Pradinis / Mokslas ir švietimas / Kokius siekius kelia Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos projekto rengėjai?

Kokius siekius kelia Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos projekto rengėjai?

11803_03ad82e76db7a5db8a8201e7ece5f4f1
Spalio 9 dieną Seime buvo klausomasi Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos projekto. Pagrindinis strategijos tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvirtu pagrindu valstybės gerovei didinti, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio ateitį.

„Konsultuodamiesi su pedagogais, mokslininkais, politikais, verslininkais, mokinių ir studentų atstovais bei kitomis interesų grupėmis, parengėme švietimo strategiją dešimtmečiui į priekį. Svarbiausias siekis – užtikrinti asmens ir valstybės interesų dermę švietimo srityje: kad švietimas suteiktų kokybišką, kiekvieno poreikius atitinkantį išsilavinimą ir kartu būtų garantuojamas šalies ūkiui reikalingų specialistų rengimas“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Pasak ministro, ir toliau vyks reguliarus dialogas su įvairiomis interesų grupėmis. Kad pavyktų įgyvendinti esminį Švietimo įstatymo ir strategijos principą – švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą, – dėl konkrečių įgyvendinimo priemonių bus toliau tariamasi su visuomene.

Ministras D. Pavalkis pabrėžia, kad Lietuva yra nemažai pasiekusi švietimo prieinamumo srityje: „Nuo 2010 metų Europos Sąjungoje pirmaujame pagal darbingo amžiaus asmenų, turinčių bent vidurinį išsilavinimą, procentinę dalį, esame ketvirti pagal jaunimo aukštojo išsilavinimo lygį. Tačiau privalome pasistengti, kad būtų užtikrinta vienodai gera ugdymo kokybė mieste ir kaime, kad daugiau reikiamo dėmesio sulauktų tiek vaikai iš socialinės rizikos šeimų, tiek patys gabiausieji, lenkiantys gebėjimais savo bendraamžius.“

Strategijoje numatomos keturios prioritetinės švietimo politikos kryptys: didinti mokytojų ir dėstytojų profesionalumą; puoselėti partneryste, įsivertinimu ir duomenų analize grįstą švietimo kokybės kultūrą; plėtoti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes; skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

Siekiant, kad pedagogų bendruomenes sudarytų nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai, norima į švietimo sritį pritraukti gabiausių absolventų, taip pat daugiau vyrų, užtikrinti palankias, kiekvienam mokytojui prieinamas ir veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo formas.

Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir labiau bendruomeninė. Mokykloms bus suteikiama daugiau laisvės lanksčiau organizuoti ugdymą, taikyti inovacijas, nusimatyti veiklos tobulinimo kryptis, kaitos projektus įgyvendinti pagrindžiant įrodymais, įsivertinimu, duomenimis. Taip pat numatyta daugiau dėmesio skirti mokyklos tobulinimui ir pažangai.

Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, numatyta ypač daug dėmesio skirti kaimo vaikams, gabiesiems ir socialinės rizikos, specialiųjų poreikių asmenims, berniukams ir mergaitėms, neformaliojo ugdymo plėtrai. Planuojama siekti ne tik akademinių rezultatų, bet ir plėsti kultūrinės saviraiškos, lyderystės, kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ugdymo galimybes, paramą savanorystei ir kt. Planuojama per dešimtmetį pasiekti, jog neformaliojo švietimo galimybės mokykloje ir kitur išsiplėstų tiek, kad jomis galėtų pasinaudoti visi be išimties vaikai. Ketinama daugiau dėmesio skirti kovai su patyčiomis.

Ketvirtas strategijos tikslas – sukurti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir finansinės paramos sistemą. Strategijoje numatyta mokymąsi sieti su darbu, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą. Numatyta asmenims teikti individualizuotą įvairių formų švietimo pagalbą.

Tarp strategijos siekinių – pusantro karto didesnis įsidarbinančių žmonių skaičius, geresni Lietuvos mokinių rezultatai tarptautiniuose mokymosi pasiekimų tyrimuose, didesnis visuomenės pilietinės galios indeksas, taip pat uždavinys, kad iki 2022 m. bent viena šalies aukštoji mokykla patektų į Pasaulio universitetų akademinio reitingo 500-uką, kad į Lietuvos universitetus atvyktų studijuoti kuo daugiau užsienio studentų.

Autorė Evgenija Levin

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top