Pradinis / Mūsų augintiniai / Ką atskleidė kačių elgsenos tyrimai?

Ką atskleidė kačių elgsenos tyrimai?

Nuo tada, kai prieš 9500 metų katės pirmą kartą suleido savo aštrius nagelius žmogui į koją, prasidėjo nepakartojama žmonių meilės katėms istorija. Šiuo metu priskaičiuojama, kad pasaulyje kiekvienam šuniui tenka net po 3 kates, tad šių pūkuotų padarėlių populiacijos pranašumas akivaizdus. Tačiau mes vis dar daug ko apie kates nežinome. Vienas svarbiausių klausimų: ką gi murklės galvoja apie savo šeimininkus?

Johnas Bradshaw, vienas žymiausių kačių elgsenos tyrėjų iš Bristolio universiteto, keletą metų tyrinėjęs namuose gyvenančias kates, padarė išvadą, kad jos žmonių nesupranta taip, kaip šunys. Mokslininkas, prieš paskelbdamas šią išvadą, ne vienus metus tyrinėjo šunų elgseną ir padarė išvadą, kad šunys žmones suvokia kaip kitokius negu jie, todėl jų elgesys su žmogumi yra visiškai kitoks nei su kitais šunimis. „Tai, kaip šuo žaidžia su žmogumi, visiškai skiriasi nuo to, kaip jis tai daro su kitu šunimi. O katės su žmonėmis elgiasi panašiai, kaip su kitomis katėmis, galvodamos, kad mes – gremėzdiškos jų giminaitės“, – teigia J. Bradshaw ir priduria, jog jos į žmones nesitrintų, jei manytų, kad esame menkesni už jas.

Katės nemyli savo šeimininkų?

Kitas mokslininkas iš Jungtinės Karalystės Linkolno universiteto prof. Danielis Millsas su kolegomis patvirtino hipotezę, kad katės nemyli savo šeimininkų, bent jau taip, kaip tai daro šunys. Su šunimis ir katėmis buvo atliktas eksperimentas, pavadintas „keista situacija“. Eksperimento metu šuo arba katė paliekama viena kambaryje ir stebima, ar ji pasiges savo šeimininko ir kaip į jį reaguos šiam grįžus į kambarį. Prof. D. Millsas pastebėjo, kad šunys gana greitai pasigenda savo šeimininkų, o jiems grįžus demonstruoja džiaugsmą ir daugiau su jais bendrauja. Tokio pat elgesio jie nedemonstruoja, kai į kambarį įžengia nepažįstamasis. „Katės, kitaip nei šunys, buvo gana pasyvios tiek šeimininkui išeinant iš kambario, tiek jam grįžus, tad galima daryti išvadą, kad jos nejaučia tokio emocinio ryšio su žmogumi, kokį jaučia žmogus su jomis“, – teigia prof. D. Millsas.

Katės nejaučia streso būdamos be savo šeimininkų

J. Bradshaw paprašytas atsakyti, ką iš tikrųjų katės galvoja apie žmones, atsakė, jog reikalingi išsamesni tyrimai, kurie padėtų rasti atsakymą į šį klausimą. „Katės nėra tikri laukiniai gyvūnai, jos prijaukintos, todėl jų elgseną ir reikėtų tyrinėti įvertinant šį faktą“, – kalbėjo mokslininkas. Pasak jo, katės nejaučia streso būdamos be savo šeimininkų, joms daugiau streso sukelia kitos katės. Būtent po susidūrimų su giminaitėmis joms prireikia keliauti pas veterinarijos gydytojus gydytis žaizdų, o tai jau kelia stresą.

Kodėl katės kniaukia kitame kambaryje?

Kačių elgsenos specialistas teigia, jog dažnai žmonės jam užduoda įvairių klausimų, susijusių su kačių elgsena. „Žmonės manęs klausia, kodėl katės kniaukia nuėjusios į kitą kambarį, nors jų šeimininkas būna visai šalia. Katės greitai išmoksta perprasti, kaip jų šeimininkas reaguoja į vienus ar kitus jų garsus. Tad jei šios užsimano, kad jų šeimininkas iš vieno kambario ateitų į kitą, jos ima skleisti tokį garsą, dėl kurio šeimininkas elgiasi taip, kaip jos nori. Katės iš pradžių tikrina, kas veikia jų šeimininką, o kas ne, ir tada naudoja tai, kas užtikrintai veikia, – sakė J. Bradshaw ir pabrėžė, kad katės skirtingai elgiasi su kiekvienu šeimos nariu, yra daug protingesnės, nei mes manome. – Jos greitai supranta, kuris iš šeimos narių kelsis 4 val. ryto jų pamaitinti, ir taiko tokius būdus, kad tai gautų. Jei žino, kad šeimininkas prieš sučirškiant žadintuvui nė nesijudins jų pašerti, tai saldžiai snaudžia iki to laiko.“

Katės su mumis bendrauja kaip su katėmis

Paprašytas pakomentuoti, kodėl katės mus minko, J. Bradshaw sakė, kad katės bendraudamos su mumis taiko elgesio modelį, kuris užsimezga tarp katės ir jos kačiukų. Kačiukas iš savo motinos išmoksta pakelti uodegą, trintis į jos kailiuką, minkyti ją ir murkti. Motina savo ruožtu atsilygina laižydama kačiuko kailį. Taigi katės bendraudamos su žmonėmis elgiasi panašiai.

Katėms nepatartina duoti česnakų, šokolado ir razinų ar likučių nuo savo stalo

Buvo atliktas ne vienas įdomus mokslinis kačių elgesio tyrimas, tačiau netrūksta ir įvairiausių jų mitybos tyrimų. Štai vienas Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas atskleidė, kokie produktai kenksmingi katėms. Ėdale katėms neturėtų būti svogūnų, česnakų, žalių pomidorų, žalių bulvių, šokolado, vynuogių, razinų. Nors pienas nėra nuodingas katėms, tačiau jis gali sukelti skrandžio ligas ir paskatinti dujų gaminimąsi. Vaistas „Tylenol“ ir aspirinas yra labai toksiški katėms, nes juose yra medžiagų, būdingų kambarinėms gėlėms, kurių užvalgiusios katės dažnai apsinuodija. „Kačių nepatartina šerti šunų maistu, konservuotu tunu ar kitu maistu nuo žmonių stalo, nes toks maistas nėra subalansuotas joms ir neužtikrina visavertės mitybos. Reikėtų katei parinkti ėdalą, kuriame nėra alergiją ir virškinimo sutrikimų galinčių sukelti medžiagų, tokių kaip soja, kviečiai, laktozė. Svarbu, kad ėdale būtų taurino, nes jis palaiko gerą regėjimą, yra reikalingas širdies veiklai, ląstelių regeneracijai. Kačių organizmas negamina taurino, tad jos turi jo gauti kartu su ėdalu. Patartina, kad ėdale taip pat būtų natūralių oksidantų, probiotikų ir natūralių riebiųjų rūgščių“, – sakė veterinarijos gydytoja Marija iš Kauno.

Juokaujama, jog katei nagai reikalingi, kad medžiotų, apsigintų, įliptų į medį. Bėgant amžiams jie buvo pritaikyti karstytis užuolaidomis, atidaryti durims, numesti mobiliajam telefonui ir keisti tapetų ornamentams. Gyvenant su jomis kiekviena diena įdomi ir kupina netikėtumų, o žmonėms vis dar nepavyko atskleisti visų kačių paslapčių, nors ir atlikta daugybė tyrimų.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: