„Valgydamas mėsą žmogus naikina kitas gyvas būtybes“, – tvirtina sąmoningai mėsos produktų atsisakiusieji. Ar galima sunaikinti gyvybę vartojant augalinį palmių aliejų? Juk jis yra išgaunamas iš alyvpalmių vaisių minkštimo. Be to, yra santykinai pigus. O kur dar gerosios savybės: nėra transriebalų rūgščių, užkemšančių arterijas, ir gausu natūralių antioksidantų, tokių kaip vitaminai A ir E.
Populiariausias pasaulyje
Iš aliejinių palmių vieno hektaro plote galima išgauti iki 7 tonų aliejaus – tai yra daug daugiau, negu išgaunama aliejaus iš tokio paties ploto kukurūzų, sojų ar rapsų. Komerciškai tai itin patrauklu.
Palmių aliejus plačiai naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje, buitinės chemijos, žvakių ar net biodegalų gamybai.
„Per metus vidutiniškai mes suvartojame apie 14 kg šio aliejaus. Eiliniame prekybos centre palmių aliejaus aptiktume daugiau kaip pusėje visų parduodamų produktų: margarine, kepiniuose, šaldytose bulvytėse ir picoje, sriubose, sultiniuose, padažuose ir kituose produktuose“, – vardija Vaiva Ramanauskienė, Europos Sąjungos šalyse įgyvendinamo projekto „SUPPLY CHA!NGE – atsakingi tiekėjai, sąžininga prekyba“ atstovė Lietuvoje.
Kasmet pasaulyje išgaunama apie 350 mln. tonų palmių aliejaus. Didžiausios komercinės plantacijos nusidriekusios Indonezijoje ir Malaizijoje. Čia pagaminama apie 85 proc. visame pasaulyje naudojamo palmių aliejaus. Tačiau vis daugiau didžiulių komercinių plantacijų kuriasi Vakarų Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
„Beveik 70 proc. visų pasaulio alyvpalmių yra auginama milžiniškose plantacijose, užimančiose tūkstančius hektarų. Plantacijos kuriamos kertant ir deginant atogrąžų miškus. Kasdien sunaikinamo miško plotas yra lygus 670 futbolo stadionams“, – pažymi V. Ramanauskienė.
Šias plantacijas kontroliuoja tokios stambios alyvpalmių aliejaus platintojos, kaip „Wilmar“, „Golden Agri-Resources“, „Sime Darby“, „Bunge“ ar „Cargill“.
Palmių aliejaus kaina
Palmių aliejaus pramonė ne tik naikina pasaulio plaučiais vadinamus atogrąžų miškus, bet ir kasmet į atmosferą išmeta apie 309 mln. tonų anglies dioksido, spartinančio šiltnamio efektą. Palyginimui – tiek sveria visi pasaulio žmonės kartu sudėjus.
Pasak ES aplinkosauginio projekto atstovės, vietiniai gyventojai praneša apie durpynų gaisrus, senkančias upes ir aliejaus spaudyklų teršalais užterštus gruntinius vandenis. Išnaikintų durpynų plotai padengtų beveik pusę Lietuvos teritorijos.
„Pavyzdžiui, Indonezijos Benkulu provincijoje esančio kaimelio gyventojai pasakoja apie išnaikintus miškus, kuriuose jie augindavo kukurūzus, ryžius, mangus. Gyvybiškai svarbių ryžių nebegalima auginti netgi šalia plantacijų, nes alyvpalmėms reikia tiek daug vandens, kad laukuose auginami augalai nudžiūsta“, – pasakoja V. Ramanauskienė.
Dėl milžiniško palmių aliejaus poreikio kenčia ne tik augmenija ir vietiniai gyventojai. Per pastaruosius 20 metų išnyko beveik 90 proc. orangutanų populiacijos. Mokslininkai skaičiuoja, kad, nesustabdžius komercinių plantacijų plėtros, orangutanai išnyks per 4–5, o Sumatros tigrai per 3 metus. Panašus likimas laukia ir Sumatros raganosių, Borneo nykštukinių dramblių, Malaizijos lokių, debesuotųjų leopardų, didnosių beždžionių ir dar apie 300 tūkst. gyvūnų rūšių.
Mes galime tai pakeisti
„Prekybos centrai yra svarbi maisto, tarp jo ir palmių aliejaus, tiekimo grandis. Pigesnis produktas ir didesnis pelnas yra svarbus veiksnys priimant sprendimus, bet ne vienintelis, – sako V. Ramanauskienė. – Mes, vartotojai, turime reikšmingą balsą ir turėtume juo naudotis.“
ES projekto „SUPPLY CHA!NGE – atsakingi tiekėjai, sąžininga prekyba“ atstovai visose Europos Sąjungos šalyse visų pirma ragina vartotojus skaityti produktų etiketes ir rinktis produktus, pažymėtus specialiu ženklinimu, patvirtinančiu, kad naudojamas palmių aliejus yra išgautas nekenkiant mūsų planetos ekosistemai.
Šiuo metu du pagrindiniai yra „Green Palm Sustainability“ ir „Certified Sustainable Palm Oil“.
„Taip pat kviečiame pasirašyti peticiją, kuria raginame Europos politikus priimti atitinkamus sprendimus, kad stambių korporacijų pelnams nebūtų aukojama mūsų planeta, jos gyvūnija ir augmenija, vietiniai gyventojai ir jų pragyvenimo šaltiniai. Sustabdykime korporacijų piktnaudžiavimą – žmonės turi teises, o verslas turi turėti taisykles“, – sako V. Ramanauskienė.
Peticiją galite pasirašyti čia: http://ecat.lt/bukime-atsakingi-pasirasykime-peticija/