Pradinis / Lietuviai svetur / Laurynas Misevičius: „ŠALFASS nesustojo ir per pandemiją, tiesiog adaptavomės ir įžengėme į skaitmeninį pasaulį“

Laurynas Misevičius: „ŠALFASS nesustojo ir per pandemiją, tiesiog adaptavomės ir įžengėme į skaitmeninį pasaulį“

Kaip paprastai, rudenį, spalio mėn. 24 d., įvyko kasmetinis Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) suvažiavimas, tiesa, šiemet, kaip ir daugumos kitų organizacijų, – nuotoliniu būdu per „Zoom“ konferencijų sistemą. Kalbiname didžiausios išeivijoje lietuviškos sporto mėgėjų sąjungos ilgametį pirmininką Lauryną R. Misevičių, kuriam 2020-aisiais teko nelengvas iššūkis toliau vesti šią organizaciją į priekį nepaisant visą pasaulį apėmusios pandemijos, kuri stipriai apribojo visų visuomeninių ar pelno nesiekiančių bendruomeninių organizacijų veiklą ir lėšų telkimą.

Istorinis ŠALFASS suvažiavimas per „Zoom“

Kaip pasikeitė išeivijos (JAV) sporto veikla atėjus COVID-19 pandemijai?

Viskas pasikeitė nuo 2020-ųjų vasario pabaigos. Mums ir PLB Sporto komitetui, Lietuvos krepšinio federacijai labai pasisekė, kad „Visų žvaigždžių“ dienos renginių metu Čikagoje pavyko surengti puikų Kaune statomų Krepšinio namų paramos renginį. Jame dideliame būryje Vėjų miesto sportui neabejingų lietuvių netgi dalyvavo pats LKF prezidentas Arvydas Sabonis. Paskui viskas nutrūko, jokių gyvų varžybų ir apskritai susibūrimų nebeorganizuojame, nes neleidžia aplinkybės.

Ar įvyko bent kokios sporto šakos varžybos šiais probleminiais metais?

Be minėto grandiozinio lėšų telkimo renginio „Kunigaikščių užeigoje“ Čikagoje, vasario 15-ąją ŠALFASS Slidinėjimo komitetas spėjo surengti savo kasmetines kalnų slidinėjimo varžybas. Paskutinę vasario mėnesio dieną į Kolorado valstijoje esančius snieguotus Stimbout Springso kalnus rinkosi šios sporto šakos entuziastai – sulaukta nemažo būrio slidinėjimo mėgėjų, tarp jų buvo ir Linas Vaitkus, kuris kartu su Lietuvos slidinėjimo komanda 1998 m. dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse. Oras pasitaikė puikus, susirinkusieji džiaugėsi galimybe praleisti savaitgalį gražios gamtos apsuptyje ir išmėginti jėgas slidinėjimo trasose. Tačiau visų kitų sporto šakų varžybas, įskaitant jubiliejines ŠALFASS žaidynes, suplanuotas gegužės mėnesį Lemonte, teko atšaukti arba atidėti.

Kokios tendencijos naujiems metams? Ar lietuviai išvis tebesportuos?

Na, visų pirma tikėsimės, kad naujais metais pagaliau bus suvaldytas naujojo koronaviruso COVID-19 plitimas, kad po truputėlį sugrįšime į normalų gyvenimą, nors, kaip ir turbūt dauguma, esu įsitikinęs, kad naujoji normalumo sąvoka bus gerokai kitokia. Tačiau į 2021-uosius žiūriu viltingai. Pirmiausia labai norėtųsi, kad pavyktų suruošti 70-ąsias ŠALFASS žaidynes išeivijos lietuvių sostine laikomoje Čikagoje, bet svarbiausia yra dalyvių ir žiūrovų saugumas, todėl skubėti priimti sprendimo dėl konkrečių datų negalime. Lietuviai sportavo, sportuoja ir toliau sportuos, tik galbūt kiek kitokia forma, kaip, pavyzdžiui, bėgimas, golfas, galų gale žvejyba, netgi kaip naują sporto rūšį įvardyčiau grybavimą. Mes šiuo metu Šiaurės Vakaruose kas savaitgalį išsiruošiame į Oregono ar Vašingtono valstijų miškus, sukariame ir 10, ir 20 kilometrų gamtoje, o ir gardžią vakarienę susirenkame!

Kaip praėjo pirmasis istorijoje per 70 metų ŠALFASS suvažiavimas per „Zoomą“?

Daug geriau, negu dauguma valdybos narių tikėjosi. Susirinko nemažai dalyvių, kurie galbūt gyvai nebūtų dalyvavę. Nudžiugino didelis garbės svečių dėmesys, „Zoom“ suvažiavimo pradžioje sveikino abu LR ambasadoriai – JAV ir Kanados, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Kornelija Tiesnesytė, kuruojanti sporto reikalus, Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkė Dalia Henke, JAV LB Tarybos narys, bendros LR Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos atstovas, buvęs Pasaulio lietuvių centro vadovas A. Žilys. Sprendėme daug einamųjų klausimų, patvirtinome gerokai atnaujintus ŠALFASS įstatus, kuriuos ruošėme ištisus metus, – jie nebuvo keisti nuo Lietuvos Nepriklausomybes atkūrimo laikotarpio… ŠALFASS nesustojo ir per pandemiją, tiesiog adaptavomės ir įžengėme į skaitmeninį pasaulį.

Daug kas iš visuomenininkų šiais metais į lietuvišką veiklą žiūri kaip į prarastą laikotarpį, o kaip ŠALFASS?

Žinoma, metai be galo sudėtingi, bet, kaip ir mūsų gyvenime, versle ar visuomeninėje, bet kokioje veikloje, išlieka stipriausieji! Turime ir seniausiai veikiančios užsienio lietuvių sporto sąjungos veiklą iš dalies transformuoti į nuotolinę, sportuojame, kaip kas galime, savo miestuose, rajonuose, namuose ir susibūrę į mažesnes grupeles, kol tokios aplinkybės, oficialių krepšinio ar dar kitų kontaktinių sporto šakų sezonų šiais metais pradėti nebesitikime, bet baltos vėliavos toli gražu nekeliame, anaiptol. Tokiu pandemijos laikmečiu kaip tik labai svarbu sveika gyvensena ir fizinė kultūra, sportuodami būsime sveikesni ir atsparesni koronavirusui bei kitoms ligoms, ypač šaltuoju metų laikotarpiu; nepraraskime optimizmo! Motyvacijos judėti nepritrūksime.

Šiais sunkiais sportininkams laikais vis dėlto bandėte organizuoti tradicinį Ambasados taurės krepšinio turnyrą. Tiesa, jis vyko virtualiai. Ar pasiteisino šis projektas, ar daug išeivijos lietuvių pasijungė dalyvauti šiose virtualiose varžybose?

Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose jau 17 metų organizuoja Ambasadoriaus krepšinio taurės turnyrą, kuris tapo ypač laukiamas renginys JAV lietuvių ir Vašingtono (D. C.) diplomatinėje bendruomenėse. Dėl pasaulį sukrėtusios pandemijos šiemet turnyras persikėlė į virtualią erdvę. Nors pasikeitęs turnyro pobūdis neleido suburti krepšiniu kvėpuojančių Amerikos lietuvių į vieną vietą, bet atvėrė duris dalyviams iš viso pasaulio. Ambasadoriaus krepšinio taurės konkurso organizatoriai sukvietė dalyvius varžytis baudų, tritaškių, įdomiausio (išradingiausio) metimo bei šeimos varžybų rungtyse. Daugiausia susidomėjimo sulaukė baudų metimo rungtis, kuri šiemet dedikuota a. a. Stanislovui Kavaliauskui atminti. Stanislovas buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys ir gerai žinomas krepšinio entuziastas, subūręs ankstesniais metais ŠALFASS žaidynes laimėjusią Niujorko „Geležinio vilko“ komandą, kuri yra iškovojusi ir Ambasados taurę prieš kelerius metus vykusiame turnyre. Baudų metimo rungtyje 14 metimų iš eilės pataikė ir pirmąją vietą laimėjo Ian Fluellen iš JAV kongreso. Tritaškių metimo konkurse geriausiai pasirodė Stanislovo sūnus Gytis Kavaliauskas iš Niujorko – jis pataikė 22 tritaškius per 3 minutes. Įdomiausio metimo rungtyje sužibėjo Mindaugas Užkurėnas iš Pensilvanijos, „kabliu“ pataikęs nuo tritaškio linijos, o šeimos varžybų rungtyje nugalėjo Slovėnijos ambasada. Virtualus turnyras sulaukė dalyvių iš įvairių Amerikos valstijų, Lietuvos ir net užsienio šalių. LR ambasada JAV dėkoja savo ilgamečiams partneriams ir rėmėjams už turnyro organizavimą bei informacijos platinimą – ŠALFASS, PLB Sporto komitetui, TCE LLC bendrovei, įkurtai Lauros ir Vitalijaus Kaleinikovų, bei Lietuvių fondui. Labai tikimės, kad naujais metais vėl galėsime pasimatyti gyvai sostinėje Vašingtone!

Ar tikite, kad sportinė veikla vėlgi sugrįš į savo buvusias pozicijas, ar nenukentės sportininkų meistriškumo lygis? Kuria linkme pasuks profesionalusis sportas?

Nemanau, kad sportui pandemija turės tokią didelę neigiamą įtaką kaip kokiam turizmui ar aviacijos industrijai, galų gale didelio masto koncertams ar susitikimams, kitiems renginiams uždaroje erdvėje. Net ir dabar, kai beveik visa kita merdi, sportinės varžybos daug kur tebevyksta, tik be žiūrovų arba smarkiai apribojus jų skaičių. 2021-ieji bus lūžio metai šiuo klausimu, nes vieną sykį atidėta olimpiada tiesiog nebegali būti vėl atkelta, ko gero, nuo to labai priklausys aukšto meistriškumo sportininkų situacija.

Kaip manote, ar pandemijos mastai yra tokie platūs ir pavojingi, kad būtina smarkiai (ar iš dalies) apriboti sirgalių skaičių sporto arenose?

Man asmeniškai sportas be žiūrovų visiškai praranda savo žavesį ir sportinę dvasią… Nesu medicinos ir sveikatos apsaugos srities specialistas, kad galėčiau profesionaliai reikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Mes, lietuviai, ir taip per daug linkę politikuoti, tačiau palikime svarbius klausimus spręsti tų sričių specialistams, kurie užima vadovaujamas pareigas, turi tautos ir valstybės vadovų pasitikėjimą ir, svarbiausia, yra įgiję reikiamą išsilavinimą bei ilgametę patirtį. Negaliu nesutikti su teiginiu, kad sporto varžybos be žiūrovų tribūnose yra tas pats, kaip būdavo anksčiau, tačiau, kaip jau minėjau, svarbiausias faktorius yra visų jų dalyvių – pačių sportininkų, žiūrovų, aptarnaujančio personalo, žurnalistų – saugumas ir sveikata. Kol kas COVID-19 siautėja visame pasaulyje, taigi ir turime imtis visų atsargos priemonių, kad ir kaip nepatraukliai jos atrodytų iš pirmo žvilgsnio, nes tai, ko gero, padės.

Dainius Ruževičius, Čikaga

Stasio Kuliavo, LR ambasados, ŠALFASS archyvo nuotraukos

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top