Pradinis / Kultūra / Karpinių menas sugrįžta į gyvenimą

Karpinių menas sugrįžta į gyvenimą

Karpyti iš popieriaus yra smagu ir įdomu – tuo įsitikino Balzeko lietuvių kultūros muziejuje į užsiėmimą „Lietuvos karpinių istorija ir dabartis“ susirinkę žmonės. Kūrybiniam meninio karpymo užsiėmimui vadovavusi tautodailininkė iš Lietuvos Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė pirmiausia papasakojo, kokia būdavo karpinių paskirtis lietuvių tautos kultūroje. Balto popieriaus karpiniai, išdailinti subtiliausiais raštais, puošdavo valstiečių trobas. Mūsų protėviai karpydavo langų užuolaidėles, staltiesėlės, nuotraukų rėmus, paveikslus, lempų gaubtus, net žaislus Kalėdų eglutei.

Karpinių meną grąžina į gyvenimą

„Aš įsitikinau, kad iškarpyti galima viską. Kai pati pradėjau karpyti, važinėdavau po Lietuvos muziejus, ieškodavau senovinių karpinių, domėjausi, fotografavau.

Bet dabar pastebiu, kad, praėjus kuriam laikui, meniniai karpiniai pamažu sugrįžta į mūsų buitį. Kai kuriuose moderniuose namuose galima pamatyti popieriaus karpinių, kurie yra originalūs interjero akcentai“, – kalbėjo menininkė. Savo pasakojimą apie karpinius ji iliustravo daugybe skaidrių.

O. Tumėnaitė-Bražėnienė Lietuvoje yra išleidusi ne vieną knygą apie popieriaus karpinius – „Karpiniai Kalėdoms“, „Popierinės užuolaidėlės“, „Karpiniai. Raižiniai. Margučiai“. Jas įsigiję žmonės gali ne tik susipažinti su šia meninės veiklos rūšimi, bet ir patys jos pasimokyti. Būtent šios menininkės knygos paskatino ne vieną jų skaitytoją paimti žirkles, baltą popieriaus lapą ir pabandyti karpyti. Pradžioje – nors originalų ir nuoširdų atviruką draugui.

Muziejuje susirinkę amerikiečiai mokėsi iškarpyti užuolaidėlę ir žirklėmis kiauraraščiu, tarsi nėriniais išmarginti popierinio drugelio sparnus. Įdomu, kad tarp susirinkusių mokinių buvo ir vyrų, kurie paėmę žirklutes sėkmingai atliko užsiėmimo vadovės užduotį. Viena iš užsiėmimo dalyvių, amerikietė pradinukų mokytoja nusprendė, kad lietuviškų karpinių būtinai pamokys ir savo mažuosius mokinukus.

Beje, pati menininkė irgi nepraleido progos kai ko pasimokyti. Muziejininkės Ritos Janz lydima, O. Tumėnaitė-Bražėnienė su dukra apžiūrėjo Balzeko muziejuje saugomą unikalią velykinių margučių kolekciją, kurios autorės – a. a. Uršulė Astras ir a. a. Ramutė Plioplytė.

Pradžia – senų laikraščių karpymas

O. Tumėnaitė-Bražėnienė sakė, kad ši jos kelionė į JAV nėra pirmoji. Praėjusiais metais menininkė lankėsi Čikagoje. Čia ,,Dainavos“ stovyklos stovyklautojus mokė karpinių meno. Tąsyk ji buvo atvykusi su savo dukra Paulina. Šiais metais tautodailininkę lydėjo jauniausioji dukra Adelė. Mergina taip pat mėgsta kurti. Jos abi su mama Čikagos lituanistikos centre surengė autorinę karpinių ir lino raižinių parodą „Mūsų Lietuva“, numatė ir daugiau užsiėmimų norintiems išmokti karpyti.

Keturių vaikų mama O. Tumėnaitė-Bražėnienė pasidžiaugė, kad jos visi vaikai – dvi dukros ir du sūnūs – buvo nuo mažens išmokyti karpyti popierinius ornamentus. Tačiau labiausiai į meninę kūrybą yra palinkusi Adelė. Jai labai patinka kurti lino raižinius.

„Aš pati ilgai nežinojau, iš kur toks mano noras kurti. Visą laiką manydavau, kad tą poreikį gavau iš tėčio, kuris buvo muzikantas. Tačiau ne taip seniai sužinojau, kad mano mama yra tikra menininkė. Šis mamos talentas atsiskleidė tik tuomet, kai ji išėjo į pensiją. Tada ėmė kurti šiaudinius sodus, net tapo sertifikuota meistre. Dirbdama ji tam neturėdavo laiko“, – pasakojo O. Tumėnaitė-Bražėnienė.

Pirmą kartą žirklės į rankas Odetai pateko dar vaikystėje. Būdama vos šešerių, mergaitė valandų valandas galėdavo karpyti senus laikraščius. Baigusi mokyklą, pasirinko pedagogo specialybę – įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Ten pradėjo lankyti dailės studiją ir čia pamokyta pabandė sukurti karpinių.

Karpymas – ir menas, ir gyvenimas

„Nuo to laiko jau rimtai pradėjau karpyti. Ir man taip patiko, kad kuo toliau, tuo daugiau galvoje kildavo idėjų, kurias norėdavau įgyvendinti karpydama paveikslus iš popieriaus“, – pasakojo menininkė. Pamažu šie karpiniai, kaip atgimstančio ir tobulinamo tradicinio meno pavyzdžiai, sulaukdavo vis daugiau dėmesio. O. Tumėnaitė-Bražėnienė pradėjo rengti kūrybines parodas, vesti meninio karpymo užsiėmimus. Dabar menininkė savo personalines parodas skaičiuoja dešimtimis. Jos kūryba eksponuota ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose Europos šalyse, JAV. Savo patirtį menininkė perduoda rengdama seminarus visame pasaulyje.

„Meniniai karpiniai man yra ne tik pomėgis. Šis užsiėmimas man tapo ir darbu, ir pragyvenimo šaltiniu. Savo kūrinius parduodu internetinėje parduotuvėje „Ebay“. Turiu net savo nuolatinių pirkėjų. Gautos pajamos leidžia padėti vaikams studijuoti, pačiai keliauti po pasaulį. Aš kasryt dėkoju Dievui už tai, ką turiu“, – sakė menininkė. Beje, 2009 metais vienas O. Tumėnaitės-Bražėnienės sukurtas darbas buvo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Tai 22 metrų ilgio ir 21 centimetro aukščio ažūrinis karpinys, kurį menininkė pavadino „Mano Lietuva“.

Balzeko lietuvių kultūros muziejaus informacija ir nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: