Apie nepasitikėjimą savimi verta kalbėti todėl, kad jis yra lyg bendras vardiklis, jungiantis visus, kurie jaučiasi turintys psichologinių problemų. Kad ir kokie būtų psichologiniai sunkumai, visi jie susiję su savigarbos trūkumu. Stebint ir analizuojant žmonių gyvenimą, tampa akivaizdu, kad sėkmė priklauso nuo savo vertės pajautimo.
Kas yra pasitikėjimas savimi?
Kaip rašoma žinynuose, savęs vertinimas – tai savo identiteto suvokimas, nepriklausantis nuo besikeičiančios aplinkos poveikio, tai žmogaus individualumo dalis, nulemianti jo gyvenimą. Savigarba auga dėl vidinio aiškaus savęs suvokimo ir pripažinimo. Ji palaiko AŠ stabilumą, nes, „koreguodama“ signalus iš išorės, atkuria pusiausvyrą tarp asmenybės ir aplinkos. Jei žmogus nepasitiki savimi, jis nesugeba atsispirti aplinkos spaudimui, jos reikalavimams ir iššūkiams.
Su savęs vertinimu susiję yra tai, kaip priimame pasaulį: jis mums gali atrodyti patrauklus, priimantis, geranoriškas, arba atvirkščiai – priešiškas, agresyvus, puolantis, reikalaujantis. Pozityviai nusiteikęs, savimi pasitikintis žmogus lengviau įveikia sunkumus arba jų net nepastebi. Menkas savęs vertinimas nuspalvina situaciją tamsiomis spalvomis – padidina problemas, verčia jaustis pernelyg atsakingam ir kartu bejėgiui.
Pasitikėjimas savimi formuojasi vaikystėje, girdint ir jaučiant kitų žmonių vertinimus.
Jei manote, kad Jūsų savęs vertinimas nepakankamas, galite pradėti jį auginti. Derėtų atkreipti dėmesį į keletą toliau išvardytų krypčių.
1. Ribos
Mokykitės skirti ribas tarp savęs ir kitų, primindami sau, kad vertinimai ir kritika yra kitų nuomonė ir ji gali skirtis nuo Jūsų nuomonės.
Mes dažnai abejojame, ar pavyks pasielgti, kažką padaryti taip, kad kitiems patiktų. Mes priklausome nuo kitų nuomonės, tai yra nuo kitų įvertinimo. Ne vertiname save ir savo rezultatus patys, o norime sužinoti, kaip tai atrodo kitiems. Ne vienas yra pasakęs: „Matau save kitų akimis.“ Esant tokiai priklausomybei, išgyventi labai sunku, nes „kitų akių“ labai daug ir jos vis keičiasi. „Labai pavargsti lankstytis ir negali nuspėti, kas ir ko norėtų. O blogiausia yra tai, kad daugumai yra visai nesvarbu, koks tu esi, tad lankstaisi savo vaiduokliams“, – tai vieno jaunuolio mintys.
Baimė, kad užmiršime pranešimo tekstą, kad parausime ar susikirsime, didėja ir užvaldo tada, kai savo dėmesį sutelkiame į kitus, pavyzdžiui, į auditoriją. Nesąmoningai suteikiame kitam griežto vertintojo statusą. Nevalingai svarbiau tampa tai, kaip būsime įvertinti, o ne tai, ką iš esmės norime pasakyti ar padaryti.
Patys atsakome už tai, kaip susidėliojame prioritetus.
2. Atleidimas sau
Leiskite sau klysti, būti nežinančiam, sutrikusiam.
Jei išdrįsite pripažinti sau savo klaidas, atsiras galimybė keistis ir augti. Klaidas galima taisyti, o kaltes – išpirkti. Svarbiausia – tiesiai ir atvirai prie jų priartėti. „Felix culpa“ – palaiminta kaltė. Ši plačiai žinoma frazė primena apie galimybę būti išganytam, įsisąmoninus kaltę, ją priėmus ir išpirkus.
Pasitikėjimą savimi stiprina nuolatinis darbas su savo klaidomis ir trūkumais, o ne nuolatinis priekaištavimas sau, kad esi kaltas.
3. Savęs palaikymas
Nesikuklinkite ir dažniau sau priminkite savo nuopelnus.
Nuopelnai gali būti dideli arba visai maži; reikšmingi ar visai nepastebimi, žinomi tik Jums pačiam. (Galima dienoraštyje rašyti visas dienos pergales ir periodiškai jį paskaityti.)
Verta dažniau apgalvoti savo tikslus, juos detalizuoti ir po truputį jų siekti. Pasidžiaukime savo pergale, papasakokime apie ją artimam žmogui ir įrašykime ją į dienoraštį.
Kuo dažniau raskite pretekstą sau pasakyti: „Aš šaunuolis.“
4. Teigiama patirtis
Skirkite daugiau laiko pasitenkinimą teikiančiai veiklai, ieškokite galimybių patirti daugiau teigiamų emocijų.
Tam užtenka paprastų dalykų: judėjimo, buvimo gamtoje, mielo artimo žmogaus, knygos, muzikos…
5. Savo reikšmingumo sumažinimas
Sumažinkite savo reikšmingumą.
Skamba paradoksaliai, bet tai tiesa. Nepasitikėjimo savimi gelmėje visada glūdi noras būti ypatingesniam už kitus. Sąžiningai sau tai prisipažinkite ir apgalvokite, ar galite susitaikyti su tuo, kad esate kaip visi… arba kaip dauguma…
P. S. Ar neužmiršote pažvelgti į save su humoru? Kad ir kaip būtų, visos mūsų pretenzijos ir ambicijos vaikiškai juokingos…
6. Prioritetų aiškumas
Siekite susivokti, kas esamomis aplinkybėmis Jums svarbiausia.
Kiekviena veikla reikalauja tam tikro mūsų vaidmens. Pavyzdžiui, aš dabar rašau kaip psichologė. Namuose kažką darysiu kaip šeimininkė, auditorijoje – kaip dėstytoja ir t. t. Menkas savęs vertinimas yra apibendrinta savijauta, tai yra įsivaizduojama arba patirta nesėkmė suabsoliutinama, sureikšminama. Pavyzdžiui, jaučiatės nevykėliu, nors Jums tik nepavyko išspręsti uždavinio. Pakelkite galvą aukščiau ir žvelkite plačiau. Gal Jūs šiai užduočiai dar nepakankamai pasiruošėte, gal dar nemokate elgtis šiomis aplinkybėmis, bet kitur Jums puikiai sekasi! Galite tuoj pat sudaryti sąrašą dalykų, kurie Jums puikiai sekasi ir savimi pasidžiaugti.
7. Grįžimas į esamą momentą
„Kas vyksta dabar manyje?“ Šį klausimą verta kartoti kuo dažniau – nebus per daug. Klausimas padeda susiorientuoti savo jausmuose, pojūčiuose esamu momentu, didina sąmoningumą, budrumą ir atsakingumo jausmą.
Mūsų savijautą tik iš dalies lemia tai, kas vyksta aplinkoje. Didžiausią įtaką savijautai ir savęs vertinimui turi mūsų įsivaizdavimai, fantazijos, atplaukiančios iš praeities. Šie vaizdiniai menkai įsisąmoninami, ir jų reikšmė nepastebima ir nekontroliuojama. Tačiau būtent jie lemia mūsų reakciją į aplinką.
Taigi jei gresia pavojus vėl nusivilti savimi, grįžkite į „čia ir dabar“. Paklauskite savęs: „Kas vyksta dabar manyje?“ Susivokite, ko šiuo momentu norite, ko bijote, ko laukiate iš kito. Atsijokite praeities prisiminimus ir įsivaizdavimus, nes galbūt tik per jų prizmę matote dabartinius santykius ir įvykius.
8. Pasinaudokite savo kūnu
Tai, kuo labiausiai galite pasitikėti, esate Jūs pats. Tai Jūsų patirtis, įgūdžiai, išmintis ir kūnas. Ypač tvirtas ir aiškus galios šaltinis yra Jūsų kūnas.
Visi psichiniai procesai prasideda kūne. Kūnas kiekvieną gyvenimo akimirką tarnauja Jūsų interesams. Jo pojūčiuose atsispindi visa, kas Jums naudinga arba kenksminga. Išgirdę kūno kalbą, lengvai pasirinksite prioritetus. Ne be reikalo žinomos frazės: „iš baimės akyse temsta“, „plaukai piestu stojasi“, „žemė iš po kojų slysta“ ir pan. Esant įtemptai situacijai, jaudulys yra visa apimantis. Jis sklinda emocijose, mintyse, elgesyje, kūne. Norintys nusiraminti žmonės dažniausiai mėgina keisti savo mintis. Tačiau paprasčiau pasinaudoti kūno galimybėmis.
Neužmirškite kvėpuoti. Jaudindamiesi kvėpuojame negiliai arba net sustojame kvėpavę (sakoma: „net žadą atėmė“). Taip vyksta slopinimas – slopinamas kvėpavimas ir emocijos. Energija naudojama emocijoms slopinti, todėl mažėja dėmesio koncentracija, didėja sutrikimo jausmas. Atkreipkite dėmesį į tokią savo būseną ir:
-
keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, sąmoningai tai pajausdami;
-
prisiminkite savo kojas, kurios laiko Jus ir remiasi į žemę; pajuskite pėdų sąlytį su žeme; pajudinkite pėdas, kad geriau pajustumėte stiprų pagrindą po jomis;
-
jei sėdite, patogiai atsiremkite į krėslą, pajusdami nugaros ir sėdmenų sąlytį su krėslu, pajudėkite, kad pajustumėte krėslo tvirtumą ir jo sąlytį su grindimis.
Kūnas geriau įsitvirtina, ir jo pojūčiai stabilizuoja jausmus. Atsigausite, nes pajusite, kad nesutrikote, kad „kūnas su Jumis“, juo galima pasikliauti, kad po Jumis tvirtas pagrindas, kad vis tebekvėpuojate, kad tai, kas svarbiausia, tebėra su Jumis, o esama situacija ne tokia reikšminga.
Apibendrindama noriu paraginti: pasinaudokite prigimtine teise „kvėpuoti“, tai yra kažką iš aplinkos priimti, kažką atmesti, turėti savo nuomonę, ją gerbti. Džiaukitės savo unikalumu, priimkite tiesą, kad viskas, kas sklinda iš Jūsų, yra tikra ir vertinga. Nebijokite, kad gerbdami ir mylėdami save, tapsite arogantiškais išpuikėliais, nes tai visai nesusiję dalykai.
Pasitikėkite savimi ir Jus lydės sėkmė!
Parengė Danguolė Iškauskienė
www.iskauskiene.lt