad sutartą dieną atneš atgal jau išskaptuotą. Nors oras tądien nelepino, buvo žvarbus ir vėjuotas, bet žmonės to neišsigando ir gausiai susirinko į šventę su išskaptuotais moliūgais. „Šildėmės prie laužo ir vaišinomės gyventojų atnešta arbata bei keptais moliūgų pyragais. Sutemus įžiebėme moliūgus, į juos įdėję LED žvakutes. Vaizdas buvo užburiantis ir mus džiugino visą savaitę. Žmonės traukė vakarais pasivaikščioti, fotografavosi prie šviečiančių moliūgų, kėlė nuotraukas į socialinius tinklus ir pagauti įkvėpimo vis nešė naujai išskaptuotus moliūgus“, – renginio prisiminimais dalijasi Daiva.
Nuo 2018-ųjų rugsėjo bendruomenė įgyvendino projektą „Šimtmečio Kalėdos Akademijoje“. Organizuojant Kalėdų šventę buvo įtraukta maždaug šimtas dalyvių. Darželio „Ąžuolėlis“ vaikai patys kūrė reklaminius plakatus, karpė, klijavo, piešė. Prie kiekvieno daugiabučio namo laiptinės buvo iškabinti skirtingi unikalūs vaikų kūriniai su informacija apie artėjantį eglutės įžiebimo renginį. Akademijos senjorai ir mamos su vaikučiais pagamino tris šimtus kalėdinių dovanėlių. Jos per šventę buvo išdalytos Akademijos vaikams. Į šventės scenarijaus kūrimą įsitraukė naujų veidų. Renginyje vaikai atliko muzikinius pasirodymus, veikė kūrybinės dirbtuvės „Pasigamink kalėdinę dovaną pats“, dalyvius džiugino ugnies teatro pasirodymas. Šventėje apsilankė apie penkis šimtus žmonių. Organizatorių, dalyvių ir žiūrovų dėka buvo sukurta užburianti kalėdinė atmosfera.
2019-ųjų kovą Akademijos bendruomenės centras buvo atrinktas dalyvauti „Kaunas 2022“ organizatorių projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“. Projekto metu buvo vykdomos įvairios veiklos: kūrybinės rašymo dirbtuvės, auditorijos tyrimai, vyko susitikimai su bendruomene bandant išsiaiškinti pagrindinius poreikius, socialines problemas, lūkesčius, Akademijai svarbiausius fizinius ženklus.
„Išsiaiškinome, kad Akademijos žmonėms daugiausia nostalgijos, prisiminimų kelia XI (Marvos) fortas ir jie labiausiai norėtų atgaivinti šią vietovę. Tad gegužę čia surengėme Kaimynų pikniką, – pasakoja bendruomenės pirmininkė. – Padėti ruošti erdvės atskubėjo mūsų naujieji partneriai – Kauno tvirtovės parko darbuotojai. Taip pat didelį indėlį įnešė Akademijos seniūnas ir kiti savanoriai, kurie mielai sutiko prisidėti prie šventės organizacinių darbų. Per renginį bendruomenės nariai gamino ir kitus vaišino savo keptais šašlykais, virtais troškiniais, plovu. Mažieji džiaugėsi muilo burbulais, pripučiamais batutais, kuriuos savo lėšomis parūpino buvę Akademijos gyventojai, dabar jau gyvenantys svetur. Buvo surengta ir fotografijų paroda Akademijos 20-mečiui paminėti. Skatindami vietos žmonių verslumą, kvietėme dalyvauti ir vietinius verslininkus – jie turėjo progą pristatyti savo gaminius, paslaugas.“
Po begalės tyrimų, apklausų, susitikimų bendruomenės aktyvistai nutarė XI (Marvos) fortą vėl paversti ne tik vietinių, bet ir miestelio svečių traukos objektu. Dirbdami kartu su šviesos meno kūrėjais, rugsėjo 28 d. ketina surengti šviesos lazerių atidarymo šventę. Planuojama, kad lazeriai veiks kiekvieną savaitgalį tamsiuoju paros metu. Tikimasi, kad šis projektas sulauks gausaus smalsuolių dėmesio ir atsiras terpė vystytis vietiniam socialiniam verslui.
Rugpjūčio mėnesį, bendradarbiaudama su aplinkinėmis seniūnijomis, bendruomenė dalyvavo jaunimo užimtumo skatinimo projekte. Aštuoniems Akademijos seniūnijos jaunuoliams surengė nemokamą savaitės stovyklą I forte „Viduramžių mokykla“. Stovyklos metu jaunuoliai mokėsi įvairių amatų, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, taip pat organizavo jau spėjusį išgarsėti renginį „Naktigonė“.
Rugpjūtį buvo laimėtas dar vienas „Kaunas 2022“ organizatorių skelbtas konkursas „Visi kaip vienas“ ir pradėtas įgyvendinti projektas „Kartų dialogas“. Šio projekto autorės ir kuratorės – trys Akademijos bendruomenės centro narės: Kristina Šiožinienė, Živilė Juknevičienė ir Živilė Vaičiukynienė. Jos pasiūlė įdomių idėjų, kaip į bendrą veiklą įtraukti skirtingų kartų atstovus ir drauge sukurti kažką naudingo.
Rugpjūtis bendruomenei buvo itin darbingas – buvo įgyvendintas ir dar vienas įdomus projektas „Takas STRYKT“, kurio autorė ir kuratorė – aktyvi bendruomenės narė Inga Janulevičienė. Takas „Strykt“ – tai įvairiomis spalvotomis užduotimis išmargintas takelis, kuris vaikų kelią į naują pradinę „Gilės“ mokyklą padarys linksmesnį. Prie tako kūrimo prisidėjo ne tik bendruomenės centro nariai, bet ir patys vaikučiai, kurie savo vizijas piešė ant tako kreidelėmis. Vėliau jų mintys buvo perkeltos ant tako „Strykt“ ir išpieštos dažais.
Moderni erdvė skirtingoms kartoms
Šiemet Akademijos bendruomenės centras laimėjo „Maximos“ konkursą „Mes – bendruomenė“ ir ėmėsi įgyvendinti projektą „ABC maximali studija“, kurį parengė ir kuruoja Akademijos bendruomenės centro narė Eglė Baltrėnienė. Projekto tikslas – sukurti patrauklią, modernią ir daugiafunkcę uždarą erdvę (pergolę) Akademijos bendruomenės augimui ir tobulėjimui. „Akademijos gyvenvietė įsikūrusi Kauno rajone, nuostabiame gamtos kampelyje šalia Kamšos draustinio. Bendruomenė aktyvi ir intelektualiai išprususi, tad atvirose viešosiose erdvėse nuolat vyksta šventės, iniciatyvos, edukaciniai renginiai, tačiau ne visada juos lydi palankios oro sąlygos. Bendruomenė neturi savo patalpų, tad dažniausiai renkasi Pikniko pievoje. Todėl būtent šioje vietoje pasirinkta įrengti tvirtą aliuminių konstrukcijų statinį. Moderni pergolė atliks daug funkcijų: mokyklos, studijos, dirbtuvių, kino teatro, scenos ar tiesiog bendruomenės susibūrimo vietos. Mes norime į nusistovėjusį ir gana vienodą miestelio gyvenimą įnešti nuostabią nuotykių, veržlumo ir dalijimosi patirtį su išmaniųjų technologijų ir mokymosi prieskoniu. Tai paskatintų bendruomenės vystymosi procesus, kurių metu būtų perduodamos sukauptos vyresniųjų patirtys jaunesniesiems ir atvirkščiai“, – įgyvendinamą viziją atskleidžia bendruomenės pirmininkė.
Viena pergolės siena pavirs inovatyvia lysve. Su bendruomenės centro partnerių pagalba ketinama įrengti vertikalią augalų auginimo sistemą, kurią prižiūrėti galės visi norintys. Vertikalios žaliosios sienos sparčiai plinta visame pasaulyje. Tai naujas ir efektyvus metodas, leidžiantis susipažinti su augalais, pažinti jų augimo specifiką ir, žinoma, sulaukti derliaus. Kvapnios prieskoninės žolelės, valgomos gėlės ir svyrančios žemuogės turbūt labiausiai džiugins mažuosius bendruomenės narius.
Šioje studijoje taip pat vyks kino vakarai, įvairios edukacijos. „Neabejojame, jog naujasis infrastruktūros objektas ne tik taps bendruomenės traukos centru, bet ir paskatins saugoti, vertinti ir pagarbiai puoselėti mūsų aplinką, toliau visiems kartu plėtoti ir vystyti viešąsias erdves, kurti vizijas ir atitikti šiemet laimėtą „Šiuolaikinės seniūnijos“ titulą“, – statinio reikalingumu neabejoja pašnekovė.
Sujungia įvairias patirtis ir žinias
Vos per kelerius metus įgyvendinta daugybė sumanymų, ir tai – tik pradžia. Planų ir idėjų iniciatyvūs Akademijos bendruomenės nariai turi apsčiai. „Planuojame ir kitais metais tęsti projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“, pratęsti šokinėjimo taką „Strykt“, naujoje pergolėje vykdyti edukacines, kūrybines veiklas, rengti kino vakarus. Atsižvelgdami į bendruomenės poreikius, ketiname įkurti lauko biblioteką, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, suoliukus, ugniakurą. Taip pat tęsti kasmečius renginius, rengti naujus, kurie pritrauktų skirtingą auditoriją. Ir bendrauti, bendrauti ir dar kartą bendrauti“, – šypsosi D. Gavrilčikė.
Ji džiaugiasi, kad visos pastangos pasiteisina: „Po kiekvieno renginio ar veiklos girdžiu teigiamų atsiliepimų. Žmonės gauna grįžtamąjį ryšį: susiranda naujų draugų, užmezga naujų partnerysčių, reklamuoja savo verslus, pildosi žinių bagažą, plečia akiratį. Bet svarbiausia – dvasinis ryšys, draugiškumas, bendrystė. Pasitikėjimo jausmas, kai gali drąsiai kreiptis, klausti, kalbėti, prašyti pagalbos.“
Prie veiklų, projektų ir renginių sėkmės, be abejonės, reikšmingai prisideda įvairiausi bendruomenės narių – skirtingų sričių specialistų – gabumai, įgūdžiai. Aktyvistų grupę sudaro daugiausia 30–40 metų moterys, auginančios vaikus ir užsiimančios individualia veikla ar turinčios savo verslus. Jų veiklos labai skirtingos: gėlių ūkis, valgomų sveikuoliškų dovanų gamyba, popierinių gėlių, karpinių gamyba, fotografija, dailė, knygų iliustravimas, žurnalistika, trumpametražių filmų kūryba, etnografiniai žaidimai, pedagogika, maketavimas ir t. t. Apskritai Akademijoje ir kaimyninėse seniūnijose veikia daugybė įdomių verslų – tuo galima įsitikinti Kaimynų piknike, į kurį renkasi vietos amatininkai, verslininkai.
Akademijos bendruomenės pavyzdys rodo, kiek daug yra pačių gyventojų rankose. Pašnekovės manymu, bendruomenės stiprybės yra žmonių noras nuolat tobulėti, vienas kito palaikymas, papildymas, supratimas. „Vis daugiau žmonių suvokia, kad tik mes patys galime pagerinti savo miestelio gyvenimo kokybę, nesitikėdami ir nereikalaudami, kad kiti tai padarytų už mus, – sako Daiva. – Labai ilgai diskutuojame siekdami išsigryninti geriausią idėją. Įsiklausome į bendruomenės narių poreikius, o ne veikiame taip, kažkuriam vienam atrodo geriausia. Vienybė ir veikimas kartu yra mūsų bendruomenės stiprybės.“
Svarbiausias tikslas – gyventojų džiaugsmas
D. Gavrilčikė tvirtai tiki, kad bendruomenes miesteliuose, kaimuose kurti išties verta. Ši veikla teikia didžiulį dvasinį pasitenkinimą, matant, kaip žmonės džiaugiasi darbų rezultatais. O žmonių džiaugsmas ir yra svarbiausias tikslas. „Kurti bendruomenes verta, nes žmonėms to reikia. Reikia bendravimo, susibūrimų, švenčių, kad jų nuomonė būtų išklausyta ir į jų poreikius būtų atsižvelgiama. Kurti verta, nes burdamas bendruomenę atrandi daug bendraminčių, draugų, kolegų. Tai kartu ir kasdienis mokymasis, saviugda, tobulėjimas, nes tai, kas veikė vakar, nebūtinai veiks šiandien. Kurti verta, nes bendruomenė yra bendravimas, o bendravimas – pagrindinis laimės variklis“, – sako pašnekovė.
Moteris mano, kad norint paskatinti žmonių aktyvumą labai svarbu kiekvienam leisti pasijusti reikalingam, naudingam, nepriklausomai nuo jo indėlio. „Daugiau ar mažiau visi bendruomenėje savanoriaujantys asmenys yra neatsiejama jos dalis. Svarbu niekada nereikalauti ir nepykti ant negalinčių prisidėti. Savanoriavimas negali turėti prievartos ar įsipareigojimo elemento, nes jeigu žmonės pajunta spaudimą iš šalies, dažnai pabėga. Tad labai svarbu neperžengti šios ribos. Pagarba, padėka, išklausymas, draugiškumas, nebijojimas ištarti „prašau“ ir „ačiū“, pagalba, supratimas – tai raktas į draugiškos bendruomenės būrimą ir augimą“, – įžvalgomis ir patarimais dalijasi Daiva.
Žmones telkė ir Amerikoje
Dabartinė Akademijos bendruomenės centro lyderė gimė ir užaugo šiame jaukiame Kauno rajono miestelyje. Su šeima buvo išvykusi į užsienį – šešerius metus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, o prieš porą metų Lietuvos ilgesys sugrąžino į gimtinę. Grįžusi ji tęsė už Atlanto pradėtą veiklą – gamino popierines gėles ir siųsdavo jas klientams į JAV. Vėliau klientų ratas išsiplėtė iki Europos, Australijos. Tačiau tapusi bendruomenės pirmininke individualią veiklą pristabdė, nes tapo sudėtinga viską suspėti.
Telkti bendruomenę Daivai nebuvo nauja patirtis – tai teko daryti ir JAV, organizuojant renginius ir įvairias veiklas Baltimorės lietuvių namuose. Prisipažįsta, kad ten buvo paprasčiau, nes darbas buvo mokamas ir ji turėjo biudžetą renginiams, priešingai nei čia. Tai ir buvo pirmasis iššūkis, su kuriuo susidūrė pradėjusi pirmininkauti Akademijos bendruomenei. Vis dėlto iš JAV parsivežta patirtis ir tam tikri įgūdžiai, pritaikyti čia, padėjo įveikti kliūtis.
Negatyviam požiūriui – ne
Veikti Akademijos bendruomenėje D. Gavrilčikė pradėjo vedama noro susipažinti su kaimynais, susirasti naujų draugų, nes po šešerių metų gyvenimo svetur suprato, jog dauguma pažįstamų taip pat išvykę į užsienį ir socialinis ratas gerokai susitraukęs. Taip gimė mintis suorganizuoti Kaimynų pikniką, per kurį būtų galima vieniems su kitais susipažinti, pabendrauti. Tuomet Daiva susidūrė su antru iššūkiu – negatyviu požiūriu. „Niekas neateis, niekam čia neįdomu, niekam nereikia, visi užsiėmę savais reikalais. Ir čia tau ne Amerika, kad ateitų „hotdogų“ valgyti“, – ėmusis šios iniciatyvos teko išgirsti ir tokią repliką. „Didžiam komentatoriaus nusivylimui, rezultatai pranoko lūkesčius: žmonės atėjo ir valgė, ir patys kepė, ir senjorai atsinešė savo keptų pyragų bei užkandžių, visi bendravo ir linksminosi, o renginiui pasibaigus klausė: „Kada pakartosim?“ Tuomet supratau, kad niekada nereikia klausyti negatyvių replikų, nors jos kartais, nemeluosiu, numuša ūpą ir entuziazmą. Bet tik trumpam“, – šypteli Daiva.
Ji sako taip pat supratusi, kad tokių replikų iš jos lūpų niekada neišgirs nė vienas bendruomenės narys, priešingai – moteris palaiko kiekvieną idėją. Taip, kaip ją nuo pat pikniko organizavimo pradžios skatina ir palaiko atrastos naujos draugės: Rasa Grubevičiūtė, Jurgita Kelpšienė ir Aistė Ežerskė. Kaimynų piknikas buvo šios trijulės „iškeptas“ pirmas blynas, ir visai neprisvilęs. Tai motyvavo veikti toliau. Veiklų, renginių ir žmonių, norinčių jungtis į aktyvistų būrelį, vis daugėjo.
Daiva neslepia – daugėjant darbų, didėjant jų mastui, atsirado ir daugiau iššūkių. Pagrindinis – laiko trūkumas. „Norisi darbus atlikti nepriekaištingai, bet didžiausias mano dėmesys ir laikas vis dėlto turi būti skirtas šeimai“, – nuolat tai sau priminti stengiasi D. Gavrilčikė.
Daugėjant bendruomenės narių, moteris susiduria ir su dar vienu iššūkiu. Tai – gausybė skirtingų nuomonių. Šis iššūkis jai padėjo išsiugdyti kantrybę ir savikontrolę.
Daiva sako, kad visus sunkumus atperka pasiekti rezultatai, kurie džiugina Akademijos miestelio gyventojus. „Žmonių šypsenos – didžiausia motyvacija nesustoti“, – tikina pašnekovė.
Inga Nanartonytė
Bendruomenės archyvo nuotraukos
