Pradinis / Aktualijos / Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės

Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės

Istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros, penktadienį vyko tradicinis pirmojo ir paskutinio Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.

Minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną „Kybartų aktai“, savivaldybės administracijos atstovai, LR Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai.

„Sveikinu visus, susirinkusius į A. Smetonos jubiliejinį 140-ųjų metinių minėjimą. Istorija mūsų nelepino, nuo viduramžių iki šių dienų teko kovoti, rūpintis Tėvynės saugumu, likimu ir ateitimi. Šioje srityje dideli nuopelnai priklauso A. Smetonai. Tarpukariu per 20 metų buvo daug padaryta dėl Lietuvos ir lietuviškumo skiepijimo. Dabar turime pasirūpinti, kad prezidento A. Smetonos palaikai būtų parvežti į Lietuvą ir palaidoti Prisikėlimo bažnyčios panteone. A. Smetonos patriotizmas ir veikla turi būti pavyzdys mums šiomis dienomis, nes įvykiai kaimyninėje šalyje rodo, jog turime būti budrūs“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.

Minėjimo pradžioje buvo giedamas valstybės himnas, prie paminklo padėta gėlių. A. Smetonos biografijos faktus perskaitė renginio vedėjas Vilius Kaminskas. Jis akcentavo, kad būsimasis prezidentas augo gausioje ir neturtingoje šeimoje. Tėvai vaikus pratino prie darbo, visus stengėsi išmokslinti. Vaikystėje būsimasis prezidentas pasižymėjo įvairiais gabumais: mėgo piešti, lipdyti iš molio, bandė groti. Vėliau išryškėjo gabumai matematikai, kalbai. Jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Iš gimnazijos buvo pašalintas, nes atsisakė melstis rusų kalba, o iš universiteto – dėl lietuvybės skleidimo. A. Smetona platino uždraustą lietuvišką spaudą, redagavo įvairius spaudos leidinius, įsitraukė į politinę veiklą, tapo Vasario 16-osios signataru.

Minėjimo metu kalbėjo istorikas Romas Batūra, LR Seimo narys Arimantas Dumčius ir Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas. R. Batūra akcentavo, kad A. Smetona XX a. pradžioje buvo ryškus politinis veikėjas, rūpinosi, kad Lietuva būtų atkurta etninių žemių ribose, o Vilnius būtų valstybės centras.

A. Dumčius pabrėžė, kad A. Smetona buvo autokratinės, stiprios valdžios šalininkas, kad jo laikais Lietuvos kultūra, politika ir ekonomika buvo nukreipta į Vakarus. R. Kaminskas pažymėjo, kad A. Smetonos atminimas Kaune įamžintas, tačiau dar yra vietų, kurias vienaip ar kitaip reikia pažymėti. Tai vietos, kur prezidentas ir jo šeimos nariai gyveno, įstaigos, kurių atidaryme jis dalyvavo.

Minėjimo metu A. Smetonos pamėgtas liaudies dainas dainavo VDU Muzikos akademijos studentas Osvaldas Petraška, eiles deklamavo A. Smetonos gimnazijos mokinys Vėjas Marčenkovas.

Parengė Danutė Marcinkevičienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: