Ramybė, kantrybė, išdidumas, drama ir kartu žaismingumas. Visa tai susiję su žirgais. Ar kada susimąstėte, ką Jums reiškia šie kilnūs keturkojai draugai? Ramintai Jančiauskaitei jie suteikia laisvės pojūtį. Augdama ji praleido daugiau laiko su žirgais nei su žmonėmis, ką jau kalbėti apie bendraamžius. „Išmokau iš jų daug, o svarbiausia – jie man suteikė pasitikėjimo savimi, suteikė galią siekti savo tikslų“, – savo patirtimi dalijosi Raminta.
Raminta, kaip gimė Tavo meilė žirgams?
Galima sakyti, tėčio dėka (šypsosi). Jo meilė žirgams leido man pažinti šiuos gyvūnus nuo pat mažumės.
Ar turi savo žirgą? Papasakok apie jį.
Taip, turiu. Jo vardas Calvin, jam greitai bus dveji metai. Galima sakyti, dabar, paauglystės amžiuje, Calvin bando demonstruoti savo nepriklausomybę (šypsosi). Nuo pirmųjų dienų įžvelgiau jo potencialą tapti puikiu sportiniu žirgu. Tai rodo vien jo sudėjimas, judesiai.
Calvin nepakenčia musių, tad vasarą mieliau būna vėsioje arklidėje nei lauke. Nuo pat mažens jis peršokdavo per elektrinę užtvarą ir, palikdamas savo mamą laukuose, grįždavo į arklidę. Tad aš juokaudavau, kad jam tik televizoriaus garde betrūksta ir būtų visiškas šiuolaikinis vaikas (juokiasi).
Kaip prasidėjo Tavo draugystė su šiuo kilniu gyvūnu?
Mūsų draugystė užsimezgė labai natūraliai: aš jį lepinau, o jis tuo mėgavosi – tokiam mielumui buvo neįmanoma atsispirti.
Kalbama, kad žirgai suteikia geros energijos, Hipokratas yra pasakęs, jog balnas išvaiko niūrias mintis. Ar tai tiesa?
Visiška tiesa. Žirgai yra žaismingi gyvūnai. Jie labai nori su žmogumi pažaisti; gali apkabinti parodydami, kad tavęs pasiilgo. Jei jautiesi liūdnas ar pavargęs, būdamas su žirgais, gauni teigiamos energijos dozę, pamiršti dienos vargelius. Būna, kad labai skauda galvą, bet kur nors išjoji ir nejučia pastebi, jog skausmo kaip nebūta. Tai puiki terapija. Jodamas įeini į kitą zoną, mąstai apie jojimą: ką, kaip, kur, kada daryti. Tai sunki disciplina, bet puikiai atpalaiduoja, atitolina nuo kasdienių minčių. Be to, net ir sakyti nereikia, kad jodamas gali grožėtis gamta.
Monty Roberts yra pasakęs: „Aš netikiu, kad arklys gali ateiti į šį pasaulį blogas, kaip ir netikiu, jog gimsta blogi vaikai.“ Ką manai apie šį teiginį?
Niekas į šį pasaulį neateina blogas. Žirgas, žinoma, atsineša savą charakterį, bet tik netinkamas žmonių elgesys gali jį paversti blogu. Būna specifinio charakterio žirgų, bet, skiriant papildomai laiko ir pastangų, galima išugdyti puikų žirgą.
Kaip susidraugauti su žirgu ir jį prisijaukinti?
Svarbiausia yra dėmesys. Kuo daugiau jo skirsi, tuo stipresnė draugystė užsimegs. Žirgas turi pasitikėti tavimi. Jei skriausi jį, būsi agresyvus, draugystės su juo nesitikėk. Taip pasieksi tik tiek, kad jis tavęs bijos. Žirgų sportas yra labai subtilus dalykas, šioje disciplinoje reikalinga ir nuojauta, ir gebėjimas suprasti žirgą.
Pirmus žingsnius draugystės su šiuo gyvūnu link būtinai turi stebėti patyręs asmuo. Žirgai nemėgsta staigių judesių, triukšmo. Geriausia prie jų prieiti ramiai, negestikuliuojant. Jei turėsi skanėstų – pelnysi tašką savo naudai (juokiasi).
Kaip reikia išjodyti žirgą?
Yra visokių būdų. Filmuose matome, kaip kaubojai išjodinėja mustangus. Mes renkamės lengvesnį būdą. Kadangi žirgai gimsta, auga pas mus, jie mus pažįsta, mumis pasitiki. Žingsnis po žingsnio ir palengva mes juos išjodome. Žirgą pratiname prie pakinktų. Naudodami ilgas vadeles mokome klausyti tam tikrų valdymo komandų – sukti, sustoti.
Mėgstame žaidimo forma vis pratinti žirgus prie žmogaus kūno svorio: atsiremiame, pasisveriame ant jų ir galiausiai užlipame. Taip viskas vyksta palengva, žirgui nebūna nei įtampos, nei baimės.
Kokios yra žirgų sporto šakos? Ir kuo jos skiriasi?
Populiariausia žirgų sporto šaka – konkūras. Tai sportas, kada su žirgu reikia šokinėti per kliūtis. Iš įvairaus dizaino kliūčių yra sukuriamas maršrutas. Tikslas – nenumesti nė vienos karties ar neleisti, kad žirgas sustotų ir nešoktų per kliūtį.
Kita nuostabi šaka – dailusis jojimas (angl. „dressage“). Tai – tarsi šokis su žirgu, galima sakyti, meno šaka. Žirgas mokomas atlikti įvairius veiksmus, judesius. Manau, tai – viena sunkiausių žirgų sporto šakų.
Trikovė sujungia kliūtinį jojimą, dailųjį jojimą ir dar vieną rungtį. Jos metu reikia įveikti įvairiausių kliūčių, pastatytų nuokalnėje, įkalnėje, maršrutą. Tada reikia šokti per kliūtį nusileidžiant į vandenį, ir atvirkščiai. Pavojinga dėl to, kad kliūtys yra stabilios ir užkliudytos nevirsta – griūna žirgas kartu su raiteliu. Tad padarinius galime įsivaizduoti. Šis sportas tinka tik protingiems ir talentingiems raiteliams. Žirgas taip pat negali atsilikti: jis ne tik turi būti be galo drąsus ir paklusnus, bet ir pats mąstyti ir saugotis.
Taip pat yra ištvermės jojimas, kai duetas turi įveikti ilgas distancijas. Kita žirgų sporto šaka – važiavimas kinkiniais. Galite įsivaizduoti du ar keturis žirgus, tempiančius karietą ir atliekančius įvairius manevrus?
Kuria žirgų sporto šaka užsiimi Tu?
Mano šaka – konkūras (kliūtinis jojimas).
Kaip dažnai, kur ir kokiu principu vyksta žirgų lenktynės? Pagal ką komisija išrenka geriausią lenktynių žirgą?
Konkūro varžybos vyksta gana dažnai, jas rengia skirtingi organizatoriai. Lietuvos žirginio sporto federacija (www.equestrian.lt) sudaro savo kalendorių. Dažnai varžybos vyksta kiekvieną savaitgalį. Jas organizuoja ir kitos organizacijos. Taigi varžybų netrūksta, tik kartais prireikia nemažai laiko nuvažiuoti iki kito Lietuvos krašto, pvz., Žagarės, Joniškio ir t. t.
Kiek laiko reikia treniruotis, norint dalyvauti lenktynėse ir pasiekti puikių rezultatų?
Kaip ir visose sporto šakose, treniruotis reikia labai daug. Rimti sportininkai, daugiau kalbu apie konkūrą, jodinėja kiekvieną dieną keliais žirgais. Kuo daugiau praktikos turi, tuo lengviau pasiekti gerų rezultatų. Su kuo skirtingesniais žirgais joji, tuo profesionalesnis tampi.
Su kokiais sunkumais esi susidūrusi konkursuose?
Pirmas sunkumas – susitvarkyti su jauduliu, apimančiu prieš startą. Tikslas – įveikti maršrutą negaunant baudos taškų. Sunkumai: žiemą – šaltis, vasarą – pleškinanti saulė ir alinantis karštis. Žirgai daug jautresni karščiui ir dehidratacijai, tad kartais nusprendžiama nedalyvauti varžybose vien dėl karščio. Kita apsunkinanti oro sąlyga – lietus. Dėl jo tampa slidu ir pavojinga.
Atrodytų, kad tai nėra saugus sportas…
Žmogus ir žirgas sudaro komandą. Vienas jos narys sveria apie pusę tonos… Žirgas gali įkąsti ar įspirti, prispausti prie sienos. Tiesiog smagiai užminti savąją kanopėle tau ant kojos. Pavojingiausia yra griūti su žirgu – jis gali prispausti. Bet galiu nuraminti, kad traumos yra gana retos, jei nesavivaliaujama ir nesitreniruojama netinkamai.
Buvai padariusi septynerių metų pertrauką. Dėl kokių priežasčių grįžai prie šios veiklos?
Nes visus pertraukos metus aš to labai, labai ilgėjausi.
Kaip manai, kas yra geras raitelis?
Mano nuomone, geras raitelis yra tas, kuris geba prisitaikyti prie skirtingų žirgų.
Papasakok apie šių gražių gyvūnų priežiūrą. Ar jiems reikalinga ypatinga priežiūra?
Svarbiausia žirgui yra tinkama, kokybiška mityba. Ir mažytis kuokštelis papelijusio šieno gali jį pražudyti. Žirgai yra jautrūs stipriam vėjui, ypač skersvėjui. Tad reikia stengtis išvengti tokių situacijų, naudoti specialius gobtuvus žirgams.
Kita jautri vieta – kanopos. Patartina jas valyti kiekvieną dieną. Jei jos sausokos, tepamos specialiu tepalu, kad neskilinėtų. Kad neskiltų jos yra ir kaustomos.
Garduose turėtų būti sausa. Jie turi būti tvarkomi kiekvieną dieną. Taip raiteliui yra lengviau išlaikyti žirgą švarų. Prieš kiekvieną treniruotę žirgas turi būti iššukuojamas, nes kai inventorius trinasi į nešvarų kailį, galima gerokai pažeisti odą.
Koks yra žirgų poilsis, miegas?
Tikras žirgų poilsis – kai jie guli ir miega. Kartais jie pailsi ir stovėdami, bet, kaip ir mes, jie mėgsta patogiai įsitaisyti, miegoti ir sapnuoti.
Ar dažnai Jūsų žirgų sporto klubas „LaVita“ sulaukia lankytojų, norinčių pajodinėti žirgais?
Tik neseniai pradėjome priimti žmones pajodinėti. Mūsų pagrindinė veikla – žirgų veisimas ir apjodymas, paruošimas. Tad dažniausi mūsų lankytojai yra draugai, pažįstami arba apylinkėse gyvenantys žmonės. Mūsų žirgynėlis įsikūręs atokioje, tylioje vietoje. Tokiems ramybės gurmanams, kaip mes, nėra didelio poreikio sulaukti žmonių antplūdžio. Mūsų šeimos nariai dirba savus darbus. Aš baiginėju universitetą. Esu šeštajame bendrosios medicinos programos kurse, dabar atlieku praktiką.
Iš šio sporto klubo mes nepragyvename. Tiksliau, gyventume patogiau, jei neturėtume šių nuostabiųjų. Bet džiaugsmas ir laimė, kuriuos jie kiekvieną dieną mums dovanoja, atperka visus rūpesčius.
Ar jodinėjimas žirgu – brangus malonumas?
Gana nepigus. Vienos treniruotės kaina dažniausiai siekia 40–60 Lt. Mokant mėnesio kainą – pigiau, dažniausiai būna įskaičiuojami 2–3 kartai per savaitę. Populiarūs ir dešimties kartų abonementai. Šalyje kainos svyruoja, bet maždaug 200–300 Lt per mėnesį turėsite išleisti. Žinoma, norint treniruotis pas geresnius trenerius ir siekti sportinių tikslų, kainuos daugiau. Nepamirškite, kainuoja ir apranga raiteliui. Bent jau šalmą, jojimo kelnes ir batus yra būtina turėti.
Žirgą išlaikyti kainuoja nemažai. Vidutinė gardo nuomos kaina siekia 500–700 Lt. O dar visas jam skirtas inventorius, skiepai… Pačių žirgų kainos labai svyruoja: gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių litų.
Norint dalyvauti varžybose, reikia ir specialaus transporto. Jei norima dalyvauti Lietuvos žirginio sporto federacijos rengiamose varžybose, privalomos licencijos tiek raiteliui, tiek žirgui. Tad, kaip suprantate, siekiant aukštumų šiame sporte, reikia daug investicijų. Gana liūdna dėl to, kad šiame sporte talento ir sunkaus darbo neužtenka… Geras žirgas, treneris, treniravimosi bazė – viskas kainuoja nemažai pinigų.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Indrė Chomentauskaitė
Nuotraukos iš asmeninio Ramintos Jančiauskaitės albumo
Komentarų: 1
I see a lot of interesting content on your page. You have to spend
a lot of time writing, i know how to save you a lot of time, there is a tool that creates unique, SEO friendly articles
in couple of seconds, just search in google – laranita’s free
content source