„Uogų išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti naudojamos maisto, biologinio kuro gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rimantas Venskutonis. Jo vadovaujama mokslininkų grupė, dalyvaujanti nacionalinėje programoje „Sveikas ir saugus maistas“, tiria keturias lietuviškų uogų rūšis: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.
2011 m. prasidėjusios programos „Sveikas ir saugus maistas“ tikslas – ne tik susisteminti naujas mokslo žinias, bet ir pritaikyti sukurtas biologines medžiagas naujiems kokybiškiems ir didesnės biologinės vertės maisto produktams.
KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius R. Venskutonis kaip vadovas ir partneris dalyvavo šešiuose „Sveiko ir saugaus maisto“ programos projektuose.
Šiuo metu vykdote projektą, susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu. Kas tai yra?
Visi mūsų kasdien vartojami vaisiai, uogos, daržovės ir kiti augaliniai produktai yra sudaryti iš įvairių medžiagų ir anatominių dalių. Iš vaisių ar uogų spausdami sultis ar gamindami kai kuriuos kitus produktus dažnai panaudojame tik tam tikrą šių valgomųjų augalų dalį – lieka daug išspaudų, kuriose gausu vertingų medžiagų. Gautos išspaudos dažnai panaudojamos labai neefektyviai arba tiesiog išmetamos kaip atliekos.
Stengiamės iš tokių išspaudų išskirti naudingas medžiagas, t. y. biorafinuoti. Mūsų pagrindinis siekis perdirbant visas biologines žaliavas – beatliekė koncepcija.
Kokios uogos buvo atrinktos tyrimui?
Pasirinkome keturias uogų rūšis, augančias Lietuvoje: juoduosius serbentus, avietes, aronijas ir putinų uogas.
Kodėl savo projekto tyrimo objektu pasirinkote būtent uogas?
Uogos yra vienas iš vertingiausių biologiškai aktyvių medžiagų šaltinių, sukurtų gamtoje. Šiandien jau yra atlikta tūkstančiai tyrimų, kurie rodo, kad uogų vartojimas yra susijęs su tam tikrų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, epidemiologija.
Manoma, kad vartojant antioksidantus, kurių gausu uogose, yra lengviau apsisaugoti nuo uždegimų. Uždegimas yra tam tikras pradinis daugelio ligų etapas.
Tarp mokslininkų jau seniai tikrinama hipotezė (ir ji dažnai patvirtinama įvairiais tyrimais), kad vartojant maistą, kuriame yra daug gamtinių antioksidantų, galima padėti sumažinti tam tikrų ligų riziką. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių pasirinkome tirti uogas.
Kokiose srityse gali būti panaudotos jūsų projekte tiriamų uogų išspaudos?
Išspaudose esančios naudingos medžiagos gali būti naudojamas maisto gamyboje, kosmetikos pramonėje, medicinoje, o kas lieka po visų šioms sritims tinkamų medžiagų išskyrimo – biokuro gamyboje. Gautų žaliavų spektras – nuo fitocheminių medžiagų, kurių gali būti vos keli miligramai, iki tokių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos energijai gaminti.
Iš uogų išspaudų gaunamos medžiagos gali būti panaudojamos maisto papildų, funkcionaliojo maisto gamyboje, medicinoje. Išsiaiškinta, kad iš uogų išspaudų išskiriamame aliejuje esančių polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas padeda sumažinti įvairių ligų riziką.
Iš uogų išspaudų išskiriami komponentai gali atlikti įvairias funkcijas: maisto produktą apsaugoti nuo gedimo, atlikti tam tikras funkcijas pačiame organizme, kai maistas jau yra vartojamas.
Kokių rezultatų tikitės įvykdę šį projektą?
Visi darbai, kuriuos vykdome, yra taikomojo pobūdžio, o pritaikymo sritys gali būti labai įvairios. Projektą, susijusį su uogų išspaudų biorafinavimu, kartu su partneriais iš užsienio planuojame tęsti Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programoje „EUREKA“.
Tęsdami savo projektą šioje programoje, galėsime pagaminti didesnius kiekius prototipų, o galimai ir pritaikyti juos praktiškai bei komercializuoti, nes programoje „EUREKA“ dalyvauja ir įmonės, kurios yra suinteresuotos mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymu.
Gautus rezultatus, rodančius, kad yra galimybių juos pritaikyti praktiškai ir komercializuoti, atrenkame ir ieškome būdų per kitus projektus juos plėtoti, pritaikyti ir rasti partnerių iš ūkio subjektų, kurie susidomėtų tos produkcijos pritaikymu ir gamyba.
KTU