Pradinis / Kinas, muzika, TV / „Kino knygos“ filmukuose prabilo Vilniaus erdvės

„Kino knygos“ filmukuose prabilo Vilniaus erdvės

4 dienos, 8 trumpametražiai filmukai ir, svarbiausia, naujas požiūris į kiną, mokymąsi ir aplinką, kurioje gyvena jaunas žmogus. Tiek nuveikta edukacinio kino projekto „Kino knyga 2013“ metu.

Trys dešimtys aukštesniųjų klasių moksleivių iš įvairiausių Lietuvos kampelių sugužėjo į Vilnių mokytis kitaip. Mokymąsi koordinavo pripažinti Lietuvos režisieriai Mikas Žukauskas, Andrius Blaževičius, Maratas Sargsyanas ir  Tomas Smulkis, padėjo kviestiniai lektoriai – supažindino su šiuolaikinių dienoraščių ypatumais. Labiausiai skatino intriguojantis darbas komandose su žmonėmis, matomais pirmą kartą.

Kūrybinių dirbtuvių metu jaunuoliai susipažino su dienoraščiais: kaip šie atrodo literatūroje ir kaip kinta „rašymas“ į rankas paėmus kino kamerą. Stebimoji dokumentika, dokumentinis kinas – temos ir kartu problemos, kurias siekta pristatyti ir atrasti. Pasirodo, ne taip paprasta. Projekto vadovė Lina Užkuraitytė teigia: „Daugelis moksleivių, atvykusių į projektą, išties siaurai suvokė dokumentinį kiną. Daugelis dokumentiką siejo su vadinamąja surežisuota dokumentika, kurios daugiausia televizijos programose ir kuri naudojama pamokose. Teko nemažai paplušėti norint paneigti, jog dokumentinis kinas yra nuobodus, lėtas ar kad jame nieko nevyksta. Atvirkščiai, toks kinas turi galimybių kalbėti apie mus pačius, mūsų aplinką ir tą patį kiną detaliau, giliau, jautriau.“

Stebimajai dokumentikai nereikalingas scenarijus, aktoriai ar dekoracijos – visa tai moksleiviams „dovanojo“ skirtingos Vilniaus erdvės. Filmavimo komandos, padedamos savo koordinatorių, tyrinėjo aštuonias skirtingas Vilniaus erdves ir fiksavo tai, ką šios pasakoja. Pavyzdžiui, filme „Viršus ir apačia“ netikėtai pamatytas Žaliasis tiltas, turintis du gyvenimus: „fasadinę“ – viršutinę – dalį ir apatinę, niekam nematomą, slegiamą skurdo ir šalčio dalį. O štai Vinco Kudirkos aikštėje dvidešimčia skirtingų balsų nuskambėjo tautiška giesmė, fone rūkstant cigarečių dūmams, siaučiant riedlentėms.

Didžiausia patirtis, kurią įvardijo patys dalyviai, – darbas kartu ir įveiktos nesėkmės (nesutariant, ką filmuoti, kaip atsirinkti medžiagą, kaip ją montuoti), paskatinusios giliau žvelgti į mokymosi procesą. Ir, žinoma, atsiradęs jautrumas tam, kas tave supa, erdvei, kuri kalba ir nuolat pasakoja. Istorijas, kurių niekaip nesurežisuosi, kurių, kaip nuolat sakydavo moksleiviams su jais dirbantys režisieriai, reikia išlaukti.

Projektą rengiantis UAB „Europos kinas“ didžiuojasi ir džiaugiasi kitokio požiūrio į tradicinius mokymosi metodus propagavimu rengiant susitikimus su kino profesionalais, plečiant jaunimo kultūrinį patyrimą, įkvepiant kūrybinei veiklai ir tikisi suteikti moksleiviams papildomų kūrybinių kompetencijų ir įgūdžių.

„Kino knyga“ – jau tradiciniu tapęs edukacinis kino projektas, rengiamas nuo 2007 m.

Daugiau informacijos: http://www.kinopavasaris.lt/kino-knyga.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: