Pradinis / Lietuviai svetur / Kad kultūrinis paveldas taptų gyva ir visiems prieinama istorija

Kad kultūrinis paveldas taptų gyva ir visiems prieinama istorija

Praėję metai Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui Čikagoje buvo dosnūs naujų projektų, įvairių renginių, įdomių susitikimų, garbingų svečių. Pažvelgus atgal galima sakyti, kad nuveikta nemažai, tačiau naujų darbų, planų, sumanymų irgi netrūksta. Artėja keletas jubiliejų – Pasaulio lietuvių archyvo 70-metis ir J. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvo įkūrėjo muziko J. Žilevičiaus 125-osios gimimo metinės – abi šias sukaktis ruošiamės prasmingai paminėti. Toliau bus tęsiami archyvų rinkimo, tvarkymo, skaitmeninimo darbai, ruošiamos parodos, kuo plačiau pristatoma LTSC veikla, tęsiamas bendradarbiavimas su išeivijos ir Lietuvos archyvais bei kitomis organizacijomis.

Pernai mūsų fondai pasipildė ne vienu vertingu archyvu, gauta daug knygų, periodikos, garso ir vaizdo įrašų, nuotraukų. Kiekvieną dieną tvarkomi, skaitmeninami turimi archyviniai dokumentai, nuotraukos, garso įrašai. Norint viską kruopščiai sutvarkyti, sukataloguoti, reikalingi ne tik profesionalūs, darbštūs darbuotojai, bet ir tinkama įranga. Deja, šiandien mes ir vienų, ir kitų neturime pakankamai, reikalingų lėšų bandome gauti ruošdami paraiškas įvairiems projektams, tokiu būdu gautomis lėšomis atliekame reikalingiausius ir svarbiausius darbus. Esame dėkingi pavieniams aukotojams ir organizacijoms, remiančioms mus mažesne ar didesne pinigų suma. Be jų, ypač be Lietuvių fondo nuolatinės dosnios paramos, visi Centro darbai sustotų. Tačiau besikeičiantis laikas, darbų apimtys ir pobūdis verčia galvoti apie ateitį, apie mūsų neįkainojamo turto – archyvų ir bibliotekų išsaugojimą. Pastaruoju metu pagausėjus mums perduodamų archyvų ir knygų, padidėjus mokslininkų, tyrinėtojų susidomėjimui išeivijos archyvais, galvojama apie paiešką patalpų, pritaikytų archyvinei medžiagai saugoti. Be abejo, tam reikalingos nemažos lėšos, todėl jau dabar svarstomos įvairios Lituanistikos tyrimo ir studijų centro plėtros galimybės. Šiam svarbiam reikalui šiais metais bus skiriamas didžiausias dėmesys, – bandydami rasti geriausią variantą, kreipsimės į visus mūsų paveldo išsaugojimui neabejingus lietuvius, išeivijos ir Lietuvos organizacijas bei institucijas. Tik visi kartu galime rasti tokį sprendimą, kuris leis jaustis ramiai, jog padarėme viską, kad mūsų tėvų, senelių, prosenelių išsaugotas turtas neiškeliautų į šiukšlyną.

Džiaugiamės, kad nemažo susidomėjimo sulaukia mūsų parodos, pasakojančios apie Šiaurės Amerikos lietuvių sportinę veiklą bei dainų švenčių istoriją. Šiemet Baltimorėje rengtoje XV tautinių šokių šventėje pristatėme specialiai šia proga paruoštą dar vieną parodą, pasakojančią turtingą šokių švenčių istoriją. Visos trys kilnojamosios parodos toliau keliauja per lietuvių telkinius, pristatomos LR konsulatuose, JAV ir Kanados lietuvių bendruomenėse, taip pat tokiuose renginiuose kaip JAV Lietuvių bendruomenės tarybos sesija, LR ambasados taurės krepšinio turnyras, Lietuvos nepriklausomybės šventė Čikagos „Navy Pier“, Los Andželo Lietuvių dienos ir kt. Tokiu būdu daugiau JAV ir Kanados lietuvių bei amerikiečių sužino apie turtingą Lietuvos išeivijos istoriją, mūsų tradicijas bei pasiekimus. Esame dėkingi šių parodų rėmėjams – Lietuvių fondui, JAV Lietuvių Bendruomenei ir Lietuvių tautinių šokių institutui.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) interneto svetainėje jau galite susipažinti su virtualia paroda, skirta Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) 70-mečiui. Šią parodą paruošėme kartu su LNB Informacijos mokslų departamento Lituanistikos tyrimų skyriumi. Parodoje pateikiami pas mus saugomo gausaus LRD archyvo dokumentai: laiškai, pranešimai, posėdžių protokolai bei kiti su draugijos veikla susiję dokumentai, taip pat nuotraukos ir garso įrašai. Juos papildo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos archyve esanti medžiaga.

LTSC fonduose esanti archyvinė medžiaga naudojama ruošiant ir kitų organizacijų parodas. Praėjusiais metais minėjome Vašingtono Šiluvos Dievo motinos koplyčios 50-metį. Ruošiant šiai sukakčiai skirtą parodą buvo naudojama mūsų fonduose turimo vysk. V. Brizgio archyvo unikali medžiaga, liudijanti koplyčios kūrimosi istoriją.

Savo veiklą stengiamės pristatyti kuo daugiau žmonių. Sausio mėn. LTSC Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas susitiko su Čikagos lietuvių „Rotary“ klubo (Rotary Club of Chicagoland Lithuanians) nariais. Jiems buvo pristatyta LTSC istorija, dabartinė veikla, buvo diskutuojama apie Centro ateitį. Kovo mėn. apie LTSC veiklą nemažai sužinojo Lemonto Socialinių reikalų skyriaus lankytojai, į savo popietę pakvietę LTSC vicepirmininkę Kristiną Lapienytę.

LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė susitiko su Elizabete (Naujasis Džersis) gyvenančiais lietuviais, jiems taip pat buvo pristatyta Centro veikla, papasakota, kaip renkami, tvarkomi ir saugomi archyvai, patarta, ką daryti su turimais dokumentais, nuotraukomis, knygomis. Džiaugiamės, kad Elizabeto lietuviai domisi archyvų išsaugojimu, susitikimo metu keletas archyvinių eksponatų buvo perduoti saugoti į LTSC fondus.

L. Timukienė lankėsi Niujorke esančiame Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) archyve. Čia vyko susitikimas su SLA nariais bei savanoriais. Apsilankymo metu buvo diskutuojama, kaip geriau išsaugoti, suskaitmeninti turimus archyvinius dokumentus, periodikos leidinius, aptartos bendradarbiavimo galimybės.

Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, surengėme popietę. Jos metu gen. Jonas Kronkaitis skaitė paskaitą „Lietuvos apsaugos perspektyva grėsmingame pasaulyje“.

Gruodžio 4 dieną LTSC lankėsi LR Seimo pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo vadovaujama Seimo narių delegacija, svečius lydėjo generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas. Apsilankymo metu naujai išrinkto Seimo nariai domėjosi saugomais archyvais.

Praėjusiais metais netrūko svečių, kurie mūsų archyvuose ieškojo archyvinės medžiagos moksliniams tyrinėjimams. Pas mus viešėdama Klaipėdos universiteto Menų akademijos prof. dr. Danutė Petrauskaitė susipažino su Juozo Žilevičiaus, Juozo Kreivėno, Jono Dainausko, Leonardo Šimučio Jr. kultūriniu palikimu, JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros fondo dokumentais, periodiniais leidiniais, kurių nėra Lietuvoje. Tai ne pirmas šios mokslininkės vizitas. Pastarasis buvo susijęs su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projektu „Nailono uždanga? Lietuvių muzikos kultūra Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose“. Projektas turi baigtis po kelerių metų monografija, kurioje ketinama publikuoti ne tik mokslininkų straipsnius, bet ir muzikų, gyvenusių Lietuvoje bei išeivijoje, laiškus, išryškinančius Šaltojo karo metu susiklosčiusią kultūrinę ir politinę padėtį Lietuvoje, JAV, Prancūzijoje ir Lenkijoje.

Vilniaus universiteto doktorantas Kęstutis Kilinskas  mūsų archyvuose rinko medžiagą savo disertacijai „Civilinės ir karinės valdžios sąveika 1918–1940 m.“. Mūsų svečias stažuotės metu susipažino su tarpukario Lietuvos kariuomenės aukštų karininkų Vinco Grigaliūno-Glovackio, Stasio Dirmanto, Antano S. Rėklaičio bei kitų po Antrojo pasaulinio karo į JAV emigravusių karininkų fonduose saugomais dokumentais, nuotraukomis, laiškais bei kitokio pobūdžio istoriniais šaltiniais.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto II kurso istorijos doktorantas Egidijus Balandis, rašantis disertaciją iš socialinės ir kultūrinės lietuvių diasporos sporto istorijos, domėjosi DP (Displaced Persons) stovyklų ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjungos (ŠALFASS) archyvu.

Atlikdama mokslinę stažuotę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Neringa Markevičienė tyrinėjo Pasaulio lietuvių archyve saugomus rašytojo Balio Sruogos, istorikės Vandos Sruogienės ir teatrologės Dalios Sruogaitės fondus. Ši medžiaga Lietuvos mokslininkų sruogistų iki šiol nebuvo studijuota.

Pasak viešnios, ypač vertingi mokslinės stažuotės metu rasti keli autentiški Balio Sruogos rankraščiai, taip pat rasta daug autentiškos kontekstinės medžiagos, reikalingos laiškų komentarų rašymui, ypač unikalūs Vandos Sruogienės ir jai rašyti žymių kultūros asmenybių laiškai ir laiškų ciklai, papildantys ir praplečiantys Lietuvos rankraštynų rinkinius. Mokslininkės nuomone, visa rasta medžiaga pasitarnaus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rengiamiems Balio Sruogos akademiniams laiškų „Raštams“ bei jos rašomai studijai apie Balio Sruogos egodokumentus.

Taip pat jau ne pirmąkart pas mus lankėsi Lietuvos antropologas, įvairių mokslinių straipsnių autorius, knygų sudarytojas bei autorius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas, humanitarinių mokslų daktaras prof. Vytis Čiubrinskas. Profesorius šįkart domėjosi šiandienine LTSC veikla ir susitiko su Centre dirbančia savo buvusia kolege antropologe dr. Indre Antanaitis-Jacobs.

Jau kelintus metus džiaugiamės sulaukdami pagalbininkų iš Lietuvos – kelių mėnesių stažuotę pas mus atliko Vilniaus universiteto magistrė Ieva Astromskaitė, šiuo metu pas mus darbuojasi doktorantė Rūta Lazauskaitė, šįmet laukiame dar kelių stažuotojų. Šį projektą remia Švietimo mainų paramos fondas.

Kone kiekvieną dieną sulaukiame pasiteiravimų apie ieškomus gimines, ypač domimasi mūsų turimame DP (Displaced Persons, liet. ,,perkeltųjų asmenų“) stovyklų archyve esančia medžiaga.

Sunku būtų įsivaizduoti šiandieninę LTSC veiklą be savanorių, kurie padeda tvarkyti archyvinę medžiagą, knygas. Tai jau ne pirmus metus labai kruopščiai ir atsakingai LTSC bibliotekas tvarkanti Enata Skrupskelytė bei kelintus metus mums talkinantis Gediminas Indreika, šiuo metu baigiantis tvarkyti asmenų fondus. Esame dėkingi už jų pasiaukojamą pagalbą, kuri mums yra labai reikalinga, tokie savanoriai yra visuomet laukiami.

Kad būtų suprantamiau, kokie kasdieniniai darbai vyksta didžiausiame akademiniame išeivijos lituanistikos centre, mūsų darbuotojų ir talkininkų paprašėme pasidalyti mintimis ir atsakyti į kelis klausimus:

  1. Kokie Jums buvo praėję 2016 metai?
  2. Kas nuveikta Lituanistikos tyrimo ir studijų centre? Kuo norėtumėte pasidžiaugti, pasidalyti su skaitytojais?
  3. Kokie su darbu LTSC susiję Jūsų planai šiems metams?
  4. Jūsų nuomone, kokie svarbiausi darbai, iššūkiai laukia LTSC šiais metais?
  5. Kokią LTSC ateitį matote?

Tarybos pirmininkas dr. Robertas Vitas

  1. Generolo Jono Kronkaičio apsilankymas LTSC ir paskaita – tik vienas pavyzdys, kaip garbingi išeivijos žmonės užmezga ryšius su LTSC, bendrauja su mumis ir kartu padeda saugoti mūsų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
  2. LTSC darbuotojų ir savanorių komanda puikiai veikia, aptarnauja mokslininkus iš Lietuvos, JAV ir kitų kraštų. Tai rodo šios didžiausios lietuvių išeivijos akademinės institucijos svarbą ir reikalingumą.
  3. Užtikrinti finansinį užnugarį.
  4. LTSC gauna vis daugiau medžiagos, asmenų bei organizacijų archyvus. Kol kas nėra išspręstas patalpų klausimas.
  5. XXI amžiuje tęsis archyvų, knygų, periodikos skaitmeninimo darbai. LTSC katalogai ir suskaitmeninta archyvinė medžiaga turės būti įtraukta į bendrą Lietuvos archyvų tinklą. Tokiu būdu mūsų kultūrinis paveldas nebus tik sandėliuojamas, jis taps gyva ir visiems besidomintiems prieinama istorija.

Vykdomoji vicepirmininkė Kristina Lapienytė

  1. Metai buvo kupini įvairių darbų, permainų ir naujų sumanymų.
  2. Paremiant Lietuvių fondui ir LR užsienio reikalų ministerijai atnaujintas LTSC interneto puslapis, kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka paruošta virtuali paroda, skirta Lietuvių rašytojų draugijos 70-mečiui, ji yra pasiekiama visame pasaulyje. Dar vienas svarbus pasiekimas, kad bendradarbiaudamas su Švietimo mainų paramos fondu LTSC jau sulaukė dviejų stažuotojų, dar viena atvyks šiais metais.
    3. Toliau ieškoti būdų, kaip sėkmingai tęsti centro darbą.
    4.–5. Perspektyvos ir planai – išsaugoti kiek galima daugiau archyvų, kurie yra išsisklaidę pas privačius asmenis, didinti LTSC matomumą visuomenėje. Centro išlaikymas ir plėtra šiuo metu yra vienas svarbiausių uždavinių.

LTSC darbuotoja dr. Indrė Antanaitis-Jacobs

  1. Įvairūs. Sunkūs, bet pilni vilčių.
  2. Tvarkau archyvus, verčiu tekstus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, esant reikalui padedu kitiems Centro darbuotojams. Džiaugiuosi, kad esu dalis LTSC komandos; didžiuojuosi tuo, kad turiu galimybę prisidėti prie LTS darbų.
  3. Tęsti tuos pačius darbus.
  4. Tęsti tą pačią veiklą.
  5. Šviesią ir turtingą.

Bibliotekos vedėja Enata Skrupskelytė

  1. Peržiūriu naujai atsiųstas knygas ir tas knygas, kurios jau ne vienerius metus laukia peržiūrėjimo. Kataloguoju gautas knygas, kurių neturime savo bibliotekoje, ir jas įtraukiu į LTSC rinkinius. 2016 metais sukatalogavau apie 1800 knygų, labai išaugo LTSC biblioteka.  Šią vasarą gavome daug knygų iš Jaunimo centre veikiančios lituanistinės mokyklos, kai iš jų pertvarkytos bibliotekos mums buvo perduotos knygos, kurių mokiniai nebeskaito.

Praėjusį pavasarį buvo susitarta su Šiaulių rajono Bazilionų mokykla, kad LTSC į šioje mokykloje esančią Romualdo Ozolo fondo biblioteką siųs už Lietuvos ribų išleistas knygas, LTSC dublikatus. Bazilionuose (netoli Šiaulių) veikiančioje vidurinėje mokykloje yra įsteigtas Romualdo Ozolo lituanistikos centras. Šio centro pradžia buvo paties R. Ozolo dovanotas asmeninis knygynas, periodika, garso įrašai, dienoraščiai. Iki dabar iš Čikagos į Bazilionus išsiųsta 12 dėžių. Tai dublikatai knygų, išleistų po karo Amerikoje, Kanadoje, Vokietijoje, Australijoje. Taip pat siunčiame Nepriklausomybės metais Lietuvoje išleistus vadovėlius (dublikatus), kurie žmonių buvo išsaugoti privačiuose rinkiniuose ir kuriuos Bazilionų lituanistikos centras labai brangina. Jie nori sudaryti senų vadovėlių rinkinį.

  1. Surūšiuoti ir sukataloguoti dabar gaunamas knygas ir baigti tvarkyti tas, kurios jau ilgai laukia peržiūrėjimo.
  2. LTSC veikla pagyvėjo, sulaukiame daugiau svečių, lankytojų, stažuotojų. Spaudoje pasirodo daug daugiau straipsnių apie LTSC. Manau, kad tai tęsis ir šiais metais.

Viena didelė problema yra vietos stoka naujai gaunamoms knygoms. Būtų gerai, kad ją kaip nors būtų galima išspręsti.

  1. Žilevičiaus-J. Kreivėno lietuvių muzikologijos archyvo direktorė Genė Razumienė
  2. 2016 metai buvo puikūs. Esu apsupta puikių bendradarbių, kuriais galiu pasitikėti, su kuriais galiu pasitarti, pasidalyti mintimis apie savo darbus ir ateities planus. Didelį įspūdį paliko susitikimai su įžymiais žmonėmis: generolu Jonu Kronkaičiu, profesore Danute Petrauskaite, Nijole ir Arnoldu Vokietaičiais ir kt.
  3. Padėjau rinkti medžiagą LTSC parodoms, surengti susitikimą su generolu J. Kronkaičiu.

Muzikologijos archyve kiekvieną dieną darbai panašūs: tvarkyti archyvinę medžiagą, ją skaitmeninti, kopijuoti publikacijas apie lietuvių muzikinę veiklą, jas išskirstyti į turimus fondus. Atsigręžus atgal galima pasakyti, kad per metus nuveikta nemažai: sudarytas kompiuterinis plakatų aprašas, sutvarkytas milžiniškas plokštelių fondas, sudarytas magnetinėse juostelėse turimų įrašų aprašas, tvarkomi knygų muzikine tematika, koncertinių programų, nuotraukų, atskirų muzikų ir muzikinių vienetų fondai.

  1. Ateities planai nesikeičia. Planuojame paminėti mūsų archyvų 35-metį surengdami smagų koncertą.
  2. Žr. 2 ir 3.
  3. Didesnį mūsų veiklos parėmimą ir papildomų patalpų įsigijimą, nes dabartinėse nuomojamose patalpose jau sunkiai telpame.

LTSC savanoris Gediminas Indreika

  1. Neramūs dėl įvykių Europoje („Brexit“) ir JAV rinkimų rezultatų. Mažai buvo matyti aktyvumo ar diskusijų lietuviškuose laikraščiuose, tad buvo gerai išgirsti generolo Kronkaičio kalbą, pasakytą LTSC surengtoje popietėje.
  2. Paroda apie Šokių švenčių istoriją, turėjome svečių iš kitų miestų ir stažuotojų iš Lietuvos. Studentai iš UIC padėjo skenuoti nuotraukas. Stažuotojams tyrinėjant sporto ir architektūros sritis, atsirado negirdėtų pavardžių, pvz.,  architektas Medelis.
  3. Baigti tvarkyti išeivijos lietuvių asmenų fondą, atpažinti asmenis nuotraukose. Prikalbinti kai kuriuos asmenis, kad dovanotų savo archyvus LTSC.
  4. 2017 m. minėsime LTSC 35-erių ir Jaunimo centro 60-ies metų sukaktis. Be minėjimo Lemonte, būtų gerai surengti parodą ir Jaunimo centre. Neleiskime, kad šis jaukus lietuviškas židinys Gage Parke užgestų.
  5. Šviesią.

Apibendrinant galima sakyti, jog Lituanistikos tyrimo ir studijų centro ateitis priklausys nuo mūsų visų pasiryžimo išsaugoti šį neįkainojamą išeivijos istorijos liudininką. Jeigu visi remsime Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą, juo rūpinsimės, mūsų vaikai ir anūkai bus dėkingi už išsaugotą tautos istoriją. Šiandieninis susidomėjimas išeivijos archyvais rodo, jog jie yra tikrai vertingi, įdomūs ir reikalingi.

Loreta Timukienė, LTSC vicepirmininkė

LTSC nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: